Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė, yra Skandinavijos valstybė Šiaurės Europoje. Švedija yra viena iš socialiai atsakingiausių šalių pasaulyje, kur ypatinga reikšmė teikiama lygybei ir žmogaus teisėms. Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų, panašus į Kalifornijos, Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando plotą. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais, o mažiau nei 10 proc. yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais, kurių yra beveik 100 000. Šalies sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios.
Švedijos žemėlapis
Demografija ir visuomenė
Švedijoje gyvena apie 9,6 milijono žmonių, o gyventojų tankumas yra tik 20,6 žm/km². Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose. Nacionalinė sudėtis: apie 12% žmonių - yra užsieniečiai. Pastaruoju metu dėl imigracijos iš Rytų Europos ir Rytų Azijos bei Afrikos padidėjo ne vietinių gyventojų skaičius.
Švedai vieni į kitus kreipiasi vardais - nesvarbu, ar esi mokytojas, ar mokinys; darbdavys ar darbuotojas. Apranga taip pat neturėtų jūsų labai išskirti iš kitų - venkite prabangių aksesuarų, nes net aukščiausių pozicijų vadovai Švedijoje rengiasi panašiai kaip ir vidutinis darbuotojas. Jie ypatingai vertina asmeninę erdvę, tad nerekomenduojama liestis, išskyrus rankos paspaudimą (jis atliekamas tiek su vyrais, tiek su moterimis).
Ekonomika ir pramonė
Būdama taikia ir neutralia valstybe per visą XX amžių, Švedija pasiekė aukštą gyvenimo lygį. Šaliai būdinga gerai išvystyta socialinės apsaugos sistema. Švedijos spygliuočių miškai teikia žaliavas labai gerai išvystytoms lentpjūvėms bei popieriaus masės, popieriaus ir baigtinių medžio produktų gamybos įmonėms. Švedija eksportuoja automobilius.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo lapelį Švedijoje
Švedijos ekonomika buvo daugiausia agrarinė, ir ji buvo viena vargingiausių Europos šalių. Tačiau turėdama gausius geležies rūdos, medienos ir vandens energijos išteklius bei sumanius inžinierius ir kvalifikuotus darbininkus, šalis greitai išvystė savo pramonę ir tapo pasiturinčia šiuolaikine valstybe. Ekonomika ypač greitai augo pokario laikotarpiu iki aštuntojo dešimtmečio vidurio, kai Švedijos eksporto pramonė buvo labai konkurentiška.
Švedija turtinga spygliuočių miškais, vandens energija, geležies rūda, uranu ir kitomis naudingomis iškasenomis, tačiau neturi naftos ir anglies išteklių. Geležies rūdos telkiniai yra toli šiaurėje. Rūdynų produkcija yra daugiausia eksportuojama.
Švedija yra svarbi miško produktų eksportuotoja pasaulio rinkoje. Medžio pramonės produkcija 1997m. siekė 91 milijardą Švedijos kronų. Pigi hidroenergija buvo pagrindinis Švedijos pramonės vystymosi veiksnys. Šiandien apie 15% šalyje sunaudojamos energijos pagamina šalies hidroelektrinės, kurių dauguma yra pastatytos ant šiaurinių upių. Daugiau negu 40% Švedijoje sunaudojamos energijos pagaminama iš importinės naftos, 7% iš importuotos anglies ir kokso.
Konferencija „Mano investicija“ 2026. Pirma diena
Pagrindiniai ekonomikos sektoriai:
- Viešasis administravimas
- Miško pramonė
- Automobilių pramonė
Švedija užima pirmą vietą pagal socialiai atsakingą verslą. Svarbiausių vartojimo prekių krepšelį sudaro maisto produktai, būstas ir transportas. Svarbiausia maisto pramonės produkcija- pieno produktai. Švedijoje labai populiari žvejyba ir medžioklė. Didelė būstų paklausa lemia naujų namų statybas.
Valdymo sistema ir politika
Švedija yra konstitucinė monarchija, turinti parlamentinę valdymo formą. Karalius Karlas XVI Gustavas atlieka tik formalią valstybės vadovo funkciją. Parlamentas susideda iš vienerių rūmų, kurių nariai renkami tiesiogiai pagal proporcingo atstovavimo sistemą ketverių metų laikotarpiui. Švedai visuotinę rinkimų teisę įgyja sulaukę 18 metų.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
10 ministerijų ruošia naujus vyriausybės įstatymų projektus. Įstatymų įgyvendinimu (teisėsauga) rūpinasi apie 100 santykinai nepriklausomų centrinės administracijos institucijų ir 21 apskričių administracija. Nuo 1995m. Švedija yra Europos Sąjungos narė ir dirba demokratiškos, solidarios ir atviros Europos vardan.
Švedijos vėliava ir herbas
Tikslus Švedijos vėliavos amžius nežinomas, tačiau seniausi piešiniai, vaizduojantys geltoną kryžių mėlyname fone, pasiekė mus iš XVI amžiaus. 1569m. karaliaus įsaku Švedijos karo vėliavose turėjo būti vaizduojamas geltonas kryžius, nes valstybės herbas - tai auksiniu kryžiumi į keturias dalis padalintas mėlynas fonas. Nuo 1916m. birželio 6d. švenčiama Švedijos vėliavos diena. 1983m. ši diena paskelbta Švedijos valstybine švente.
Valstybinio herbo įstatymas, priimtas 1982m., įteisina du Švedijos herbus - Mažesnįjį ir Didesnįjį. Mažesnysis herbas - jis naudojamas dažniau - sudarytas iš mėlyname fone pavaizduotų trijų auksinių karūnų, kurios išdėstytos dvi viršuje ir viena apačioje.
Švedijos mažasis herbas
Švedų socialdemokratija
Švedų socialdemokratai pasižymi specifiniu „demokratinio socializmo“ supratimu. Liberalizmas išlieka, tik socialinio liberalizmo forma, kai privati nuosavybė ir kapitalistiniai santykiai yra nukreipiami socialinio teisingumo, visų piliečių gerovės siekimo kryptimi. Svarbiausią ŠSDDP temą galima pavadinti „integratyviąja demokratija“‘, tai trijų demokratijų - politinės, socialinės ir ekonominės - visuma.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Švedijos ekonominė-socialinė sistema turi ne tik savo gerbėjų, bet ir rimtų kritikų. Švedijos pažanga 20-ajame amžiuje, o ypač įžengus į 21-ąjį amžių yra susilaukusi prieštaringų vertinimų dėl to, kad socialinė sfera joje tapo našta ekonomikai. Pagal Erich Friošl, švedų tipo socialdemokratija modernizavo egzistuojančią Gerovės valstybę ir darbo rinką, tačiau jos neliberalizavo. Gerovės valstybės sistema buvo priderinta prie globalios konkurencijos sąlygų, tačiau nebuvo demontuota.
Darbo rinka ir atlyginimai
Pastaraisiais metais nuolat augo į Švediją iš užsienio šalių atvykstančių elektrikų skaičius. Dėl šios priežasties Švedijos elektrikų profesinė sąjunga pradėjo bendradarbiavimo projektą su kitų šalių profesinėmis sąjungomis. Lietuvos darbuotojams projekte atstovauja Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija.
Švedijos elektrikų profesinė sąjunga skatina užsienio įmones, sudarančias sutartis Švedijoje, taip pat sudaryti kolektyvines sutartis su savo šalies profesinėmis sąjungomis. Pasak jo, šio projekto tikslas - profesinėms sąjungoms už Švedijos ribų padėti išsiaiškinti, ar jų šalies darbuotojai, dirbę Švedijoje, iš tiesų gavo visas jiems priklausančias išmokas, ar jiems nereikėjo grąžinti dalies atlyginimo darbdaviui.
Ekonominiai rodikliai 2021 m.
Apžvelgiant praėjusių metų rezultatus galima teigti, kad ekonomika augo sparčiai. Didėjo pramonės produkcijos apimtis, augo mažmeninė ir tarptautinė prekyba. Laisvų darbo vietų skaičius - rekordinis, bedarbių - mažėjo. 2021 m. BVP sudarė 55,4 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc.
Remiantis išankstiniais duomenimis, 2021 m. prekių eksportas sudarė 34,5 mlrd. EUR, importas - 37,5 mlrd. EUR. Palyginti su 2020 m., eksportas padidėjo 20,3 proc., importas - 28,5 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 3 mlrd.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| BVP (2021 m.) | 55,4 mlrd. EUR |
| Realusis BVP pokytis | 5,1 % |
| Prekių eksportas | 34,5 mlrd. EUR |
| Prekių importas | 37,5 mlrd. EUR |
tags: #svedija #socialiniai #rodikliai