Socialiai atsakingų įmonių atstovai teigia, kad poreikį rengti ataskaitas pastūmėjo gausėjantis klientų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos srautas, visuomenės susidomėjimas vykdomomis socialinėmis ir aplinkosauginėmis veiklomis. Socialiai atsakingos įmonės savo veiklos ataskaitose akcentuoja, kiek svarbi įmonei, jos darbuotojams, visuomenei yra jų vykdoma socialiai atsakinga veikla.
Kas yra tvarumo arba socialinės atsakomybės ataskaita?
Tvarumo ataskaita yra organizacijos veiklos, kuria siekiama būti tvaresniems - mažinti neigiamus poveikius ir kurti teigiamus poveikius - ataskaita. Ataskaita turėtų būti ne tikslas pati savaime, o įrankis, kuris padeda keistis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Organizacijos rezultatai turėtų būti pristatomi platesniame tvarumo kontekste. Turėtų būti aišku, kaip organizacija prisideda ir ateityje planuoja prisidėti prie aplinkosauginės, socialinės situacijos gerinimo (vietos, regiono ar pasaulio mastu).
Tarptautiniai ir ES standartai
Pasauliniu mastu geriausiai žinomu įmonės socialinės atsakomybės (ĮSA) ataskaitoms rengti skirtu standartu laikoma Pasaulinių ataskaitų rengimo iniciatyvos ataskaita (angl. „Global Reporting Initiative“, toliau: GRI). GRI gairės pateikia rekomendacijas, kokią informaciją apie savo aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę veiklą organizacijos turėtų pateikti savo ataskaitose vadovaujantis darnaus vystymosi požiūriu. „Suprasti, kokią informaciją reikėtų atskleisti, gali padėti įvairūs tvarumo standartai. Žinoma, įmonėms, kurios patenka į ES direktyvos apimtį (didelėms, daliai smulkaus ir vidutinio verslo įmonių), reikės vadovautis Europos tvarumo atskaitomybės standartais (ETAS, angl. ESRS). Juose numatyta ne tik atskleidžiamos informacijos struktūra, bet ir įtvirtinti principai, kuriais remiantis reikia įvertinti, kokia informacija laikoma reikšminga, ir turės būti pateikiama ataskaitoje.
ES direktyvos: NFRD ir CSRD
Šiuo metu tvarumo atskaitas privalo teikti įmonės, kurioms galioja Nefinansinės atskaitomybės direktyvos reikalavimai (angl. Non-Financial Reporting Directive - NFRD). Europos Sąjunga (ES), siekdama padidinti įmonių atskaitomybę ir palengvinti perėjimą prie tvarios ekonomikos, priėmė Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. The Corporate Sustainability Reporting Directive - CSRD). Pagal CSRD įmonės įpareigotos reguliariai skelbti savo veiklos tvarumo ataskaitas. Šias įmonių tvarumo ataskaitas pagal CSRD taip pat turės tikrinti trečioji šalis atlikdama auditą.
CSRD taikymo etapas ir kam privaloma
CSRD numato palaipsninį tvarumo ataskaitų rengimą: informacijos teikimas 2025 m. dėl 2024 finansinių metų - įmonėms, kurios ir dabar privalo rengti socialinės atsakomybės ataskaitas (didelės viešojo intereso ir listinguojamos įmonės, turinčios > nei 500 darbuotojų). Informacijos teikimas 2026 m. dėl 2025 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja didelėms įmonėms, atitinkančioms bent du iš trijų kriterijų: turtas siekia 25 mln. Eur., apyvarta siekia 50 mln. Eur., turi >250 darbuotojų. Informacijos teikimas 2027 m. dėl 2026 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja mažoms ir vidutinėms ES reguliuojamose rinkose listinguojamoms įmonėms (išskyrus labai mažas įmones). Informacijos teikimas 2029 m. dėl 2028 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja trečiųjų valstybių įmonėms, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. Eur, jei bent viena jų patronuojamoji įmonė ar filialas ES viršija tam tikras ribas.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondai ir darbdavio atsakomybė
Kokios įmonės Lietuvoje privalo rengti ataskaitas
Informacijos teikimas 2025 m. dėl 2024 finansinių metų - įmonėms, kurios ir dabar privalo rengti socialinės atsakomybės ataskaitas (didelės viešojo intereso ir listinguojamos įmonės, turinčios > nei 500 darbuotojų). Informacijos teikimas 2026 m. dėl 2025 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja didelėms įmonėms, atitinkančioms bent du iš trijų kriterijų: turtas siekia 25 mln. Eur., apyvarta siekia 50 mln. Eur., turi >250 darbuotojų. Informacijos teikimas 2027 m. dėl 2026 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja mažoms ir vidutinėms ES reguliuojamose rinkose listinguojamoms įmonėms (išskyrus labai mažas įmones). Informacijos teikimas 2029 m. dėl 2028 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja trečiųjų valstybių įmonėms, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. Eur, jei bent viena jų patronuojamoji įmonė ar filialas ES viršija tam tikras ribas.
Kokie reikalavimai turiniui ir kokybė
Patariama skirti ypatingą dėmesį ataskaitos turiniui: „Būtina įvertinti, ar informacija konkreti, ar pateikiami rodikliai ir jų dinamika, ar paaiškinama, koks vieno ar kito veiksmo poveikis. Ar informacija subalansuojama - ar smulkūs dalykai nėra prilyginami reišmingesniems, galintiems padaryti esminį poveikį. Norint sekti pokyčius, svarbu pateikti aiškius, pamatuojamus rodiklius.“
Nauda organizacijai
Kokybiškų socialinės atsakomybės ataskaitų nauda organizacijai: padeda mažinti įmonės CO2 pėdsaką, išteklių vartojimą; formuoja tikslinių grupių (klientai, tiekėjai, partneriai, pirkėjai) pasitikėjimą organizacija; išauga darbuotojų lojalumas; identifikuojamos rizikos ir galimybių sritys; supaprastinami darbo procesai, mažėja išlaidos, auga darbo efektyvumas; veikia kaip prevencinė priemonė aplinkosaugos, žmogaus teisių ar kt.; skatinama vidinė ir išorinė komunikacija (dialogas su suinteresuotom grupėmis); padeda nustatyti ateities planus ir strategiją. Ne gana to, ataskaitų teikimas didina investuotojų susidomėjimą - socialinės atsakomybės ataskaita padeda palyginti tame pačiame ir skirtinguose sektoriuose veikiančias įmones, rodo įmonės rezultatus sprendžiant socialinius, aplinkosauginius klausimus.
Iššūkiai ir dažniausios problemos
Ekspertas išskiria, kad vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo įmonės susiduria rengdamos ataskaitas, yra ilgai užtrunkantis duomenų rinkimas. Tam tikri duomenys dažnai nerenkami, kartais ne iki galo aiški metodika, kaip apskaičiuojami tam tikri rodikliai, neretai duomenys yra „išsibarstę“ po visą organizaciją. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl ataskaitos rengimas užtrunka ilgiau nei planuota. „Mano patarimas - jei jums reikės raportuoti privalomai pvz. 2026-aisiais, - pradėkite tam ruoštis jau dabar, parenkite ataskaitas 2024 ir 2025-aisiais.“
Praktiniai patarimai rengiant ataskaitą
Rengiant ataskaitą ir siekiant atliepti gerąją praktiką, būtina atskleisti daug veiklos sričių, kuriose daromas poveikis, įvertinti įvairias rizikas, įtraukti suinteresuotąsias šalis ir atlikti daug kitų žingsnių. Mes kreipėmės į tvarumo ekspertus, kurie strateginių sesijų metu padėjo išsigryninti tvarumo prioritetus. Tvarumo ekspertui antrina ir savo pirmąją tvarumo ataskaitą pristačiusios kepyklos „Biržų duona“ marketingo ir tvarumo vadovė Natalija Kurganovė: „Vienas sudėtingesnių etapų buvo duomenų surinkimas, nes rodiklių, kuriuos nusprendėme atskleisti, ypač daug. Dalį jų jau turėjome ir sekėme, kitus - teko suskaičiuoti, o likusius tik pradėjome sekti ir atskleisime kitose savo ataskaitose.“
Taip pat skaitykite: Sandorio nuginčijimo posėdis ir neveiksnus asmuo
Mitos ir realybė
Mitas Nr. 1: Socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas. Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. Svarbu atminti, kad socialinė atsakomybė - tai ne tik nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.
Mitas Nr. 2: Socialinė atsakomybė - tik didelėms įmonėms. Tokios įmonės turi pavyzdį, kaip įkvėpti darbuotojus prisidėti prie aplinkosauginių ir socialinių projektų, aiškiai suvokia šios veiklos naudą ir privalumus. Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms.
Mitas Nr. 3: Socialinės atsakomybės veiklos yra brangios. Tai gali būti tiesa, jei įmonė turi vieną tikslą - kuo didesnis pelnas šiandien. Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje. Tinkamas pavyzdys galėtų būti sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai.
Mitas Nr. 4: Darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne įmonės socialinė atsakomybė. Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas. Praktika rodo, kad socialiai atsakingoje įmonėje dirbančio darbuotojo lengvai nesuvilios konkuruojančios įmonės atlyginimas.
Mitas Nr. 5: Trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos, kaip tapti atsakinga įmone. Skaitant populiariosios žiniasklaidos internetinius portalus gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje vykdomos socialinės veiklos yra vien deklaratyvios. Šią spragą užpildyti galėtų www.verslasatsakingai.lt puslapis, kuriame aprašomi realūs Lietuvos įmonių pavyzdžiai, dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir praktiniais patarimais.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija darbdaviams apie „Sodros“ įmokas
Valstybės vaidmuo ir viešojo sektoriaus iššūkiai
LR Vyriausybė yra nusibrėžusi tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau ši praktika valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) atsispindi netolygiai. Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos. Pavyzdžiui, iš 54 šiuo metu egzistuojančių VVĮ, dauguma neviešina darnumo ataskaitų savo tinklalapiuose - pasak 2017 m. gerojo valdymo indekso, 80 procentų visų valstybės valdomų įmonių darnumo ataskaitų viešinimo kriterijus įvertintas neigiamai. Verta pabrėžti, kad minėtas gerojo valdymo indeksas neatspindi visos situacijos - darnumo stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas. Todėl sunku įvertinti, kokia dalis VVĮ išties taiko socialiai atsakingo verslo principus savo veikloje.
Rizikos valdymas ir įmonių pavyzdžiai
Tvarumo rizika - įvykiai ar situacijos, kylantys iš aplinkosaugos, socialinės aplinkos ar įmonių valdymo sričių, kurie, tuo atveju jei įvyktų, gali turėti, arba galbūt galėtų turėti neigiamą poveikį bendrovės turtui, finansinei padėčiai ar pelnui ir jos reputacijai, taigi ir investicijų vertei. Sistemingai ir reguliariai vertindama ASV aspektus ir jų pokyčius draudimo versle, investicijose, viešuosiuose pirkimuose ir savo veikloje, ERGO nustato rizikas ir jų valdymo priemones. Atsižvelgiant į draudimo sektoriaus ypatumus, tvarumo rizika nėra griežtai atskiriama nuo kitų ERGO veiklos rizikos kategorijų, taigi yra neatsiejama bendro ERGO rizikos valdymo proceso dalis.
Siekiant sustiprinti tvarumo rizikos valdymą, 2021 m. ERGO grupėje įsteigtas ASV iniciatyvinis komitetas - grupės strateginės plėtros komiteto dalis. Bendrovė palaiko ryšius su vietos bendruomenėmis, kuriose veikia įmonės padaliniai. AB „Detonas“ tvarumą supranta kaip atsakingą, ilgalaikę vertę kuriantį veiklos principą, apimantį darbuotojų saugą ir gerovę, poveikio aplinkai mažinimą, skaidrią valdyseną bei atsakingą santykį su klientais ir bendruomenėmis.
Pradėkite ruoštis dabar
Tvarumo ataskaitų rengimui reikia skirti nemažai laiko ir resursų, ataskaitai būtinus duomenis nusimatyti rinkti reikėtų jau dabar, todėl jei dar nesate atidžiai susipažinę su tvarumo ataskaitomis ir naujaisiais CSRD reikalavimais, jums gali padėti VšĮ Aplinkos apsaugos instituto tvarumo konsultantai. „Mano patarimas - jei jums reikės raportuoti privalomai pvz. 2026-aisiais, - pradėkite tam ruoštis jau dabar, parenkite ataskaitas 2024 ir 2025-aisiais.“
Praktinis lentelės pavyzdys: CSRD taikymo etapai
| Metai (ataskaita dėl) | Kurioms įmonėms taikoma |
|---|---|
| 2025 (2024 m.) | Didelės viešojo intereso ir listinguojamos įmonės, turinčios >500 darbuotojų |
| 2026 (2025 m.) | Didelės įmonės atitinkančios 2 iš 3 kriterijų: turtas ≥25 mln.€, apyvarta ≥50 mln.€, darbuotojų ≥250 |
| 2027 (2026 m.) | Mažos ir vidutinės ES reguliuojamose rinkose listinguojamos įmonės (išskyrus labai mažas) |
| 2029 (2028 m.) | Trečiųjų šalių įmonės su grynąja apyvarta ES >150 mln.€ (esant filialams/patronuojančioms įmonėms ES) |
Rengiant tvarumo ataskaitas, svarbiausia laikytis aiškių principų: pateikti konkrečius, pamatuojamus rodiklius, atskleisti rizikas ir priemones joms valdyti, bei užtikrinti dialogą su suinteresuotosiomis šalimis. Kokybiška ataskaita nebūtinai turi būti labai didelė - svarbiausia jos turinys ir sąžiningumas.
tags: #kas #privalo #rengti #socialines #atsakomybes #ataskaitas