Antroji pensijų pakopa (II pakopa) ir investicinis gyvybės draudimas (IGD) dažnai lyginami dėl investavimo grąžos, lankstumo ir mokesčių aspektų. Šiame tekste surinktos aktualios įžvalgos apie II ir III pensijų pakopas, IGD, rinkos rezultatus ir ką reiškia rinkų svyravimai kaupiant pensijai.
Kaip investuojama II ir III pakopose bei per IGD
Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. II pakopoje - papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Vienu metu konkrečioje valdymo įmonėje galima investuoti į vieną konkretų pensijų fondą. Taigi pensijų fonduose individualaus portfelio susiformavimo „laisvė” yra gana apribota. Tuo tarpu IGD dažniausiai suteikia galimybes įmokas išskaidyti ir klientas gali pasirinkti, kokiose kryptyse bus investuojamos jo įmokos. Yra variantų, kur per IGD galima investuoti ir ne tik į tradicines, bet ir alternatyvias turto klases, kaip pvz.
IGD atstovai taip pat dažnai akcentuoja, jog jų priemonė apima ne tik investavimą, bet ir draudimą. Norintiems apsidrausti sveikatą ar gyvybę, siekiant maksimalaus aiškumo ir paprastumo, greičiausiai parankiau draudimą ir investavimą atskirti. Dėl šios painiavos, į IGD priemonę galima investuoti ir nepasirenkant draudimo. Kitaip tariant, investuojama per investicinį gyvybės draudimą, kuris nesuteikia draudimo apsaugų.
Rinkos rezultatai ir investicinė grąža
Per visą pensijų kaupimo laikotarpį II pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų. II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o III pakopos fondų - 10,4 proc. Bendrai gyventojai yra sukaupę atitinkamai 6,8 mlrd. ir 0,7 mlrd. eurų.
Pasak V. Rūko, ilgalaikio kaupimo naudą rodo ilgesnio laikotarpio rezultatai - nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 109 proc. Net ir įvertinus II ketv. išmokėjimus, II pakopos fonduose sukauptas gyventojų turtas išlieka reikšmingas - apie 5,82 mlrd. II ketv. pabaigoje vienam II pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto.
Taip pat skaitykite: išsamus gidas, kaip grąžinti pensijos fondą į Sodrą
Bendrai per II ketv. iki 2026 m. birželio 30 d. prašymus pateikusiems gyventojams buvo išmokėti 672,4 mln. eurų. Iš šios sumos apie 285,4 mln. eurų sudarė jų pačių įmokos, o daug didesnę dalį - fondų uždirbta investicinė grąža, siekusi 387 mln. eurų. „Sodrai“ buvo pervesta 272 mln. eurų.
Per pirmą šių metų ketvirtį vidutinė svertinė investicijų grąža II pakopoje sausį-kovą sudarė +7 proc., o turto vertė pasiekė 7,8 mlrd. eurų. 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė šiemet pirmąjį ketvirtį uždirbo +9,0 proc. svertinę grąžą. II pakopos dalyviams įvairių amžiaus grupių rezultatai skyrėsi: 50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +6,5 proc., 57-63 metų - +3,8 proc.
Rinkos svyravimų poveikis ir ilgalaikė perspektyva
Kaupimas pensijai yra ilgalaikis, investuojama keliolikai metų ar keliems dešimtmečiams, o rinkų svyravimai - natūrali investavimo proceso dalis. Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai.
Istoriškai rinkos ne kartą patyrė sukrėtimų ir kiekvienu atveju atsistatė: po 2008 m. pasaulinės finansų rinkų krizės „atšoko“ per 48 mėn., po 2018 m. JAV ir Kinijos prekybos karų - per 4 mėn., po COVID-19 pandemijos - per 5 mėn., po 2025 m. Šiuo metu sudėtinga prognozuoti rinkų elgseną ateityje - tai priklausys ir nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose eigos, JAV prezidento D. Dabartiniai rinkų svyravimai gali būti naudingi tiems, kurie nusprendė tęsti kaupimą: reguliariai mokėdami įmokas jie įsigys daugiau fondo vienetų už mažesnę kainą, o šie vienetai, tikėtina, ilguoju laikotarpiu sugeneruos didesnę investicinę grąžą.
Kas lemia antros pakopos naudą: laikas ir sudėtinės palūkanos
V. Rūkas primena, kad didžiausią skirtumą pensijų kaupime sukuria laikas ir sudėtinės palūkanos. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų - apie 463 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: išsami antros pensijų pakopos statistika
Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį - 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondų grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. Pradėjus kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os - daugiau kaip 579 tūkst. eurų.
Dalijimasis priemonėmis: valstybės paskata ir ribos atsiimti
II pakopoje dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio). Valstybės priemoka (1,5% nuo užpraeitų metų VDU) išliks. Šiais metais tai yra 30,33 Eur per mėnesį, o 2026 m. valstybės priemoka sieks 33,49 Eur per mėnesį.
Pagal reformos nuostatas, pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai. Įstatymas apibrėžia, jog investavimo rezultatas - ir teigiamas, ir neigiamas - priskiriamas pačiam pensijų kaupimo dalyviui.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. riba, iki kurios sukaupus visą turtą galite atsiimti vienkartine išmoka, padidinta daugiau nei 3 kartus - nuo 5 403 Eur 2025 m. iki 16 785 Eur 2026 m. Likus 5 ar mažiau metų iki pensijos, abiem atvejais sukauptas lėšas galima atsiimti be papildomų GPM mokesčių. Vieną kartą per visą kaupimą galite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų); atsiimant turtą taikomas 3 % atskaitymas „Sodrai“.
Kas vyksta su dalyvių elgsena ir dalyvavimu po reformos
Praėjus II-ajam šių metų ketvirčiui II pensijų pakopoje ir toliau kaupia didžioji dauguma - 781 tūkst. - dalyvių. Balandžio-birželio mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka nutraukti nusprendė 7,2 proc., kai I ketv. - 35,6 proc. „Didžioji dalis sprendimų dėl kaupimo buvo priimta dar pirmąjį šių metų mėnesį. Dabar matome, kad daugėja ir kaupimą pradedančių ar į jį sugrįžtančių gyventojų - nuo 2026 m. pradžios II pakopoje sudaryta virš 20 tūkst.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondai ir negalia: ką reikia žinoti dalyviams
Vis dėlto dalis gyventojų aktyviau renkasi III pakopą: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst. Gyventojų supratimas apie papildomo kaupimo svarbą auga: naujausios apklausos rodo, kad visose amžiaus grupėse bent 7 iš 10 gyventojų sutinka, jog pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau. Vis dėlto realūs kaupimo įpročiai pagal amžių skiriasi: jauniausi gyventojai kaupia rečiausiai, o aktyviausiai II pakopoje dalyvauja 36-45 m. gyventojai.
Skirtumai tarp II ir III pakopų bei IGD palankumas
II pakopa suteikia daugiau paskatų kaupti, nes prie kaupimo prisideda valstybė, kurios įmoka šiemet sudaro apie 402 eurus per metus. III pakopa suteikia daugiau lankstumo: žmogus pats sprendžia, kokią įmoką ir kaip dažnai mokėti, kokį fondą bei rizikos lygį pasirinkti. Svarbus skirtumas nuo II pakopos - III pakopoje žmogus nėra automatiškai priskiriamas prie Gyvenimo ciklo fondo pagal gimimo metus. II pakopoje investavimo rizika mažinama automatiškai artėjant pensijai, o III pakopoje rizikos lygį žmogus pasirenka pats.
III pakopos augimą rodo ir bendras dalyvių skaičius: balandžio 30 d. duomenimis, joje kaupė 191 760 gyventojų - 13 861 daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Bendras jų sukauptas turtas šiuo metu siekia 599,34 mln. eurų. III pakopos fondų investicinė grąža taip pat išlieka teigiama.
Praktiniai patarimai kaupiantiems
- Priimant sprendimus, kur investuoti atsiimtas lėšas, įtakos turi investuotojo amžius, rizikos tolerancija, laikas, kuriam investuojama.
- Jei norite keisti pensijų kaupimo bendrovę, turite sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje.
- Įmokas galite sustabdyti vieneriems metams, tačiau tuo laikotarpiu nebus mokama valstybės paskata; jas galite atnaujinti vėliau.
- Kaupiant II pakopoje, jums nereikia nieko imtis - valdytojai ir toliau investuos jūsų kaupiamas lėšas pagal fondo strategiją.
- Norėdami padidinti įmokas, galite tai padaryti per internetinį banką (pvz., SEB) arba atliekant pavedimą į pensijų fondo sąskaitą.
Reformos laikotarpis ir terminai
Prasidėjusi 2026 metų pradžioje, antros pensijų pakopos reforma tęsis iki 2027 metų pabaigos. Kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026-01-01 - 2027-12-31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje. Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01.
Išvados apie investicinę grąžą ir pasirinkimą
II pakopa yra viena iš patogiausių priemonių, padedančių mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. „Sodros“ pensija daugeliui žmonių gali nepakakti, todėl papildomas kaupimas padeda mažinti pajamų trūkumą ir ateityje jas didinti. Jau dabar matome, kad daliai pensijų anuitetų gavėjų II pakopa kas mėnesį suteikia papildomų pajamų - kai kuriems pensininkams prideda ir po 365 eurus per mėnesį.
Ne visi gyventojai turi žinių, laiko ar galimybių savarankiškai investuoti dešimtmečius. II pakopa veikia kaip paprastas būdas lėšas investuoti profesionaliai, reguliariai ir ilgą laiką. Pensijų reforma išjudino sistemą: dalis gyventojų atsiėmė dalį lėšų, bet absoliuti dauguma - 875 tūkst. - kaupime liko. Todėl svarbu matyti visą pensijų sistemą: „Sodros“ pensija suteikia pagrindą, II-oji didina finansinį stabilumą ateičiai, o III pakopa leidžia kaupti pagal individualius poreikius.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| II pakopos dalyvių sukauptas turtas (apytiksliai) | 6,8 mlrd. eurų |
| III pakopos sukauptas turtas | 599,34 mln. eurų |
| II pakopos vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios | 9 % |
| III pakopos vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios | 10,4 % |
| Per II ketv. išmokėta prašymus pateikusiems | 672,4 mln. eurų |
Galiausiai, pasirinkimas tarp II pakopos, III pakopos ir IGD priklauso nuo individualių tikslų: ar prioritetas yra valstybės įmoka ir paprastumas, ar didesnis lankstumas ir galimybė rinktis investavimo kryptis. Svarbiausia - pradėti kaupti kuo anksčiau ir laikytis nuoseklumo, todėl laikas ir sudėtinės palūkanos lieka pagrindiniu investicinės grąžos kūrimo varikliu.