Nesuklysiu sakydama, kad populiariausia pirmojo šių metų pusmečio tema, pranokstanti visus rinkimus kartu sudėjus, bus - o kokį gi variantą pasirinkti naujojoje pensijų reformoje. Kaupti prisidedant iš savo kišenės ir gaunant valstybės subsidiją? Stabdyti įmokas, atsisakyti subsidijos, ir pinigus paskirti vartojimui, o gal - taupymui kitais būdais? Nors laiko apsisprendimui dar yra nemažai - iki birželio pabaigos, daugiau kaip šimtas dešimt tūkstančių asmenų jau priėmė savo neatšaukiamus sprendimus. Statistika rodo, kad didžioji dalis gyventojų rinkosi pirmuosius du būdus.
Kas vyksta su pinigais, grąžintais į „Sodrą“?
Statistika rodo, kad bendra gyventojų „Sodrai“ sugrąžinta suma yra ne tokia jau ir maža - apie 30 milijonų eurų. Kur šie pinigai po to, kai pensijų fondai juos perveda „Sodrai“? Gal jie guli atskiroje sąskaitoje ir saugiai laukia, kol ateis metas mokėti pensijas šių lėšų buvusiems savininkams? Gal ši suma nugula kokiame nors rezerve, arba kaip likutis nuolat „kabo“ „Sodros“ sąskaitoje?
Realybė yra tokia, kad ir su šiomis lėšomis „Sodra“ elgiasi lygiai taip pat, kaip ir su visomis kitomis eilinėmis „Sodros“ įmokomis. Ogi jas nedelsiant išmoka. Ir net sunku būtų pasakyti - kam. Nes į bendrą katilą sukritę pinigai po to išdalijami kaip pensijos, motinystės išmokos, ligos pašalpos ir taip toliau. Taip veikia „Sodros“ sistema. Trisdešimt milijonų eurų, dvylika tūkstančių gyventojų - vidutiniškai kiekvienas grįžtantis į „Sodrą“ jai iš karto perveda po du su puse tūkstančio eurų.
Ar „Sodra“ saugo grąžintas lėšas?
Kas gi yra šie „altruistai“, kokių paskatų vedami jie priėmė tokį sprendimą? Gal pensija jam jau visai „ant nosies“ ir tada skaičiuoklės rodoma perspektyva gana tiksliai nurodo didesnės „Sodros“ pensijos naudai? O gal žmogus tiesiog suklydo, kas, beje, irgi labai tikėtina - apie tai byloja vis dažnesni žmonių prašymai pakeisti jau priimtą sprendimą. Motyvų turbūt yra visokių, o štai skaičiai rodo, kad, pavyzdžiui, 40-mečiui, kai šis išeis į pensiją sulaukęs 65 metų, už grąžintus į „Sodrą“ du su puse tūkstančio eurų „Sodra“ mokės kokiais 7 eurais didesnę pensiją.
Vadinasi, kad grąžintoji suma bent jau „sugrįžtų“ žmogui, jam pensijoje reikia išgyventi... per 30 metų, tai yra, iki 95-erių. Šie septyni eurai gali būti indeksuojami, jei žmonių algos ir toliau didės. Kaip bežiūrėsi, matematika čia gana miglota, bet juk ne tik skaičiais žmogus gyvas - gal jis besąlygiškai pasitiki „Sodra“ ir kam tada tie skaičiai. Ne super toji matematika - ir „Sodrai“. Nes kas daug žmogui - 30 milijonų, „Sodrai“ tėra katino ašaros. Vis dėlto klausimas apie tai, kur „Sodra“ „dės pinigus“, žmonių sukauptus pensijų sąskaitose, lieka aktualus.
Taip pat skaitykite: Pensijos skaičiavimo taisyklės Lietuvoje
Pensijų sistemos pokyčiai ir antros pakopos sukūrimas
Pensijų sistema Lietuvoje nuolat kinta, siekiant užtikrinti gyventojams orią senatvę. Per pastaruosius dešimtmečius įvyko nemažai reformų, kurios palietė tiek valstybinę, tiek privačią pensijų kaupimo sistemą. 2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų. Nors per šiuos metus ne kartą gąsdinta įvairiais pakeitimais, ir toliau gyventojai jungiasi prie papildomo kaupimo senatvei.
Antros Pakopos Pensijų Kaupimo Sistemos Sukūrimas ir Raida rodo, kad per pusantro dešimtmečio antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje padaryta nemažai reikšmingų pakitimų, kuriuos Lietuvos bankas vertina teigiamai. „Pirmiausia, 2004-2012 m. antros pakopos sistemoje buvo nustatyta tik minimali pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis - 2004 m. buvo nustatytas 2,5 proc. Iki šių metų naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis. Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos. Kita vertus, dėl šios tvarkos ir dėl to, kad lėšos į papildomą kaupimą buvo nukreipiamos iš „Sodros“, mažėjo gyventojų „Sodros“ pensija.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas - dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė. Be to, nuo šiol senatvei reikšmingesnes sumas turėtų kaupti didesnė visuomenės dalis, nes jaunesni nei 40 metų gyventojai nuo šių metų automatiškai įtraukiami į asmeninį pensijų kaupimą.
Nauji modeliai, mokesčiai ir gyvenimo ciklo fondai
„Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes. Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės“, - pastebėjo pašnekovas. Kita naujovė, kurios pasiekta keičiant papildomo kaupimo tvarką, - kaupiantiesiems perpus sumažinti pensijų fondų maksimaliai galimi atskaitymai. Iki šiol antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš valdomo turto buvo 1 proc. (0,65 proc. pasirinkus konservatyvaus investavimo fondus), tačiau nuo šių metų jie pradeda mažėti ir nuo 2021 m. „Ilguoju laikotarpiu net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui“.
Antros pakopos pensijų kaupime nuo šių metų įvesti ir gyvenimo ciklo pensijų fondai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus. Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę riziką.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pinigai Lietuvoje: ką reikia žinoti
Centralizacija, laikinų pertraukų galimybė ir skatinamosios įmokos
Teigiamai vertintina ir tai, kad siekiant didesnės naudos gyventojams, nuo 2020 m. bus centralizuota pensijų anuitetų administravimo veikla. Pensijų išmokų sistema yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, o dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje anuitetai yra santykinai brangūs. Be to, tie gyventojai, kurie pasirinks antroje pakopoje kaupti daugiau nei 3 proc. savo darbo užmokesčio, galės pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata, o prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir asmens darbdavys. Pastarasis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
„Lietuvos bankas palaiko ir pokytį, leisiantį laikinai sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ir padaryti iki 12 mėnesių siekiančią pertrauką per visą kaupimo laikotarpį“, - pridėjo jis.
Kodėl teko keisti sistemą?
A. Prapiesčio nuomone, prieš daugiau nei 14 metų gyvavimą pradėjusi antroji pensijų pakopos sistema buvo keičiama dėl besikeičiančios ekonominės ir demografinės situacijos Lietuvoje. Nuo 2004 m. toliau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemai Lietuvoje. Atitinkamai vienam 15-64 m. amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m., palyginti su dabartine situacija, padvigubėtų.
Tokios demografinės tendencijos lemtų mažėsiančią pakeitimo normą, nes mažės einamųjų įmokų pajamos ir jų nepakaks didėsiančių išmokų poreikiui patenkinti. Nesiimant atitinkamų priemonių, Lietuvos banko vertinimu, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių galimai sumažėtų nuo dabartinių 47 iki 30 proc. ar mažiau.
Ką parodė pensijų fondų rezultatai?
Kol Lietuvos banko atstovai teigia, kad atnaujinta antros pakopos pensijų sistema leis gyventojams ilguoju laikotarpiu užsitikrinti oresnę senatvę, verta pažiūrėti ir į tai, kaip sekėsi pensijų fondams per visus šiuos metus uždirbti gyventojų investuotus pinigus. Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė teigė, kad pensijų fondų rezultatams įtaką darbo daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, kiti reikšmingi įvykiai, kurie daro poveikį finansinėms priemonėms, į kurias investuojamos fondų lėšos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema: stažo reikalavimai
Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc.
| Metai | Grąža (%) |
|---|---|
| 2004 | 11,6 |
| 2008 | -19,7 |
| 2011 | -2,9 |
| 2012 | 11,2 |
| 2018 | -3,9 |
Pensijų fondų vidutinė grąža ir infliacija
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigė, kad nepaisant sudėtingų daugiau nei 14 metų, galima pasidžiaugti, kad vidutiniškai kaupiantis antroje pakopoje asmuo uždirbo gana nemažai. „Pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, net atmetus visus mokesčius valdytojams fondai vidutiniškai turėjo uždirbti 4-5 proc. per metus nuo investuojamos sumos. Manau, kad vertinant bendrai, rezultatas buvo geras ir svarbiausia, kad viršijo to laikotarpio vidutinę infliaciją, o tai ir yra svarbiausia kaupiant pensijai - kad pinigai neprarastų savo perkamosios galios, o galbūt net ją šiek tiek didintų“, - komentavo pašnekovas.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas skaičiuoja, kad visų šalies antros pakopos pensijų fondų uždirbta grąža nuo sistemos pradžios vidutiniškai per metus sudarė 4,2 proc. „Ir tai buvo geresnis rezultatas nei vidutinė metinė infliacija šalyje per tą patį laikotarpį. 2004-2018 m. ji vidutiniškai per metus siekė 3 proc.“, - akcentavo pašnekovas.
Krizių poveikis ir ilgas kaupimo horizontas
Ekspertas priminė, kad investavimo rezultatai priklauso nuo rinkų svyravimo ir trumpalaikiai vertės kritimai sunkesniu metu yra natūrali rinkų būsena. „Per ilgą taupymo ir investavimo laikotarpį neigiami metai neišvengiami, tačiau istorija rodo, kad investavimas į akcijas, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą yra pelningas būdas turtui kaupti. Svarbiausia nepamiršti, kad pensijų kaupimas yra keliasdešimties metų laikotarpis“, - kalbėjo V. Rūkas.
Pasak jo, nors krizės metu mažėja fondo vienetų vertė, yra ir pliusų: tokiu metu periodiškai investuojant, kaip daro pensijų fondai, nauji fondo vienetai įsigyjami pigiau, o rinkų vertei kylant jų vertės prieaugis yra didesnis. „Ilgo, keliasdešimt metų trunkančio kaupimo laikotarpiu krizių nereikia bijoti. Tai rodo ir Lietuvos pensijų fondų istorija: antros pakopos pensijų fondai per krizę (2008 m.) neteko beveik 20 proc. vertės, tačiau jau 2009 m. uždirbo daugiau kaip 17 proc. grąžą, o 2010 m. - 9 proc. grąžą, kai pati Lietuvos ekonomika dar tik pradėjo atsigauti“, - skaičiais dalijosi pašnekovas.
Konkurencija rinkoje ir valdytojų skaičius
M. Kalesinskas kaip vieną iš didžiausių blogybių per visą laikotarpį įvardijo nepastovumą ir nuolatinius pokyčius. „Kaupimas antroje pakopoje per dažnai keitėsi ir paprastam kaupiančiajam sunku visada sureaguoti. Čia labai svarbu stabilumas ir nuoseklumas. To ir turėtume siekti“, - teigė jis. Pašnekovas tiki, kad būtent dalis gyventojų sustabdė ar nutraukė kaupimą antroje pakopoje ne dėl pensijų fondų rezultatų, o dėl pokyčių ir neužtikrintumo dėl galimų reformų ateityje.
Paklaustas, kaip vertina konkurencinę aplinką tarp pensijų fondų valdytojų, M. Kalesinskas teigė norintis matyti daugiau žaidėjų rinkoje. „Antros pakopos sistemos pradžioje turėjome daugiau fondų valdytojų. Vėliau dalis konsolidavosi ar pasitraukė, todėl dabar turime 5. Mano vertinimu, tai nėra daug. Tai, kad konkurencija nėra pakankama, rodo tai, kad valdytojų mokesčiai skiriasi minimaliai arba visai nesiskiria nuo nustatytų maksimaliai galimų“, - kalbėjo pašnekovas.
Gyventojų požiūris į kaupimą ir valstybės paskata
Turto valdymo bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui, apibendrindama 14 metų antros pakopos sistemos patirtį, pastebi, kad paskutiniais metais matyti, jog vis daugiau šalies gyventojų pradeda vertinti ir skaičiuotis, kokią pensiją jie gaus senatvėje. „Tai, kad valstybės mokamos pensijos nepakaks ir kad šiam tikslui reikia nuolat atidėti dalį lėšų, supranta vis daugiau šalies gyventojų“, - pridėjo ji.
Pavyzdžiui, šių metų pavasarį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad per metus planuojančių pensijoje gyventi iš pensijų fonduose sukauptų lėšų dalis padidėjo nuo 41 iki 48 proc. O tokių gyventojų, kurie galvoja pensijoje gyventi iš valstybės mokamos pensijos, sumažėjo nuo 88 proc. iki 78 proc.
„Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ji ne tik papildo įmokas, bet ir didina bendrą investuojamą sumą, taip sustiprindama sudėtinių palūkanų efektą. Ilguoju laikotarpiu būtent ši nuosekli valstybės dalyvavimo forma leidžia sukaupti daugiau ir sumažinti riziką, kad senatvėje pajamos reikšmingai atsiliks nuo buvusio darbo užmokesčio“, - sako L. Ekspertė pateikia pavyzdį: jei žmogus uždirba 2 tūkst. Eur per mėnesį prieš mokesčius, jo įmoka į II pakopą sudarys 60 Eur, o valstybė kiekvieną mėnesį papildomai perves dar 33,49 Eur.
Naujausi įstatyminiai pakeitimai ir anuiteto ribos
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, didėja minimalaus pensijų anuiteto riba bei, kaip ir kasmet, auga valstybės skatinamoji įmoka. Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus.
Vienas didžiausių pokyčių 2026-aisiais - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus. „Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę. Kitaip tariant, norintys kaupti turės patys apsispręsti ir sudaryti sutartį. Nuo 2026 m. atnaujintos ir pensijų anuiteto ribos, pagal kurias nustatoma, kokio tipo išmoka bus taikoma sukakus pensiniam amžiui. Dabar minimali pensijų anuiteto riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą ir sukauptą pensiją senatvėje gauti mėnesinėmis išmokomis, siekia 16,785 tūkst. Eur. O maksimali riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka, siekia 83,926 tūkst. Eur“, - sako L.
L. Načajienė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70-80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. „Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio. Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų.“
Atsiėmimas, anuitetai ir rinkos žaidėjai
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ - t. y. Šiemet minimali anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus (pernai - daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba - 83 926 eurus. Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln.
Lietuvos banko duomenimis, 2024 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 7,8 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 22,9 proc.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais.
Istorinis kontekstas: pensijų mokėjimas Lietuvoje
Lietuvoje pensijų fondai pradėti kaupti nuo 1925 metų. Labiausiai nusipelniusiems žmonėms valstybė pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 m. paskirta 2 000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai. Litas dar nebuvo įvestas. Pensijos buvo skiriamos knygnešiams. 1926 m. kunigui S. Stakelei paskirta 200 litų pensija. Pensijos mokėtos panevėžiečiams knygnešiams Kaziui Ūdrai ir Adomui Ladukui - po 75 litus mėnesiui. Nuo 1928 m. sausio 1 d. knygnešiui Antanui Bataičiui mokėta 50 litų pensija.
Prezidento A. Smetonos dekretu nuo 1930 m. sausio 1 d. paskirta 400 litų pensija panevėžietei, visuomenės veikėjai, rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Ji daug išleisdavo vaistams. G. Petkevičaitei-Bitei parašius prašymą, pensija padidinta. Nuo 1930 m. paskirta 500 litų pensija žinomo kalbininko K. Jablonskio našlei, nuo 1936 m. Nuo 1928 m. spalio 1 d. buvusiam prezidentui K. Griniui paskirta 1 200 litų pensija. Tokia pat pensija nuo 1938 m. birželio 1 d. mokėta buvusiam prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. 1929 m. vasario mėn. generolui P. Plechavičiui paskirta 1 000 litų pensija. 1936 m. generolui Pranui Tamašauskui paskirta 1 275 litų pensija. Tokią pat pensiją gaudavo ir generolas Šniukšta.
Visgi pensijų fondas apėmė labai mažai Lietuvos gyventojų. 1931 m. Lietuvoje buvo 2 278 pensininkai (be Klaipėdos krašto). Iš jų: 786 tarnautojai, 151 karys, 477 karo invalidai, 721 Pirmojo pasaulinio karo invalidas, 143 pasižymėję asmenys. 1925 m. priimtas karių pensijų ir pašalpų įstatymas. 1926 m. priimti valstybės tarnautojų, o 1929 m. savivaldybių tarnautojų pensijų įstatymai. Pagal pirmąjį pensijų mokėjimo variantą, valstybės tarnautojai, ištarnavę 20 metų gaudavo 50 procentų paskutinės algos. 1935 m. įvesti pakeitimai, pagal kuriuos pensija skiriama ištarnavus 25 metus ir mokama 60 procentų paskutinės algos. Ištarnavus virš 25 metų, už paskesnius metus skiriama po 2 procentus priedo, o ištarnavus 30-35 metus - po 1 procentą.
II Pensijų Pakopa | Tavo 6900 € Sprendimas 2026-aisiais
Santrauka ir praktiniai patarimai gyventojams
- Svarbu suprasti, kad „Sodra“ realiai neišsaugo atskirų grąžintų lėšų - jos iš karto integruojamos į einamąjį biudžetą ir naudojamos dabartinėms išmokoms mokėti.
- Antros pakopos pensijų fondų ilgalaikė grąža iki šiol viršijo infliaciją, tačiau investavimo rizika išlieka - per trumpą laiką vertė gali kristi.
- Naujieji teisės aktai keičia automatinio įtraukimo mechaniką, didina anuiteto ribas ir valstybės paskatą - tai reiškia didesnę asmeninę atsakomybę.
- Gyvenimo ciklo fondai automatiškai mažina riziką artėjant pensiniam amžiui ir apsaugo nuo netinkamo rizikos pasirinkimo.
- Renkantis kaupimo strategiją verta atkreipti dėmesį į valdytojų mokesčius, fondo investavimo politiką ir savo amžių bei laiko horizontą.