Planuojant finansinę ateitį svarbu aiškiai suprasti, kokie metai ir kokie duomenys yra naudojami apskaičiuojant senatvės pensiją Lietuvoje. Pensijos dydis apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Kokie metai ir duomenys svarbiausi pensijos skaičiavimui
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokėta pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Taigi, apskaičiuojant pensiją svarbu žinoti:
- kuriuos metus žmogus dirbo (stažas skaičiuojamas metais);
- kokios tais metais buvo jo draudžiamosios pajamos (jos perskaičiuojamos į apskaitos vienetus - taškus);
- kelintais metais asmuo išėjo į pensiją (pensijos dalys skaičiuojamos pagal bazinį dydį ir taško vertę tais metais);
- kokia tais metais buvo bazinės pensijos dydis ir apskaitos taško vertė.
Senatvės pensijos struktūra: kokių metų reikšmė
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Bendroji pensijos dalis
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Svarbu - žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Individualioji pensijos dalis
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Kaip metai įtakoja indeksavimą ir taškų vertę
Pensijos yra kasmet indeksuojamos ir perskaičiuojamos kiekvienų metų pradžioje; dėl to gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė.
Pavyzdžiui, bazinės pensijos dydis 2024 m. buvo 269,77 euro, o vieno apskaitos taško vertė 2024 m. buvo 6,38 euro. 2025 m. bazinė pensija padidėjo iki 298,45 euro, o taško vertė išaugo iki 7,16 euro. Šios metinės reikšmės tiesiogiai lemia pensijų dydžio pokyčius.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Pavyzdžiai, kaip metai ir rodikliai veikia pensiją
Žemiau pateikti iliustratyvūs pavyzdžiai rodo, kaip keičiasi pensija priklausomai nuo išėjimo į pensiją metų, stažo ir taškų skaičiaus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir žmogaus pensijos dydis gali skirtis dėl įvairių aplinkybių.
| Situacija | Išėjimo metai / būtinasis stažas | Stažas / taškai | Bazinė dalis | Individuali dalis | Bendra pensija (EUR) |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2024 m. (būtinasis stažas 33,5 m.) | 29 m. / 20 taškų | 269,77 (lygus bazinei) | 20 x 6,38 = 127,60 | 269,77 + 127,60 = 397,37 |
| 1 (2025) | 2025 m. | 29 m. / 20 taškų | 298,45 | 20 x 7,16 = 143,20 | 298,45 + 143,20 = 441,65 |
| 2 | 2024 m. (būtinasis stažas 33,5 m.) | 42 m. / 40 taškų | 42/33,5 x 269,77 = 338,21 | 40 x 6,38 = 255,20 | 338,21 + 255,20 = 593,41 |
| 2 (2025) | 2025 m. | 42 m. / 40 taškų | 42/33,5 x 298,45 = 374,17 | 40 x 7,16 = 286,40 | 374,17 + 286,40 = 660,57 |
| 3 | 2019 m. (būtinasis stažas 31 m.) | 30 m. / 65 taškų | bazinė = 269,77 (lygus bazinei, kad stažas mažesnis už būt.) | 65 x 6,38 = 414,70 | 269,77 + 414,70 = 684,47 (2024) |
| 3 (2025) | 2025 m. | 30 m. / 65 taškų | 298,45 | 65 x 7,16 = 465,40 | 298,45 + 465,40 = 763,85 |
Kaip sužinoti, kurie metai bus imami jūsų pensijai apskaičiuoti
Ta informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Kairėje meniu pusėje reikia paspausti „Mano suvestinės“ -> „Nauja suvestinė“ -> REP.02 suvestinė „Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ arba REP.49 suvestinė „Informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.
Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju - žmogus neprivalo laukti prisijungęs. Prisijungus kitą kartą, suformuota suvestinė bus matoma skiltyje „Mano suvestinės“. Pasitelkus „Sodros“ skaičiuoklę, galima matyti ateities pajamų prognozę - koks bus senatvės pensijos dydis, jei nedalyvausite antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupsite papildomai.
Pokyčiai ir kasmet didėjantis būtinasis stažas
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra po etapinio didinimo: jis kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas: minimalus stažas pensijai liko 15 metų, bet pilnai bazinei daliai reikalingas ilgesnis stažas (apie 30-35 metų). Svarbu: nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.
Kas dar įtakoja pensijos dydį - prie kokių metų reikia atkreipti dėmesį
- Metai, kuriais išeinate į pensiją - pagal tais metais galiojantį būtinojo stažo rodiklį ir taško vertę skaičiuojama jūsų pensija.
- Metai, kurių pajamos buvo sumokėtos - pajamos per visą darbo laikotarpį perskaičiuojamos į apskaitos taškus.
- Metai, kai buvo taikyti bazinės pensijos dydžio pakeitimai ir taško vertės indeksavimas - kasmet šie rodikliai gali kisti, o tai tiesiogiai veikia pensijos dydį.
- Jei žmogus toliau dirba po išėjimo į pensiją - kasmet padidėja stažas ir taškai, tad pensija papildomai didinama.
Praktiniai patarimai planuojant pensiją
- Reguliariai tikrinkite duomenis „Sodros“ asmeninėje paskyroje - ten matysite savo stažą ir sukauptus taškus.
- Pasinaudokite „Sodros“ pensijų skaičiuokle, kad pamatytumėte prognozes ir suplanuotumėte galimą papildomą kaupimą.
- Apsvarstykite galimybę dirbti ilgiau: papildomi metai didina ir stažą, ir apskaitos vienetus, o tai padidina pensiją.
- Jeigu turite pajamų iš kelių šalių arba kilus neaiškumams - pasitikrinkite tarptautines sutartis ir konsultuokitės su „Sodra“.
Vis dėlto yra bendri principai, kuriuos žinant daugeliu atveju galima apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą. Kiekvieno žmogaus pensijos padidėjimas yra individualus ir gali būti įvairių aplinkybių, dėl kurių žmogaus pensija padidės arba ne tiek, kiek nurodoma viešai skelbiamoje informacijoje.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
tags: #kokie #metai #imami #pensijai #skaiciuoti