Tarptautinis krovinių vežimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug šalių ir rizikos veiksnių. Siekiant reglamentuoti vežėjų atsakomybę ir užtikrinti kompensacijas už patirtus nuostolius, tarptautiniu mastu yra taikoma 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija).
Ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai tenkinamos dvi sąlygos: krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, ir bent viena iš šalių yra CMR konvencijos narė. Lietuva yra prisijungusi prie šios konvencijos, todėl ji taikoma gabenant krovinius kelių transporto priemonėmis už užmokestį iš Lietuvos ar į Lietuvą.
Pretenzijų Pareiškimo Ir Ieškinio Senaties Terminas
CMR konvencija įtvirtina du svarbius terminus: pretenzijų pareiškimo ir ieškinio senaties. Pirmiausia, konvencija nustato terminą, per kurį vežėjui turi būti pareiškiamos pretenzijos dėl krovinio sugadinimo. Akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu.
CMR Konvencijos 30 str. 1 p. nurodo, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Gavėjo reklamacijai, reiškiamai dėl akivaizdžių trūkumų, nėra nustatyta privaloma rašytinė forma, todėl tokia reklamacija vežėjui gali būti pareiškiama tiek raštu, tiek žodžiu, tiek bet kokia kita forma. Toks pretenzijų pareiškimo būdas, kalbant apie akivaizdžius trūkumus, yra pakankamai patikimas - kilus ginčui tampa aišku, jog krovinys buvo apžiūrimas, o jo trūkumai - identifikuoti krovinio pristatymo metu.
Antroji terminų rūšis - senaties terminai. CMR konvencijos 32 str. 1 p. įtvirtina bendrą taisyklę - ginčuose, kuriuose taikomos CMR konvencijos normos, ieškinys teismui turi būti pareikštas per vienerius metus. Jei ieškinys reiškiamas dėl veiksmų, kurie yra tyčiniai ar pripažįstami tokiais - tokiam ieškiniui pareikšti nustatytas trejų metų senaties terminas.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Tiek ieškinį reiškiančiai, tiek nuo jo besiginančiai šaliai svarbu žinoti, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo momentai priklauso nuo reikalavimo pobūdžio. Ieškiniai dėl krovinio dalies krovinio sugadinimo, praradimo ar pristatymo termino praleidimo pradedami skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos. Ieškinio senaties terminas dėl visiško krovinio praradimo yra pradedamas skaičiuoti praėjus 30 d. po sutartos krovinio pristatymo dienos. Jei krovinio pristatymo diena nebuvo sutarta - praėjus 60 d.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog CMR konvencijos 32 str. 2 p. įtvirtina taisyklę, jog senaties terminas stabdomas skaičiuoti nuo to momento, kai vežėjui pateikiama raštiška pretenzija iki kol vežėjas ją ar jos dalį atmeta raštu ir grąžina prie pretenzijos pridėtus dokumentus. Jei vežėjas pretenziją pripažįsta iš dalies - senaties terminas skaičiuojamas tik nepripažintai reikalavimų daliai.
Todėl tinkama reakcija, kurios dėka nėra praleidžiami CMR konvencijoje įtvirtinti terminai, gali nulemti ne tik bylinėjimosi sudėtingumą, o tuo tarpu - ir kaštus, tačiau ir paties bylinėjimosi rezultatą - (ne)pilną žalos atlyginimą ar, apskritai, žalos (ne)atlyginimą.
Vežėjo Atsakomybė Ir Jos Ribos
CMR konvencijoje nustatyta vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą taisyklė apriboja vežėjo atsakomybę tiesioginiais nuostoliais. Tai reiškia, kad siuntėjas ar gavėjas gali reikalauti kompensuoti tik prarasto ar sugadinto krovinio vertę bei patirtas išlaidas, tačiau negali reikalauti negautų pajamų, pvz. pelno, kuris būtų gautas realizavus krovinį.
Praradus dalį ar visą krovinį, žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, - pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.
Taip pat skaitykite: Stambulo konvencija
Analogiškai kompensacija paskaičiuojama už sugadintą krovinį (kai krovinys tampa netinkamu naudoti arba jo savybės pablogėja). CMR konvencija, praradus ar sugadinus visą ar dalį krovinio, nustato maksimalią priteistinos kompensacijos sumą - kompensacija už prarastą ar sugadintą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto (Special drawing right, trumpinys - SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismai, apskaičiuodami kompensacijos vertę, turi vadovautis SDR ir valstybės, kurioje vyksta ginčas, nacionalinės valiutos santykiu teismo sprendimo priėmimo dieną ar tą dieną, dėl kurios susitarė šalys, tačiau pasitaiko atvejų, kai teismai konvertuoja šias valiutas pagal jų santykį, egzistavusį priėmimo vežti krovinį dienai. SDR santykį su valstybių nacionalinėmis valiutomis, įskaitant ir santykį su Euru, skelbia Tarptautinio Valiutos Fondas (Internationaly Monetary Fund).
Štai pavyzdys, kaip apskaičiuojama kompensacija:
Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kad 2016 m. birželio 1 d. vežėjas priėmė vežti krovinį - indus, kurių bendras svoris kartu su pakuote yra 400 kg, o vertė - 4 000,00 Eur, ir vežant visi indai sudužo, o šalys vežimo sutartyje buvo numačiusios, kad SDR ir Euro santykis bus skaičiuojamas krovinio priėmimo vežti dienai, maksimali kompensacijos už sudaužytus indus būtų 2 655,60 Eur (400 x 8,33 x 0,797 Eur (2016 m. birželio 1 d. SDR kursas buvo 1 SDR=0,797 Eur).
Tai reiškia, kad nors sugadinto krovinio vertė yra 4 000,00 Eur, vežėjas galėtų gintis remdamasis CMR konvencijoje numatytu jo atsakomybės ribojimu ir neturėtų prievolės atlyginti visą krovinio vertę. ribojimas netaikomas, jeigu šalys susitarė dėl papildomos krovinio vertės, numatė dėl to užmokesčio už vežimą priedą ir padarė apie tai žymą važtaraštyje.
Taip pat skaitykite: Apie Konvenciją dėl kovos su neteisėtais veiksmais
Be to, vežėjai, kurie draudžiasi savo civilinę atsakomybę, turėtų atkreipti dėmesį į vežimo sutarties sąlygas, o būtent, ar tarp jų nėra sąlygos, numatančios, kad vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą nėra ribojama.
Be krovinio vertės kompensavimo, kai krovinys prarandamas visas, atlyginami taip pat vežimo mokesčiai, muitų rinkliavos, kiti su vežimu susiję mokesčiai bei išlaidos, o jei prarasta dalis krovinio, - nurodytos išlaidos atlyginamos proporcingai nuostolio dydžiui. Jokių kitų šalutinių nuostolių, tiesiogiai nesusijusių su vežimu, vežėjas neprivalo atlyginti. Pažymėtina, kad gali būti priteisiamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su vežimu, t. y. aukščiau aptartas 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) apribojimas priteisiant išlaidas nėra taikomas.
CMR konvencija taip pat nustato vežėjo atsakomybės už krovinio pavėluotą pristatymą ribojimą. CMR konvencijoje dėl nuostolių už pavėluotą pristatymą sumos nurodoma, kad ji negali viršyti atlygio už vežimą sumos, išskyrus atvejus, kai sumokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas.
Taigi, vežėjas neprivalo atlyginti didesnių nuostolių negu užmokesčio už vežimą suma, net tuo atveju, jei didesni nuostoliai realiai buvo patirti ir pagrįsti siuntėjo ar gavėjo pateiktais įrodymais.
Vežėjo civilinės atsakomybės draudimas (toliau - CMR draudimas) yra draudimo rūšis, kuri transporto įmonėms nėra privaloma, todėl kiekviena įmonė (vežėjas) pagal savo įmonės poreikius gali apsispręsti, reikalingas CMR draudimas ar ne. Svarbu tai, kad CMR konvencija riboja vežėjo atsakomybės dydį. CMR konvencijos 23 str. 3 d. nustatyta, kad kompensacija už prarastą vieną kilogramą bruto svorio negali būti didesnė kaip 8,33 SDR.
Atsakomybės pavyzdys, kai neatsižvelgiama į 8,33 SDR.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams.
Frančizė - tai nuostolių dalis, kurią draudiminio įvykio atveju dengia pats vežėjas. Pavyzdžiui, jeigu draudimo sutartyje nustatyta 750 EUR frančizė, o draudiminio įvykio sąlygota žala yra 2 000 EUR, draudimo kompanija atlygins žalą 1250 EUR ribose, o 750 EUR teks apmokėti pačiam vežėjui. T.y. kuo didesnė frančizė, tuo daugiau nuostolių įvykio atveju turės dengti pats vežėjas.
Viena iš draudimo taisyklių dalių paprastai yra nedraudiminių įvykių sąrašas. Tačiau taisyklėse dažnai numatoma ir tokių atvejų, kai draudimo kompanija turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba jа sumažinti.
Atkreipkite dėmesį į tai, kada važėjas prisiima krovinio didesnę vertę. Dėl Vokietijos -jei užsakovas su vežėju sutartyje nesusitaria kitaip taikoma 8,33 SDR/kg.
Kabotažiniai pervežimai - Pervežimai automobilių transportu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2010 m. gegužės 14 d. įsigalioja 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 8 ir 9 straipsniai dėl kabotažo. Kiti reglamento straipsniai įsigaliojo 2011 m.
Prieš perduodant krovinį, patikrinkite šiuos dokumentus ir palyginkite su pateiktomis kopijomis. Venkite kontaktų per laisvus el.
CMR konvencijos 25 str. 1 d. numatyta, jog krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 str. 1, 2, 4 p. nuostatomis. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (CMR konvencijos 25 str. 2 d. a, b p.).
Krovinio sugadinimo atveju žalos dydis apskaičiuojamas ne pagal išlaidas siekiant atstatyti krovinį į pradinę padėtį, o taikant nuvertėjimo principą - vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą.
Vežėjas taip pat privalo kompensuoti ir kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas. Praktikoje tai užmokestis ekspertams už nuostolių įvertinimą, sugadinto krovinio sandėliavimas protingą laiką, rūšiavimas, perpakavimas, sugadinto krovinio utilizavimas ir pan.
Ilgą laiką klausimas ar taikytinas 8,33 SDR atsakomybės už krovinio praradimą (kiekybinis kriterijus) ribojimas kai sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už krovinio sugadinimą (kokybinis kriterijus), teismų praktikoje nebuvo atsakytas. Kasacinis teismas 2013-05-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013 išaiškino, kad sprendžiant dėl kompensacijos už sugadintą krovinį dydžio, taikomas 8,33 SDR atsakomybės ribojimas.
Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 str.).
Vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius, t.y. lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu.
Kadangi nuostolius dėl krovinio sugadinimo/praradimo gali patirti tik krovinio savininkas, tai siuntėjo reikalavimas vežėjui atlyginti žalą bus nepagrįstas, jeigu siuntėjas pats nepatyrė arba neatlygino gavėjo patirtų nuostolių (net ir atsižvelgiant į tai, jog gavėjas pateikė pretenziją siuntėjui).
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-384/2013 pasisakė, jog ekspeditorius, sudaręs sutartį su vežėju ir faktiškai atlyginęs nuostolius krovinio siuntėjui ar gavėjui, turi teisę reikalauti, kad jo patirtus nuostolius atlygintų vežėjas.
Krovinio Siuntėjo Namų Darbai Siekiant Visiško Žalos Atlyginimo
Dažnai logistikos paslaugomis besinaudojantiems verslams, t. y. siuntėjams, prieš tai neturėjusiems ginčų dėl krovinio sugadinimo, praradimo ar vėlavimo pristatyti, nėra žinoma, kad vežėjo civilinė atsakomybė yra ribojama Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau - CMR konvencija) nuostatomis.
CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis nurodo, kad vežėjo atlyginama žala negali viršyti 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Atsiskaitymo vieneto dydis yra taikomas tas, kuris galiojo teismo sprendimo priėmimo dieną ar tą dieną, dėl kurios susitarė šalys.
Siekiant išvengti tokių teisinių pasekmių, siuntėjas „ruoštis“ ginčui turi krovinio pervežimo sutarties sudarymo metu.
Didesnės Krovinio Vertės Nustatymas
Krovinio siuntėjas, įvertinęs, jog jo siunčiamo krovinio vertė viršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą riboto dydžio kompensaciją, sudarydamas sutartį su vežėju gali susitarti dėl tokio ribojimo netaikymo. CMR konvencijos 24 straipsnis nurodo, kad siuntėjas, jeigu apmokėtas sutarto dydžio užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, kuri viršija vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis apskaičiuojamą kompensaciją, ir tokiu atveju vežėjo atsakomybės „riba“ tampa CMR važtaraštyje deklaruota suma.
Teismų praktikoje pripažinta, kad didesnę krovinio vertę teisinio santykio šalims nebūtina deklaruoti pačiame CMR važtaraštyje, dėl didesnės krovinio vertės nustatymo pakanka ir papildomos krovinio pervežimo sutarties nuostatos dėl: krovinio vertės dydžio; tokios vertės žinomumo vežėjui; užmokesčio už vežimą priedo, kuris gali būti įskaitomas ir į krovinio vežimo kainą, sumokėjimo.
Papildomos Krovinio Vertės Nustatymas
CMR konvencija pateikia baigtinį sąrašą nuostolių, kurie gali būti atlyginami. Į šį sąrašą nepatenka tokie nuostoliai kaip, pavyzdžiui, siuntėjo negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei būtų turėjęs galimybę realizuoti krovinį. Tačiau CMR konvencijos 26 straipsnio nuostatos suteikia galimybę nustatyti papildomą krovinio vertę, kuri gali tapti ir kitų nuostolių atlyginimu tuo atveju, jei krovinys būtų sugadinamas, prarandamas ar į paskirties vietą pristatomas vėliau nei sutartu laiku.
Tai reiškia, kad vežant, pavyzdžiui, tam tikras prekes, siuntėjas gali deklaruoti ne tik didesnę (realią) krovinio vertę, bet ir papildomą, t. y. tokią prekių vertę, kuria pastarosios būtų realizuojamos siuntėjo. Tokiu būdu, iš esmės, krovinio siuntėjas galėtų reikalauti atlyginti ir jo negautas pajamas. Siekiant deklaruoti papildomą krovinio vertę yra reikalingi tie patys žingsniai, kaip ir deklaruojant didesnę krovinio vertę.
Kompensacijos Už Pavėluotą Pristatymą
Krovinių vežimo versle ypač svarbus operatyvumas - laimi tas vežėjas, kuris sugeba krovinį nuvežti laiku. Tokiu atveju krovinio gavėjas ar jo atstovas (ekspeditorius) reiškia pretenziją vežėjui dėl nuostolių atlyginimo ir dažnai dėl pavėluoto krovinio pristatymo papildomai reikalauja sumokėti baudą.
Iš šios CMR konvencijos normos matyti, jog žalos atlyginimo suma už pavėluotą pristatymą negali viršyti sumokėto arba sutarto mokėti užmokesčio vežėjui už vežimą.
Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimas mokėti baudą už pavėluotą krovinio pristatymą yra neteisėtas, nes CMR konvencijos normose vežėjo atsakomybė už nesavalaikį krovinių pervežimą ribojama tik nuostolių atlyginimo pareiga. Kitokie susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punktas).
Kaip minėta, pavėlavus pristatyti krovinį, nuostolių dydis yra ribojamas užmokesčio už vežimą sumą. Kitaip tariant, abu minėti CMR konvencijos straipsniai įtvirtina siuntėjo teisę deklaruoti papildomą (didesnę) krovinio vertę, tačiau tik su sąlyga, kad vežėjui, vežančiam krovinį, kurio vertė padidėjusi, bus papildomai atlyginta.
Vien tik fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė. Vežėjo atsakomybė už netinkamą prievolės vykdymą - krovinio nepristatymą suderintais terminais, pasireiškia per vežėjo pareigą atlyginti tokiu pažeidimu padarytus nuostolius.
Pažeidęs pareigą laiku pristatyti krovinius, vežėjas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį privalo kompensuoti nuostolius krovinio gavėjui, jeigu šis įrodo, kad dėl to jam buvo padaryti nuostoliai.
Pažymėtina, kad krovinio gavėjas ar jo įgaliotas atstovas (ekspeditorius) turi įrodyti ne tik pavėlavimą bei dėl to atsiradusią žalą, bet ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos.
Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes.
| Aspektas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Taikymas | Tarptautinis krovinių vežimas keliais už užmokestį |
| Atsakomybės ribojimas | 8,33 SDR už kilogramą bruto svorio |
| Ieškinio senatis | 1 metai (3 metai tyčinių veiksmų atveju) |
| Pretenzijos terminas | Nedelsiant (akivaizdūs trūkumai), 7 dienos (paslėpti trūkumai) |
| Kompensuojami nuostoliai | Tiesioginiai nuostoliai (krovinio vertė, vežimo išlaidos) |
tags: #cmr #konvencija #kompensacija