Invalidumo Draudimas: Kas Tai Ir Kaip Jis Veikia?

Nelaimingų atsitikimų draudimo šaka, kuria savanoriškai apsidraudžiame nuo įvairių lūžių, sužalojimų, patirtų netikėtumų - tai invalidumo draudimas. Invalidumo išmoka mokama asmeniui atsitikus nelaimingam įvykiui ir dėl to atsitikimo sutrikus žmogaus sveikatai, kuri daro įtaka verstis veikla, duodančia jam ir jo šeimai pajamų.

Invalidumo draudimą galima rinktis, tik tuo atveju jeigu jau esate pasirinkęs vieną iš šių draudiminių variantų:

• Kaulų lūžiai ir išnirimai;
• Minkštųjų audinių ir vidaus organų sužalojimai;
• Ilgalaikės ir negrįžtamos traumų pasekmės;
• Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo.

Draudiminiai Įvykiai

Tradiciniais draudiminiais įvykiais yra laikomi tokie įvykiai, kurių metu draudėjui yra padaryti šie sveikatos sužalojimai:

• Pirštų, plaštakų, rankų, pėdų, kojų netekimas;
• Balso praradimas;
• Veido subjaurojimas;
• Kaulų lūžiai ir išnarinimai;
• Regos, klausos, vidaus organų sužalojimas;
• Nedegimai;
• Nušalimai;
• Ir kt.

Draudimo Išmokos

Draudimo išmoka mokama kai netenkama darbingumo. Apdraustasis gautų draudimo išmoką už nelaimingo atsitikimo metu patirtus kūno sužalojimus, tokius kaip lūžiai, išnirimai. Apdraustasis gautų draudimo išmoką už nelaimingo atsitikimo metu patirtus nepataisomus kūno sužalojimus, tokius kaip rankos ar jos funkcijos praradimas. Išmokos dydis priklauso nuo sužalojimo sunkumo, pavyzdžiui, nykščio praradimas - 20 proc., regėjimo praradimas - 100 proc.

Išmokos dydis priklauso nuo negalios sunkumo:

Taip pat skaitykite: Kas gali gauti invalidumo pensiją Airijoje?

• Sunki negalia - 100 % draudimo sumos.
• Vidutinė negalia - 75 % draudimo sumos.
• Lengva negalia - 50 % draudimo sumos.

Socialinis Draudimas

Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys).

Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).

Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms).

Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų.

Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje).

Taip pat skaitykite: Sprendimo dėl nedarbingumo pensijos apskundimas

Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.

Draudimas Nuo Nelaimingų Atsitikimų

Mėgstate su draugais aktyviai leisti laisvalaikį, su šeima leidžiatės į gamtą, o gal tiesiog norite jaustis ramiau savo kasdieniame gyvenime? Su mūsų nelaimingų atsitikimų draudimu galėsite jaustis užtikrinčiau - kad ir kokiomis mėgstamomis veiklomis užsiimtumėte. Pasirūpinti tiek savo, tiek visos šeimos draudimu galite jau dabar.

Didžiausias turtas - sveikata ir gyvybė, todėl svarbu pasirūpinti savimi ir savo šeima su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Mūsų siūlomas nelaimingų atsitikimų draudimas padės patyrus traumą ar netikėtai susižalojus bei suteiks finansinę paramą tada, kai jos labiausiai reikia.

Nelaimingų atsitikimų draudimas apima šias rizikas:

• Ilgalaikių traumų pasekmių draudimas;
• Mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimas;
• Traumų draudimas.

Šios draudimo sąlygos yra taikomos pagal ERGO nelaimingų atsitikimų draudimo taisykles Nr.

Taip pat skaitykite: Išmokų Sąlygos Lietuvoje

Valstybės Lėšomis Apdrausti Asmenys

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme.

• Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
• Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
• Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
• Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
• Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
• Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.

tags: #invalidumo #draudimas #kitaip