Sausio-kovo mėnesiais įvykusi pensijų sistemos reforma lėmė masinį dalyvių elgesio pokytį antroje pensijų pakopoje: per pirmąjį langą - sausio-kovo mėnesiais - iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. sistemos dalyvių - apie 580 tūkst. žmonių.
Tad iš viso iš papildomo kaupimo dėl reformos jau pasitraukė apie 37 proc. arba 515 tūkst. kaupiančiųjų.
Per pastaruosius 2 mėnesius buvo pateikta 14,6 proc. prašymų (virš 200 tūkst. kaupusiųjų), t. y. trečdaliu mažiau nei per pirmą reformos mėnesį. Daugiausia prašymų nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus buvo pateikta sausio mėnesį - tuo metu tą padarė apie 21 proc. (virš 300 tūkst.) kaupusiųjų.
Dar keli procentai iš II pensijų pakopos pasitraukė dėl kitų priežasčių: 2 proc. (24,8 tūkst.) yra asmenys, kurie pasitraukė iš kaupimo likus mažiau nei 5 metams iki pensijos; 1 proc. (9,7 tūkst.) yra asmenys, kurie pasitraukė iš kaupimo dėl ligos.
Vadinasi, iš viso iš II pensijų pakopos dėl įvairių priežasčių per tris mėnesius jau pasitraukė 40 proc. gyventojų arba 549,5 tūkst. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Dar 2 proc. (31 tūkst.) yra asmenys, kurie pasiliko kaupime, bet atsiėmė 25 proc. sukauptų lėšų.
Kiek pinigų atsiimta ir kas sugrįžo į „Sodrą“
Iš viso iš fondų atsiimta 4,4 mlrd. eurų.
Iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti pateikusiems gyventojams bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų: apie 1,4 mlrd. eurų sudaro jų pačių įmokos, o dar daugiau - 1,5 mlrd. eurų - investicijų grąža.
Vienas asmuo vidutiniškai atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš kurių 2,7 tūkst. yra jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. - fondų uždirbta grąža.
Tuo metu „Sodrai“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų, kurie virs apskaitos vienetais ir padidins senatvės pensiją ateityje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Visiškai ar iš dalies pasitraukusiems žmonėms balandį buvo pervesta beveik 3,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžo apie 1,3 mlrd.
Balandžio-birželio mėnesiais visiems prašymus pateikusiems gyventojams išmokėta 744,9 mln. eurų, iš jų 672,4 mln. eurų pervesta į 104,5 tūkst. žmonių sąskaitas (285,4 mln. eurų - jų įmokos, 387 mln. eurų - fondų uždirbta investicinė grąža), o „Sodrai“ - 272 mln.
Lėšas atsiėmęs žmogus buvo sukaupęs vidutiniškai kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų: apie trečdalis šios sumos nukeliavo į „Sodrą“, o likę 6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo įmokos, o 3,7 tūkst.
BNS skaičiavimais, tai sudaro arba 8 proc. visų kaupusiųjų šių metų pradžioje (apie 1,45 mln.) arba 13,5 proc. kaupusiųjų balandžio pradžioje (860 tūkst.).
Kokia dalis atsiėmė visas įmokas su grąža ir kaip pasiskirstė priežastys
Visas įmokėtas lėšas su investicine grąža antrąjį ketvirtį atsiėmė 104,5 tūkst. žmonių, arba 7,2 proc. visų dalyvių, dar 1,7 tūkst. kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. 5,7 tūkst. gyventojų išsiėmė tik 25 proc.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Visas įmokėtas lėšas su investicine grąža atsiėmė apie 35 proc., arba 515 tūkst. žmonių, dar 65,4 tūkst. pasitraukė dėl ligos bei artėjant pensijai arba atsiėmė 25 proc.
Per pirmąjį etapą - sausio-kovo mėnesiais - iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. sistemos dalyvių - apie 580 tūkst. žmonių.
Specialūs atvejai: liga, artėjanti pensija, dalinis atsiėmimas
LIPFA duomenimis, sausio-kovo mėnesį 9,7 tūkst. gyventojų (apie 1 proc. visų kaupiančiųjų) nutraukė kaupimą dėl ypač sunkių sveikatos aplinkybių. Jų atsiimtas turtas siekia 76,8 mln. eurų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį apie 31 tūkst. dalyvių (2 proc. visų kaupiančiųjų) pasinaudojo galimybe atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto ir toliau tęsia kaupimą senatvei. Bendra jų atsiimta suma siekia 55 mln. eurų, iš kurių 3 proc. tenka „Sodrai“.
Dar apie 24,7 tūkst. asmenų (apie 2 proc. visų kaupiančiųjų), kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie nesukaupė pusės privalomos anuiteto sumos, pasirinko atsiimti visą II pakopoje savo sukauptą turtą. Jis siekia 124 mln. eurų, įskaitant 3 proc. „Sodrai“.
Kiek šiuo metu liko fonduose ir kokia yra ilgalaikio kaupimo prasmė
LIPFA pranešime spaudai rašoma, kad pensijų fonduose šiuo metu sukaupta suma - apie 6,2 mlrd. eurų, arba tiek, kiek 2023 m. viduryje.
Paaiškėjo vidutinė atsiimta suma 2025 m. gruodžio pabaigos duomenimis, Lietuvos gyventojai antrosios pakopos pensijų fonduose buvo sukaupę virš 10,6 mlrd. eurų.
V. Rūko teigimu, vien per pastaruosius metus turto vertė paaugo 1,3 mlrd. eurų, o per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų.
„Nors fondų turtas laikinai sumažėjo, šį pokytį ilgainiui atsvers naujos kaupiančiųjų įmokos bei investicinė grąža, kuri nuo 2019 m. viršija +88 proc. Jos naudą pajus kaupime likę gyventojai“, - pabrėžia LIPFA vadovas.
Ilgalaikio kaupimo nauda - skaičiai ir pavyzdžiai
V.Rūko teigimu, Lietuvoje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad šiandien pensijų fonduose sukaupto turto vertė senatvėje bus nereikšminga. Visgi pasirinkus likti kaupime dabartinė suma gali išaugti dešimtimis tūkstančių eurų.
Pavyzdžiui, jei 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti 22 metų amžiaus gyventojas visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų.
„Ilgalaikis kaupimas pasižymi tuo, kad pirmus 10-20 metų sukaupta suma gali atrodyti sąlyginai nedidelė, tačiau vėliau augimas spartėja - kuo ilgiau kaupiama, tuo stipriau veikia sudėtinių palūkanų efektas, todėl per papildomą dešimtmetį suma gali išaugti net kelis kartus“, - pažymi LIPFA vadovas.
Pasak jo, tai yra ypač svarbu atsižvelgiant ir į senėjančios visuomenės problemą, kai pensininkus išlaikančių dirbančiųjų mažėja ir papildomas kaupimas tampa itin reikšmingu finansiniu ramsčiu.
Rinkų svyravimai, fondų grąžos ir fondų tipai
V.Rūkas pamini, kad pastaraisiais mėnesiais finansų rinkas veikė geopolitiniai įvykiai, tačiau jų poveikis - laikinas. Istoriškai akcijų rinkose dauguma metų būna teigiami, todėl ekspertai pabrėžia ilgalaikio kaupimo svarbą.
„Rinkų svyravimai yra neišvengiami, tačiau jie neturėtų tapti pagrindu skubotiems sprendimams. Ilgalaikis, nuoseklus kaupimas ir reguliarus įmokų mokėjimas leidžia šiuos svyravimus išlyginti ir pasinaudoti rinkų augimu“, - sako LIPFA vadovas.
Vertinant II pakopos fondus, 2026 m. pradžioje dėl rinkų svyravimų laikinai fiksuoti nedideli neigiami pokyčiai (apie -1-3 proc.), tačiau šiandien daugelis pensijų fondų jau rodo teigiamą grąžą nuo metų pradžioje, o ilgesnio laikotarpio rezultatai išlieka tvirti. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. sukaupta grąža viršija +88 proc.
Per pirmąjį langą - sausio-kovo mėnesiais - iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. sistemos dalyvių - apie 580 tūkst. žmonių. Per pirmąjį etapą nutraukusieji kaupimą ir grįžę į „Sodrą“ gavo vidutiniškai po 1,06 apskaitos vienetą.
Pasak V. Rūko, ilgalaikio kaupimo naudą rodo ilgesnio laikotarpio rezultatai - nuo 2019 metų gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 109 proc.
Skirtingų amžiaus grupių grąžos ir rizika
Teigiama, kad šiemet iš visų antrosios pakopos pensijų fondų daugiausiai (3,23 proc.) paaugo 65-71 m. amžiaus kaupiančiųjų turtas.
Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicinė grąža - 44-50 m. amžiaus kaupiantiesiems.
Jų pensijų fonduose kaupiamas turtas per pastaruosius 6 metus jau beveik padvigubėjo - išaugo 98,5 proc. Virš 90 proc. siekiantį kapitalo augimą nuo 2019 m. taip pat fiksuoja ir visų vėliau nei 1981 m. gimusių Lietuvos piliečių amžiaus grupių fondai.
Teigiama, kad vyresnių nei 50 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai po truputį mažina investavimo riziką, tad ir jų bendra investicinė grąža yra šiek tiek mažesnė. Pavyzdžiui, 51-57 m. amžiaus kaupiančiųjų fondų grąžos vidurkis nuo 2019-ųjų yra 83 proc., o 58-64 amžiaus grupės - šiek tiek daugiau nei 47 proc.
Pensijų II ir III pakopa: kas geriau? Fondai, grąža ir klaidos | Arvydas Jacikevičius
Valstybės įnašai ir prisidėjimas prie kaupimo
Prisideda valstybė. Jis primena, kad nėra kitos tokios kaupimo sistemos, kurioje kiekvieną mėnesį prie kaupimo prisidėtų valstybė.
Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba minimaliąją mėnesinę algą (MMA, kuri 2026 m. siekia 1 153 eurus neatskaičius mokesčių), jis kas mėnesį į II pakopą perveda 34,59 euro (3 proc. MMA). Tuo pačiu metu beveik tiek pat - 33,49 euro (1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio) - kas mėnesį įplaukia iš valstybės biudžeto.
Apsisprendę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc.).
Kaip sužinoti savo sukauptą sumą ir galimybės po reformos
Pirma, prisijungti prie savo pensijų fondo paskyros. Prisijungus turėtumėte matyti savo sukauptų lėšų sumą. Pavyzdžiui, 8 tūkst.
Antra, reikėtų prisijungti prie savo „Sodros“ paskyros. Vos tik prisijungus matysite informaciją apie į sąskaitą pensijų fonde pervestą sumą. Pavyzdžiui, jei į pensijų fondą iš viso buvo pervesta 6 tūkst. eurų, iš kurių 5 tūkst. eurų buvo paties gyventojo įmokos, o 1 tūkst.
Pavyzdžiui, jei fonde yra sukaupta 8 tūkst. eurų, „Sodros“ įmokų nebuvo, o įmokos iš valstybės biudžeto sudarė 1 tūkst. eurų, gyventojas galės gauti 7 tūkst. Į šią 7 tūkst.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. „Sodra“ anksčiau yra informavusi, kad rengia atnaujintą prognozuojamos pensijos skaičiuoklę.
Teisinės ir mokestinės sąlygos
Vieną kartą per visą gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei paties gyventojo įmokėtą sumą). Tokiu atveju GPM mokėti nereikės, tačiau bus pritaikytas 3 proc.
Galimybė dalyviui nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo bus sudaryta ir tada, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis (netekus 70-100 proc. Privalomo anuiteto minimali riba ir maksimali riba bus apskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų pirmojo ketvirčio vidutinės senatvės pensijos dydį (atitinkamai 10 proc. ir 50 proc.).
Techniniai duomenys ir sistemos apimtis
Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. birželio 30 d. Šiuose fonduose senatvės pensijai kaupė beveik 1,43 mln.
Per pirmąjį šių metų mėnesį JAV paskelbtų politinių ir ekonominių sprendimų pasekmes jautė finansų rinkos visame pasaulyje, Lietuvos pensijų fondai - taip pat. Nepaisant trumpalaikių rinkų svyravimų, gyventojų sukauptas turtas nuosekliai auga“, - pranešime cituojamas LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Pasitraukė per pirmą langą | ~580 tūkst. (≈40 %) |
| Visas įmokas su grąža atsiėmė | ~515 tūkst. (≈35 %) |
| Dalinis (25 %) atsiėmimas | ~31 tūkst. (2 %) |
| Atgauta lėšų suma iki 2026-03-31 | ~2,9 mlrd. € (išmokėta) / 4,4 mlrd. € (viso) |
| Fondų likutis po operacijų | ~6,2 mlrd. € |
| Vidutiniškai atgauta suma vienam asmeniui | ~5,6 tūkst. € |
„Svarbu pabrėžti, kad tokio masto duomenų apdorojimo ir išmokų operacija II pakopos istorijoje vyko pirmą kartą. Nepaisant to, ji buvo įgyvendinta sklandžiai, be didesnių trikdžių“, - pažymi LIPFA vadovas.