Seimui ruošiantis svarstyti su Pensijų sistemos reforma susijusius įstatymus pranešama, kad II pakopos pensijų fonduose rugpjūčio 31 dieną buvo sukaupta apie 4,6 mlrd. litų. Nuo savo veiklos pradžios 2004-asiais pensijų fondai būsimiesiems pensininkams jau uždirbo 410 mln. litų.
Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja daugiau nei milijonas arba apie 80 proc. visų šalies dirbančiųjų. „Sodros“ duomenimis, per pirmuosius aštuonnerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. dirbančiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo vienkartines arba jiems mokamos periodinės išmokos, dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems. Iš viso išmokėta jau 73,7 mln.
Pensijų kaupimo sistemos tikslai ir rezultatai
Pensijų kaupimo sistema sukurta siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, smarkiai išaugs pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais ir mokančiais mokesčius, dėl ko sumažės „Sodros“ pajamos ir padidės išlaidos.
Per pirmąjį 2012-ųjų pusmetį būsimieji pensininkai sukaupė 351 mln. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojų oresnei senatvei antros pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos išaugo 351 mln. litų. Iš jų 206 mln. litų sudaro iš investicinės veiklos. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, suma padidėjo dvigubai. Per 2011 metų pirmąjį pusmetį papildomai kaupiantys būsimi pensininkai sukaupė 143 mln.
„Visas pirmasis šių metų pusmetis rinkoms buvo išties sėkmingas, tad pasiekėme tikrai solidžių rezultatų. Pasak Š. Ruzgio, didelę įtaką tokiems rezultatams turėjo ne vien palanki situacija rinkose, bet ir Lietuvos pensijų fondų valdytojų gebėjimas ją išnaudoti. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad nuolatinės įmokos į pensijų fondus leidžia įsigyti vertybinių popierių ir sumažėjus jų vertei - vėliau, kylant rinkoms, gaunama patraukli investicinė grąža.
Taip pat skaitykite: Pensijų gavimo sąlygos
Per palyginti trumpą laiką nuo Lietuvos pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios 2004-aisiais kiekvieno dalyvio kaupiamos lėšos vidutiniškai didėjo 4,6 proc. per metus. Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1 milijonas 53 tūkstančiai dirbančiųjų, kurie yra sukaupę daugiau kaip 4,3 milijardo litų.
Sukauptos sumos yra labai įvairios ir siekia nuo keleto iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Iš viso išmokėta jau 73,6 mln.
Pensijų kaupimo sistema sukurta, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.
Trečiosios pakopos pensijų fondai
Trečiosios pakopos pensijų fondai per šių metų pirmąjį pusmetį pakilo 5,6 proc. Palyginti, praėjusių metų tą patį laikotarpį fondų vertės krito 2,5 proc. Šiuo metu papildomai pasirinkusių kaupti yra 27,8 tūkst. asmenų. 2011 m. pirmąjį pusmetį jų buvo 25,4 tūkst. Einamaisiais metais į šiuos fondus įsitraukė 2,4tūkst. dalyvių, t.y.
Šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, trečios pakopos pensijų fonduose iš viso sukaupta 97,7 mln. litų. Praėjusių metų analogišku laikotarpiu jų buvo 98,3 mln. litų. Tai gali reikšti, kad didesnes sumas sukaupę žmonės jas pasiima nesulaukę pensinio amžiaus, o nauji dalyviai įneša nedideles sumas ar investuoja periodiškai tarkim po 100 ar 200 litų. Didėjantis dalyvių skaičius rodo, kad žmonės po truputį ima vis labiau domėtis savo ateitimi ir ja rūpintis, tačiau investuojamos sumos mažėja.
Taip pat skaitykite: Religijos įtaka socialiniam gyvenimui
Žiūrint šių metų pirmąjį pusmetį vienas dalyvis vidutiniškai turėjo 3514 litų. Skirtingai nei antra pakopa, kuri proporcingai susieta su atlygiu, šiai pakopai žmogus gali vienais metais skirti 500, kitais - 1500 litų. Nepamirština, kad toks ilgalaikis kaupimas ateičiai yra skatinamas valstybės ir jam taikoma mokesčių lengvata - nuo įmokų galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Lietuvoje veikia 9 trečios pakopos pensijų fondai. Juos valdo 5 turto valdymo įmonės.
Šiemet pensiją kaupusiems gyventojams ar jų artimiesiems išmokėta 11,7 mln. Per pirmąjį šių metų pusmetį 2,3 tūkst. antrosios pakopos pensijų fonduose lėšas kaupusių gyventojų arba jų artimųjų išmokėta 11,7 mln. litų. Per šį pusmetį vidutinė išmoka vienam asmeniui siekė 5130 litų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išmokų suma išaugo 23 proc. Iš viso per aštuonerius metus nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios šalies gyventojams jau išmokėta beveik 74 mln.
„Tiek šio pusmečio, tiek bendri aštuonerių metų veiklos rezultatai rodo, kad išmokos oriai senatvei papildomai kaupiantiems žmonėms mūsų šalyje nuosekliai auga. Tai rodo, kad pensijų kaupimo sistema Lietuvoje tampa patikimu finansiniu ramsčiu tiek patiems gyventojams ar jų artimiesiems, tiek „Sodrai“.
2012 m. pirmąjį pusmetį iš viso išmokas gavo 1,4 tūkst. žmonių, apsisprendusių papildomai kaupti lėšas antros pakopos pensijų fonduose, ir apie 900 jų artimųjų, įvykus nelaimei. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius papildomai kaupusių gyventojų sąskaitos pasipildė 8,3 mln. litų, o šeimos nariams ar kitiems artimiems žmonėms išmokėta 3,4 mln.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Pasak A. Bakšinsko, papildomas pensininkų išmokas lemia įvairūs veiksniai - tiek kaupusiojo atlyginimo dydis, nemokamos atostogos, nedarbo laikotarpis, tiek pasaulio rinkų pokyčiai, valstybės pensijų kaupimo sistemos permainos. Lietuvoje pastarasis veiksnys turėjo lemiamą įtaką, kalbant apie gyventojų galimybes gauti didesnes išmokas.
Mūsų šalyje įmokos į pensijų fondus šiuo metu nuo 5,5 proc. Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.
Pensijų sistemos reforma ir Konstitucinio Teismo įtaka
Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės mano, kad svarbiausia šiandien paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo nuostata yra ta, kad sumažinant įmokas į pensijų fondus privalėjo būti numatyta atitinkama kompensacijos tvarka. „Džiaugiamės, kad Teismas priėmė šį svarbų sprendimą, kurio laukta trejus metus. Suprantame, kad valstybė turi finansinių sunkumų vykdyti įsipareigojimus, tačiau visada laikėmės nuostatos, kad visomis visuomenės grupėmis turi būti rūpinamai po lygiai.
„Konstitucinio Teismo sprendimas gali akivaizdžiai paveikti esamų pensijų įstatymų projektų pagrindines nuostatas. Esame pasirengę ir toliau diskutuoti apie pensijų sistemos reformos galimus variantus, kad milijonui kaupiančiųjų būtų pasiūlytas tinkamiausias sprendimas“, - sakė Š.
Vyriausybės pateiktoje pensijų sistemos reformoje numatyta, kad įsigaliojus įstatymams, dalyviai automatiškai pereitų į naują sistemą. Lėšas į savo asmenines antros pakopos pensijų fondo sąskaitas jie gautų iš trijų šaltinių.
Konkursas "Lietuvos pensijų sistemos vizija"
Antrus metus vykstantį nacionalinį konkursą „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ laimėjo Kauno technologijos universiteto studentės darbas „Pensijų sistemos finansavimo alternatyvos ir ekonomikos augimas“.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino teigimu, labai džiugu, kad studentai pateikė tokius išsamius, brandžius, gausius įžvalgų ir pasiūlymų darbus. „Darbų autoriai dar kartą parodė, kad jaunimui rūpi tai, kokią pensiją jie gaus senatvėje. Šie žmonės ne tik dalyvauja pensijų kaupime, bet ir drąsiai siūlo konkrečius būdus, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kad ateityje būtų daugiau galimybių sukaupti didesnes pensijas. Esu tikras, kad šios idėjos bus plačiai analizuojamos ir pasitarnaus tobulinant pensijų sistemos modelį mūsų šalyje“, - sakė viceministras A.
Be to, A. Bitino teigimu, reikia pastebėti tai, kad nemažai studentų siūlomų idėjų sutampa su Vyriausybės pasiūlyta ir šiuo metu Seime svarstoma pensijų kaupimo reforma, taigi kai kurios idėjos jau yra virtusios kūnu. Konkursą laimėjusio darbo autorė teigia, kad pensijų sistemų tvarumą lemia visos valstybės fiskalinės politikos stabilumas. Autorė siūlo efektyvinti pačią socialinę sistemą, didinant įmokų mokėtojų skaičių ir mažinant mokestines lengvatas.
Pasak jos, tikslinga būtų Lietuvoje įsteigti socialinį garantinį fondą, kuris užtikrintų valstybinę kaupimo sistemą ar privataus kaupimo sistemą. „Praktiškai visuose darbuose pažymima, kad kaupimas yra būtina sąlyga sistemai veikti tvarkingai. Studentai gana aiškiai suvokia, kokia situacija yra susidariusi ir ko reikėtų šaliai ateičiai“, - sakė Š.
Antrąją vietą konkurse laimėjo kito Kauno universiteto, Vytauto Didžiojo, studentė Ernesta Karosaitė, kuri apžvelgia užsienio šalių sistemos ir pensijų svarbą šalių ekonomikai. Remiantis einamųjų mokėjimų ir kaupiamųjų mokėjimų modeliais, galimi įvairūs pensijų sistemos finansavimo mechanizmai, kurių pagrindiniai yra kolektyvinis, valstybinis ir liberalus.
Trečiosios vietos laimėtojas - Kauno technologijos universiteto studentų Manto Juodelio ir Dovydo Strumylos darbas „Lietuvos pensijų sistemos vizija. III pakopų pensijų sistema su integruotais profesiniais pensijų fondais“.
Pirmųjų trijų vietų laimėtojams įteikti diplomai ir skatinamieji piniginiai prizai - 2000, 1500 ir 500 litų.
Konkursą rengė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei Pensijų fondų dalyvių asociacijos.
Populiarėjantis trečiosios pakopos pensijų fondai
Praėjusiais metais į trečiosios pakopos pensijų fondus įsitraukė rekordiškai didelis skaičių naujų dalyvių - jų padaugėjo net 10,4 proc. Šiuo metu trečiosios pakopos fondų turtas siekia 99 mln. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį trečios pakopos pensijų fondai vidutiniškai 7,5 proc.
„Trečioji pakopa Lietuvoje vis dar populiarėjantis investicinis produktas, tačiau praeitais metais padaugėjus įsitraukiančiųjų į ją skaičiui, tampa aišku, kad žmonės ieško papildomų būdų, kaip sukaupti pinigų senatvei. Trečios pakopos pensijų fondų kategorijose pirmąjį šių metų ketvirtį nepralenkiami buvo fondai, investuojantys į akcijas. Per minėtą laikotarpį jie kilo 9,7 proc. Mišraus investavimo fondai, investicijas paskirstantys į kelias vertybinių popierių formas, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutiniškai kilo 4,2 proc.
Investavimo ekspertai teigia, kad trečios pakopos populiarumas ateityje turėtų didėti vis labiau.
Kaip valdomi pensijų fondai su Vaidotu Rūku | Investavimas.lt POKALBIS #2
Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių.
Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. Latvija šešiais procentiniais punktais įmokas į pensijų fondus sumažino nuo 2009 metų, kai prasidėjo visuotinė ekonominė krizė. Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose dalį savo ateities lėšų kaupia 1,16 mln. latvių. Iš viso sistemoje sukaupta 900 mln. latų, t. y. kiek daugiau nei 4,5 mlrd.
Estija nuo šių metų pradžios pensijai kaupiantiesiems tokio tipo fonduose grąžino prieš krizę galiojančius įmokų dydžius - valstybė skiria 4 proc., o pats žmogus susimoka dar 2 proc. Iki 2012 metų pradžios valstybė skyrė 2 proc., o asmuo - 1 proc. Tačiau tiems kaupiantiesiems, kurie per krizę nebuvo nutraukę savo asmeninių įmokų, 2014-2017 metais valstybė kaip kompensaciją skirs 6 vietoj privalomų 4 proc.
Estų antros pakopos pensijų fondai valdo 1,4 mlrd. JAV dolerių (beveik 4 mlrd. Lietuvoje pastaruosius kelerius metus įmokos į antros pakopos pensijų fondus mažintos 4 kartus. 2009-aisiais - nuo 5,5 iki 3, po pusmečio - iki 2 proc. 2011 m. pabaigoje įmokos dydis buvo sumažintas iki 1,5 proc. pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Pagal Vyriausybės pasiūlytą pensijų sistemos reformą valstybė mokėtų bazinę įmoką, kuri per 8 metus pasiektų 3,5 proc., asmuo į asmeninę savo pensijų sąskaitą mokėtų iš pradžių 1 proc., tiek pat būtų skiriama iš jo mokesčių ir dar tiek pat skirtų valstybė.
tags: #ar #turi #senatvei #teismo #sprendimas