Stambulo konvencija, oficialiai vadinama Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, yra pirmoji Europoje teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis. Jos tikslas - kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje.
Europos Tarybos valstybės narės, ratifikavusios Stambulo konvenciją.
Konvencija buvo parengta ir 2011 m. Stambule patvirtinta Europos Tarybos. Įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d., kai ją ratifikavo 10 valstybių. Konvencija siekiama apsaugoti moteris ir mergaites nuo visų formų smurto ir užkirsti jam kelią, taikyti smurtautojams prieš moteris ir smurtautojams artimoje aplinkoje teisinę atsakomybę. Ši Konvencija, neapsiribojant tik moterimis ir mergaitėmis, taikoma visoms smurto šeimoje aukoms.
Pagrindiniai Konvencijos Tikslai Ir Principai
Konvencijos kertiniai akmenys yra smurto prevencija, jo aukų apsauga bei kaltųjų persekiojimas. Konvencija laiko smurtą prieš moteris žmogaus teisių pažeidimu ir diskriminacijos forma. Konvencijoje pripažįstama, kad struktūriškai smurtas prieš moteris yra smurtas dėl lyties (anglų kalba gender based violence) ir pabrėžiama istoriškai susiklosčiusių nelygių galios santykių tarp moterų ir vyrų svarba.
Konvencijoje pristatomi tokie baudžiamieji nusikaltimai, kaip moters lytinių organų žalojimas, priverstinė santuoka, persekiojimas, priverstinis abortas bei priverstinė sterilizacija. Ši konvencija apibrėžia svarbius baudžiamuosius nusikaltimus. Konvencija siunčia žinią, kad smurtas prieš moteris bei smurtas šeimoje nėra privatus reikalas.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Konvencijoje raginamas atitinkamų valstybės institucijų bei organizacijų įsitraukimas, kad su smurtu prieš moteris bei smurtu šeimoje būtų kovojama koordinuotai. Šios konvencijos kertiniai akmenys yra smurto prevencija, jo aukų apsauga bei kaltųjų persekiojimas. Ja taip pat siekiama paliesti žmonių širdis bei protus, kreipiantis į visus visuomenės narius, ypač vyrus bei vaikinus, kad jie pakeistų savo požiūrį į moterį.
Konvencija siekiama per švietimo sektorių skatinti lyčių lygybės vertybes, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius tarpasmeninius santykius, nestereotipinius lyčių vaidmenis, teisę į asmens neliečiamybę, smurto prieš moteris dėl lyties suvokimą ir būtinybę su juo kovoti (Konvencijos 14 straipsnis).
Įgyvendindamos Konvenciją ją ratifikavusios valstybės gali taikyti Konvenciją visoms smurto artimoje aplinkoje aukoms, tačiau privalo skirti ypatingą dėmesį smurto dėl lyties aukoms, kurios yra moterys. Teikiant apsaugą Konvencija draudžia smurto aukų diskriminaciją dėl įvairių priežasčių, t. p. Konvencijos tekste anglų kalba vartojami du žodžiai lyčiai apibūdinti: sex ir gender, kurie į lietuvių kalbą kartais verčiami kaip biologinė lytis ir socialinė lytis, o kartais tiesiog kaip lytis.
Konvencijoje lyties (anglų kalba gender) sąvoka yra apibrėžta kaip socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams. Pagal Konvenciją tik smurtas prieš moteris gali būti laikomas smurtu dėl lyties.
Konvencijoje nustatyta valstybių pareiga imtis būtinų teisėkūros ir kitų priemonių, kad būtų užtikrintos deramos pastangos siekiant užkirsti kelią nevalstybinių subjektų vykdomiems į šios Konvencijos taikymo sritį įtrauktiems smurto veiksmams, juos tirti, už juos bausti ir atlyginti jais padarytą žalą, t. y. valstybės gali būti teisiškai atsakingos ir tokiais atvejais, kai smurtauja privatūs subjektai.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Konvenciją ratifikavusios valstybės t. p. turi priimti ir įgyvendinti visoje valstybėje taikomą veiksmingą, visapusišką ir koordinuojamą politiką, apimančią atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui, įtrauktam į šios Konvencijos taikymo sritį. Valstybės turi remti su smurtu prieš moteris kovojančių nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės darbą bei bendradarbiauti su jomis.
Konvencija yra pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje yra apibrėžiama lytis. Joje pripažįstama, kad moterys ir vyrai nėra tik biologiškai nulemtos moteriškos ar vyriškos lyties, tačiau ir priklauso socialiai sukurtai lyties kategorijai, kuri priskiria moterims ir vyrams tam tikrus vaidmenis bei elgesį.
Ši Konvencija yra taikoma moterims ir mergaitėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, rasės, religijos, socialinės kilmės, buvimo migrantėmis ar seksualinės orientacijos ir pan. Konvencijoje pripažįstama, kad tam tikroms moterų ir merginų grupėms kyla didesnė smurto grėsmė, todėl šalys turi užtikrinti, kad į tais būtų atsižvelgiama.
Remiantis dar 1997-1998 metų viktimologinio tyrimo „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, smurtą patyrusių moterų socialinės-demografinės charakteristikos iš esmės nesiskiria nuo nepatyrusių, t. y. smurtas vyksta visuose socialiniuose sluoksniuose. Smurtas žymiai labiau paplitęs šeimose, kur vyro ir žmonos santykiai yra nelygiaverčiai ir kur vyrai ir žmonos yra išaugę smurtinėje aplinkoje.
Pagrindinė smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu priežastis - istoriškai susiklosčiusi nelygybė tarp moterų ir vyrų visose gyvenimo sferose. Toksiški vyriškumo stereotipai taip pat turi įtakos smurtui, kurio viena pagrindinių priežasčių yra galios ir kontrolės siekis, pasireiškiantis įvairiomis smurto formomis.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Konvencija nurodo keisti kultūrines tradicijas ir moralės normas, kurios kyla iš moterų ir vyrų prigimtinio skirtingumo. Konvencija neprimeta moterims ar vyrams jokių gyvenimo pasirinkimų ir neįpareigoja rinktis tam tikrą gyvenimo būdą. Moterų ir vyrų vaidmenys yra kuriami kultūros, o ne gamtos, ir gali per laiką kisti. Visos visuomenės turi konkrečių, iš anksto nustatytų lūkesčių, kuriuos kelia merginų ir vaikinų, moterų ir vyrų elgsenai, rinkinius.
Konvencijos Įgyvendinimo Stebėsena
Konvencijos įgyvendinimą stebi Kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje ekspertų grupė (Group of Experts on Action against Violence against Women and Domestic Violence, GREVIO), kurią sudaro nuo 10 iki 15 narių (gali būti tik vienas tos pačios valstybės pilietis). Juos iš valstybių narių pasiūlytų kandidatų 4 m. kadencijai (gali būti atnaujinta 1 kartą) renka Šalių komitetas.
Prieš Konvenciją nukreiptas politinis pasipriešinimas (ypač Rusijoje, Rytų Europoje ir Turkijoje, kuri iš Stambulo konvencijos pasitraukė 2021 07) sietinas su skirtingais ideologiniais tikslais: skatinti lyčių lygybės politiką ar tradicinių lyčių vaidmenų politiką.
Svarbu pažymėti, kad Konvencijos prieštaravimą LR Konstitucijai gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas. LR Konstitucijos 7 str. teigia: ,,negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. LR Konstitucijos 21 str.