Transportas yra vienas pagrindinis aalies kkio infrastruktkros elements, be kurio ne/manomas aiuolaikins ekonomikos funkcionavimas. Jis u~tikrina bktinus kkinius ryaius, sujungia visus aalies gamybinius elementus / viening visum, tuo sudarydamas slygas kkiui darniai ir efektyviai veikti. Efektyvus transporto darbas yra reikamingas ne tik ekonomikai, bet ir visoms kitoms veiklos sferoms, pavyzd~iui, transportas yra svarbus veiksnys, padedantis patenkinti kultkrinius ir rekreacinius gyventojs poreikius. Taigi transportas turi /takos tiek ekonominiams, tiek ir socialiniams procesams. Transporto, kaip kkio aakos, svarb lemia ne vien tik pats gabenimo procesas, o ias logistikos grandis. Transporto reikam Lietuvos kkiui didina ir patogi aalies geografin padtis, kadangi du ia deaimties svarbiausis Europos transporto koridoris kerta Lietuvos Respublikos teritorij. Tokia Lietuvos geografin padtis, kai ji yra tarptautins reikams transporto koridoris kry~kelje, teikia geras perspektyvas tiek aalies ekonomikai, tiek ir paties transporto pltrai.
Norint patenkinti /vairis prekis pasikl, ia gamybos viets jas reikia nugabenti / vartojimo vietas. Visoje ES iasidst kkio centrai transporto sektoriui kelia didelius u~davinius. Ne iaimtis ir Lietuva. 2004 mets gegu~s 1 dien ji tapo ES nare ir prisim Europos Sjungos iakeltus u~davinius. Tam, kad transporto sistema efektyviai veikts, ji privalo turti stabili teisin baz, kuri jai leists pilnavertiakai funkcionuoti. is teiss akts (kodekss, /statyms) primimas, leid~ia transporto sistemai skland~iai veikti. Vienos ar kitos veiklos /tvirtinimas /statyme, pabr~ia jos svarbum ir aktualum visuomenei.
Kadangi Lietuvoje transporto /mons did~iausi peln gauna ia krovinis gabenimo, o ne ve~damos keleivius (kartais tai net nuostolinga), todl aiame darbe nagrindami LR transporto sistemos teisinio reguliavimo ypatumus daugiausiai dmesio skirsime krovinis transportui. iajame aptariama ve~js atsakomyb Lietuvos Respublikos transporto sistemoje.
Lietuvos kelių tinklas
Lietuvos transporto sistemos istorinė raida
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus apie nepriklausomos valstybs atkkrim, nuo pat pirmsjs diens imta galvoti apie transporto, kaip vienos svarbiausis savarankiakos aalies kkio aaks, steigim. io 4 d. buvo /kurta Susisiekimo ministerija. Kuriant ministerij buvo numatyta, jog ji vadovaus gele~inkeliams, laivynui, civilinei aviacijai, sausumos kelis transportui bei paatui, telefonui ir telegrafui.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Kraate likusi okupacin Vokietijos vald~ia /vairiausiais bkdais trukd organizuoti viss valstybinis institucijs kkrim. 1918 m. io 4 d. Valstybs Tarybos prezidiumas /galiojo prof. io 11-j. Dl /vairis nesutarims jame nebuvo paskirti trys ministrai: kraato apsaugos, vieasjs darbs ir maitinimo bei susisiekimo. 1918 m. io 14 d. as /steig Susisiekimo ministerijos Taryb, kurios nariais tapo in~inieriai J. iurlys, B. ius, J. `imoliknas ir A. Rachlinas Rumiancevas. `iems asmenims 1918 m. gruod~io 3 d. susisiekimo ministro /sakymu Nr. 1 pavesta tvarkyti visus gele~inkelis ir kitus susisiekimo reikalus.
Ia buvusios carins imperijos ir okupacins Vokietijos vald~ios ministerija paveldjo gerokai suardytus kelius ir negausias susisiekimo priemones. SSRS kariuomenei 1940 metais okupavus Lietuv, rugsjo 16 d. Susisiekimo ministerija buvo likviduota, o jai pavald~ios /staigos priskirtos /vairioms SSRS ministerijoms bei ~inyboms. Atkkrus Lietuvos nepriklausomyb, 1990 m. kovo 22 d. suformuota naujoji Vyriausyb, buvo atkurta ir Susisiekimo ministerija.
Trumpai ap~velgus Lietuvos transporto istorin raid nuo 1918 m. vasario 16 dienos nepriklausomybs paskelbimo, galime teigti, kad transportas yra gyvybiakai svarbus savarankiakai valstybei. iau jo produkcija galima laikyti pat/ krovinis ir keleivis gabenimo proces. `io proceso metu kits kkio aaks sukurta produkcija gabenama ia gamybos vietos tolesniems arba galutiniams vartotojams, nes produkto gamyba yra visiakai baigta tik tuomet, kai jis pristatomas / galutinio vartojimo arba tolesnio jo perdirbimo viet. Transportui tenka itin svarbus vaidmuo kuriant valstybs materialines vertybes. Jis daro didel /tak racionaliam gamybinis jgs iasidstymui valstybs teritorijoje, /sisavinant gamtos iateklius bei stiprinant gamybos lyg/.
iamas tenkinat gyventojs susisiekimo poreikius taip pat keliant ~monis materialin/ ir kultkrin/ gyvenimo lyg/. Transporte gamybos procesas ir produkcijos realizacija susilieja / vien visum kur toliau tsiama gamyba cirkuliacijos srityje, o perve~ant keleivius tenkinami ~monis susisiekimo poreikiai, taip transportui dalyvaujant aptarnavimo sferoje. Transportas tai viena ia valstybs kkio aaks, kuriai yra skiriama didel dalis biud~eto asignavims, Europos Sjungos struktkrinis fonds las, u~sienio ir nacionalinio kapitalo /monis investicijs bei ~mogiaksjs darbo iateklis. Investicijos / transporto technin organizacin baz leid~ia efektyviai vystytis ir funkcionuoti kitoms kkio aakoms, taip sudarydamos slygas augti bendram visos valstybs ekonomikos efektyvumui ir visuomens gerovei.
Pagrindine transporto funkcija ialieka - kits kkio aaks aptarnavimas ir socialinis poreikis tenkinimas. Transportas formuoja ekonomin erdv, mkss ekonomins erdvs samprat, atspindi mkss gyvenimo bkd ir kultkr bei lemia ekonomin/ vystymsi, nes ekonomika tiesiogiai priklauso nuo gero transporto. Visuomens funkcionalumas, kaip ir pati jos prigimtis glaud~iai susijusi su transporto kokybe ir planavimu. Transporto iaskirtinum ia kits valstybs kkio aaks pabr~ia tai, kad be jo negali funkcionuoti nei viena kita savarankiakos valstybs kkio aaka. Jis yra gyvybiakai svarbus norint perve~ti krovinius ia gamybos /monis / realizacijos vietas, ia vienos valstybs / kit, taip pat /monis viduje.
Taip pat skaitykite: Stambulo konvencija
Kelių transportas
XIII a. is ordino valstyb su Ryga. 1381-1402 m. ordino ~valgs praneaimuose minima net apie 100 Lietuvos kelis. XIV a. XVI a. iumi, Gardinu, Krokuva. XVII-XVIII a. buvo nutiesti du svarbks keliai ia Kauno: vienas / Ryg (per Kdainius ir `iaulius), kitas Varauvos link (Nemuno kairija pakrante). XVIII a. vieakeliai, jungiantys didesnius miestus, bei paato keliai buvo ~vyruoti, platesni, su aalia kelio iakastais grioviais. XIX a. prad~ioje per Lietuv jo keli paato traktai. ininkus). 1830-1835 m. per Lietuv buvo tiesiamas Sankt Peterburgo - Varauvos plentas, js pro Zarasus, Ukmerg, Kaun ir Suvalkus. 1896 m. Dl las stokos nepriklausoma Lietuvos valstyb 1918-1934 m. nuties tik 78 km naujs plents. 1934-1938 m. is plentas (Kaunas-Raseiniai-Rietavas-Garg~dai), sujungs laikinj sostin su Lietuvos pajkriu. 1937-1940 m.
1970 metais u~baigti pirmosios Lietuvoje automagistrals Vilnius - Kaunas statybos darbai. Atsi~velgiant / transporto priemonis eismo pralaidum, socialin ir ekonomin reikam, keliai Lietuvoje skirstomi /: valstybins reikams (magistraliniai, kraato, regioniniai), vietins reikams (vieaieji, vidaus), miesto kelius. `is kelis ia viso yra daugiau kaip 79 tkkst. km. Bendras valstybins reikams kelis ilgis 21279 km.
Magistralinis kelis (patobulintos dangos) 1750 km, ia js automagistralis rajoninis kelis 14584 km, ia js patobulintos dangos 6084 km. Valstybins reikams keliai iaimtine nuosavybs teise priklauso valstybei. ios valstybs /mons (Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panev~io, `iaulis, Taurags, Telais, Utenos, Vilniaus) ir valstybs /mon Automagistral (/sikkrusi Vievyje). 1996 2000 m. Europos E kategorijos kelis tinklui priskirti 6 pagrindiniai Lietuvos keliai.
Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Komisijos iniciatyva sukurtos Transporto darbo grups veikloje. Su kits valstybis atstovais aptarus tokis koridoris per Lietuvos teritorij kryptis, joms buvo pritarta Europos transporto ministrs konferencijose 1994 m. (Kretoje) ir 1997 m. (Helsinkyje). Js priimtuose dokumentuose ir Tarpusavio supratimo memorandumuose u~fiksuota, kad per Lietuv eina dviejs tarptautinis Europos transporto koridoris (TEN-T). Prasidjus naujam eurointegracijos procesui, 1999 m. pabaigoje buvo suformuluota TINA tinklo koncepcija.
Neatsiejama kelis transporto sistemos dalis yra infrastruktkra. Tai kelis, eismo valdymo sistems, su jais susijusis statinis (tarp js ir pastats), specialiai /rengts teritorijs ir /renginis bei konstrukcijs visuma, skirta kelio transporto veiklai u~tikrinti. Valstybins ir vietins reikams kelis tinklo pltrai, kelis prie~ikrai ir remontui panaudojama 800 900 mln. 1994 metais buvo sudaryta aukato lygio Via Baltica darbo grup, susidedanti ia Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos transporto ministerijs atstovs bei Europos Komisijos ir finansinis institucijs atstovs. Darbo grup pareng Via Baltica pltros investicin program. Via Baltica magistrals ilgis Lietuvoje 274 km.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie CMR kompensacijas?
1997 2000 metais /vykdytas magistrals rekonstrukcijos pirmasis etapas. 2001 metais parengta magistrals rekonstrukcijos antrojo etapo (2001 2006 m.) investicin programa. U~baigus antrojo etapo darbus Via Baltica atitiks antrajai kelis kategorijai keliamus techninius reikalavimus. Pirmojo ir antrojo etaps darbs vert apie 0,5 mlrd. Planuojama iki 2015 m. rekonstruoti tarptautinius kelius (tarptautinius transporto koridorius ir transeuropinio tinklo kelius) pagal europinis kelis standartus: patobulinti ir sustiprinti kelis dangas Europos Sjungoje leistinai 11,5 tonos aaies apkrovai, /gyvendinti kompleksines eismo organizavimo ir saugaus eismo slygs gerinimo priemones.
2007 m. Nutiesus Kauno miesto pietrytin/ aplinkkel/ bus suformuotas didesnio pralaidumo 190 km ilgio mararutas nuo Lietuvos Lenkijos sienos iki Vilniaus. Planuojama iki 2015 mets (2006 2015 m.) iaasfaltuoti 1600 1700 km. rajoninis valstybins reikams ~vyrkelis ir 2015 metais ~vyrkelis dal/ valstybins reikams keliuose suma~inti iki 32 procents. Daugiau ~vyrkelis numatoma asfaltuoti Panev~io, `iaulis, Utenos, Vilniaus, Taurags regionuose, kur asfaltuots kelis tinklas ma~iau iapltotas. is asfalto dang, va~iuojamoji dalis yra siauresn negu 6 m.
Numatoma iaplsti informavimo apie eismo ir oro slygas keliuose sistem, pasiekti, kad magistralinis ir kraato kelis prie~ikra u~tikrints saugs eism vis par ir visais mets laikais. Kaip jau minjome /vade ais darbas daugiau orientuotas / krovinin/ transport, kurio perve~imo mstai pateikiami PRIEDE Nr. Krovinins - stand~ios ir suporuojamos. Stand~ios konstrukcijos transporto priemones sudaro: traukos /taisas ir krovinin talpa, sujungti / vien. `ios transporto priemons tik ma~o ilgio yra manevringos, dl to, esant tam tikrai masei, bktina didinti aukat/ ir iakyla stabilumo problemos. is gali bkti prijungtas prie priekabos arba puspriekabs. Jos yra lankstesns ir labaiu manevringos, todl netgi bkdamos labai ilgos gali apsisukti ma~ose aikatelse.
Krovininms transporto priemonms priskiriamos motorins transporto priemons ar js junginiai (sstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams ve~ti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabs. ius Lietuvoje pateikiamas PRIEDE Nr. Krovininis automobilis - motorin transporto priemon, skirta ve~ti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Ap~velgus Lietuvos kelis transporto sektoris, matome, kad Lietuvos Respublika turi pakankamai gerai iapltot kelis transporto tinkl. Todl svarbu j/ iasaugoti, tinkamai pri~ikrti ir renovuoti, kad jis veikts, kaip vientiso Europos kelis tinklo sudtin dalis.
Geležinkelių transportas
1852 m. Lietuvoje nutiesta pirmoji gele~inkelio linija Sankt Peterburgas-Varauva, jusi pro Dkkat, Ignalin, Vilnis, Lentvar/ ir Varn su ataaka pro Kaun / Kybartus, taip pasiekiant tuometins Prksijos sien. Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu ia Daugpilio / Vilnis atvyko 1860 m. rugsjo 17 d. Kelion ia Peterburgo / Vilnis trukdavo beveik 19 valands, ia Vilniaus / Kaun 2 val. 1871-1874 m. pro Ma~eikius, Radviliak/, Kaiaiadoris, Naujj Vilni paklota Liepojos-Romns linija ia Ukrainos / Liepojos uost gabenti grkdai. 1873 m., nutiestas Ma~eikis-Jelgavos ir Radviliakio-Panev~io-Daugpilio, o 1884 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika pirmuosius garve~ius ir vagonus iasinuomojo ia Vokietijos. Jie buvo gerokai pasen, be to, vietoj anglis, kuris neturjo, tekdavo naudoti malkas. Traukiniui da~nai sustojus, ialip keleiviai paddavo maainistui prisirinkti malks. Naujs riedmens dka sutrumpjo traukinis kelions laikas. Pvz., 1921 m. traukinys ia Kauno / `iaulius atvykdavo per 4 val. 50 min., o jau 1937 m. ais laikas sutrumpjo iki 2 val. 19 min. 1920 m. io pabaigoje jis galjo pasiekti 95 km/h greit/.1939 m. isjs gele~inkelis park sudar 172 garve~iai, 219 keleivinis, 53 baga~o ir paato, 3760 prekinis vagons bei 13 automotrisis.
1990 m. atkkrus Lietuvos nepriklausomyb, didel svarb /gijo 22 km ilgio europinio st...
Siaurojo geležinkelio istorija. I dalis
Oro transportas
Civilinės aviacijos saugumo užtikrinimas yra itin svarbus. Konvencija dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš civilinės aviacijos saugumą yra vienas iš pagrindinių tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių šią sritį. Ši konvencija nustato valstybių įsipareigojimus užtikrinti civilinės aviacijos saugumą ir kovoti su neteisėtais veiksmais, nukreiptais prieš ją.
Lietuva, būdama tarptautinės bendruomenės nare, yra įsipareigojusi laikytis šios konvencijos nuostatų ir užtikrinti aukštą civilinės aviacijos saugumo lygį. Tai apima įvairias priemones, tokias kaip keleivių ir bagažo patikrą, oro uostų apsaugą ir bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis kovojant su terorizmu ir kitais neteisėtais veiksmais.
Oro transportas Lietuvoje
Vežėjo atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto sistemoje
Apibr~ti ve~js atsakomyb Lietuvos Respublikos transporto sistemoje. Transporto sistema tai kompleksas vienas su kitu susijusis (vienos ar kelis transporto rkais) objekts, skirts ve~ti.
Lentelė: Pagrindiniai Lietuvos keliai, priskirti Europos "E" kategorijai (1996-2000 m.)
| Kelio numeris | Maršrutas |
|---|---|
| E67 | Helsinkis - Talinas - Ryga - Kaunas - Varšuva - Praha |
| E77 | Pskovas - Vilnius - Kaunas - Varšuva - Budapeštas |
| E85 | Klaipėda - Kaunas - Vilnius - Gardinas - Černovcai - Izmiras |