Balandžio 2-ąją minime Tarptautinę autizmo dieną. Autizmas, visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, 1943 m. apibrėžė daktaras Leo Kanneris. Jis pastebėjo, kad autizmui būdingas kalbos, socialinės raidos sutrikimas, jį turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Autistai pasižymi regimąja atmintimi, jie puikiai sprendžia įvairias vaizdines užduotis.
Lietuvoje kasmet fiksuojama keli šimtai naujų autizmo atvejų, pasaulyje šie skaičiai auga. Deja, kol kas visuomenė dar nelabai išmano apie autizmo spektro sutrikimą bei apie didžiules problemas, su kuriomis susiduria tokius vaikus auginantys tėvai. Iki šiol pasitaiko tokių komentarų, kad tai yra išgalvota liga, jog norima gauti išmokų.
Lietuvoje kol kas lengviau reaguojama į fizinę negalią nei į psichinę. Viskonsino (JAV) universiteto mokslininkai yra nustatę, kad stresas, kurį nuolat patiria autistų vaikų tėvai, prilygsta stresui, kurį jaučia karo zonoje esantys žmonės. Dideliu iššūkiu dažnai tampa išvyka į gatvę, vaikų žaidimų aikštelę, prekybos centrą. O ką jau kalbėti apie vizitą pas gydytoją, kirpėją, ugdymo įstaigą…
Tėvai, sužinoję diagnozę, labai dažnai pasijunta vieniši, patiria didžiulių išlaidų, nes tenka samdyti auklę, mesti darbą, kenčia kiti šeimoje augantys vaikai. 2006 m., kai beveik nebuvo informacijos apie autizmo spektro sutrikimą, autistus vaikus auginantys tėvai įkūrė asociaciją „Kitoks vaikas“, o 2013 m. buvo įkurta asociacija „Lietaus vaikai“, kuri šiandien jungia jau kelis šimtus šeimų.
Šios nevyriausybinės organizacijos kelia klausimų apie profesionalių paslaugų trūkumą, kuris itin aštrus visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Vilnių ir Kauną. Ministro A. Balandžio 1-ąją LR Seime vyko konferencija „Autizmas Lietuvoje. Iššūkiai ir sprendimai“.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Autizmo spektro sutrikimas - kas tai?
Autizmo spektro sutrikimas - tai smegenų vystymosi nukrypimas, kuris pasireiškia socialinių įgūdžių trūkumu arba šių įgūdžių vystymosi sulėtėjimu. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris gali paveikti socialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Tai vadinama „spektru”, nes sutrikimas gali turėti labai skirtingų simptomų ir sunkumo laipsnių, nuo lengvo iki sunkaus.
Autizmo spektro sutrikimo požymiai:
- Santykių ir socialinės sąveikos sunkumai: suaugusieji turintys autizmo spektro sutrikimą gali patirti iššūkių dėl gebėjimo kurti ir palaikyti draugystes, suprasti socialinius signalus, tokius kaip žvilgsniai, gestai arba kūno kalba, ir dalyvauti bendroje veikloje ar pokalbiuose bei diskusijose.
- Rutina ir suvaržymai: daug suaugusiųjų turinčių autizmą gali gerai tvarkytis su rutina ir struktūra. Jie gali laikytis to paties dienos tvarkaraščio ir griežtai laikytis tam tikrų įpročių ar ritualų. Tai yra didelis pliusas, bet kartais perauga į sunkumus prisitaikyti prie aplinkoje vykstančių pokyčių.
- Susitelkimas į ribotus ar specifinius interesus: tai gali pasireikšti per didelį susidomėjimą tam tikra sritimi pavyzdžiui, mokslu, technologija, meno forma ar kita specifine tema.
- Sensorinis jautrumas: suaugusieji su autizmu gali būti jautrūs tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms, tokios kaip garsai, šviesa, kvapai ar tekstūros, skoniai.
Šie bruožai gali pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu ir vis kitose gyvenimo srityse kiekvienam suaugusiam turinčiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti, kad autizmas yra labai individualus, ir kiekvienas suaugęs asmuo su autizmo sutrikimu gali turėti savo unikalias savybes ir stipriąsias puses.
Autizmas ir darbas
Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą. Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
Visiems mums nelengva naršyti ieškant darbo pasiūlymų, tačiau autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems žmonėms tai dar didesnis iššūkis. Įsidarbinimo procesas šiai bendruomenei gali kelti daug kliūčių dar net iki to momento, kai jie aplikuoja į konkrečią darbo vietą.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Sprendžiant dėl darbuotojo kvalifikacijos, venkite reikalavimų, kurie potencialius darbuotojus, turinčius ASS, eliminuotų dėl jų gebėjimų. Pavyzdžiui, tarpasmeninių ar bendravimo įgūdžių poreikį reikalavimų sąraše įrašykite tik tuomet, jei tai yra absoliučiai būtina dirbant. Tiesiog žmonėms, turintiems ASS, gali būti sunku atitikti kitų žmonių bendravimo lūkesčius.
Interviu metu tikrinami ne tik kandidatų įgūdžiai ir kvalifikacija užimti konkrečias pareigas, bet neoficialiai tikrinami ir socialiniai įgūdžiai. Taigi, interviu gali sukelti nerimą kandidatams, turintiems ASS, jie pasijustų silpnesniais, nei iš tikrųjų yra. Jei turite apklausti savo kandidatą, galėtumėte leisti jam bent pasirinkti patogiausią pokalbio metodą. Tai sumažina stresą ir nerimą dėl nežinomybės, be to, padeda pokalbio dalyviams pasiruošti psichologiškai.
- Iš anksto nusiteikti, kad pokalbis gali vykti ne pagal planą. Pavyzdžiui, kandidatas gali sunerimti ir nutilti.
Nors diskriminuoti žmones su negalia yra neteisėta, asmenybės testai gali turėti būtent tokį neigiamą poveikį. Asmenybės testai dažnai patikrina tiek daug autizmo charakteristikų, tačiau nepaklausia pagrindinio - ar žmogus turi ASS. Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantis demokratijos ir technologijų centras (CDT) pastebi, jog, asmenybės testai, kurie naudojami norint išsiaiškinti, kaip žmonės tinka kitiems, kaip gerai jie tvarkosi su pokyčiais, gali diskriminuoti žmones, turinčius ASS.
CDT perspėja darbdavius nenaudoti testo, kurio metu kandidatų pokalbis būtų įrašomas į vaizdo įrašą. Priešingu atveju toks testas gali būti naudojamas „nuteisiant“ kandidatą, turintį ASS, dėl akių kontakto vengimo, veido išraiškos ir balso tono pokalbio metu. Tai yra bendravimo forma, kuri kai kuriuos kandidatus, turinčius ASS, gali versti jaustis nepatogiai.
Informuokite žmones apie testų, kuriuos ketinate naudoti, pobūdį, kaip jie veikia. Dažnai įdarbinimo testai yra sunkiai suprantami būtent dėl jų pateikimo formato. Dėl šios priežasties siūloma atsižvelgti kandidatui, turinčiam ASS, suteikti daugiau laiko atlikti testą. Darbdaviai gali parodyti iniciatyvą ir leisti pasirinkti kandidatui, kurį testo variantą jis norėtų atlikti (garsinį, vaizdinį, raštu ar pan.).
Taip pat skaitykite: Brolių ir seserų patirtys auginant vaikus su autizmu Lietuvoje
- Užtikrinkite, kad jūsų algoritmas sutelktų dėmesį tik į esminius darbo reikalavimus ir ne daugiau.
- Įsitikinkite, kad jūsų algoritmai neatmeta žmonių, turinčių ASS, remiantis autizmo charakteristikomis arba tuo, kaip šios savybės gali pasireikšti darbo vietoje.
- Gyvenimo aprašymų paieškos algoritmai gali neįtraukti kandidatų, turinčių ASS, kurių gyvenimo aprašymuose yra laikotarpių spragų dėl diskriminacijos įdarbinant ar kitų opių problemų.
Žmonės, turintys ASS, gali jums padėti kuriant darbo pokalbiuose naudojamus testus. Tokiu būdu nuo pat pradžių bus parengtas kokybiškesnis testas.
Autizmo diagnostika
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.
Diagnostikos etapai:
- Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
- Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
- Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Gydymo proceso metu gali būti svarbu atlikti išsamų ir nuolatinį vertinimą, kad būtų galima įvertinti asmens pažangą ir prisitaikymą ir terapinius rezultatus. Svarbu atsiminti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtinguose sunkumo lygiuose kiekvienu atveju.
Pagalba ir terapija
Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir joje technikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu.
Veiklų (užimtumo) terapija: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamai atlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakciją į darbo aplinkos pokyčius.
Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autzimo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus.
Svarbu kreiptis į specialistus
Tikslumo ir profesionalumo užtikrinimas: tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę.
Išsamus vertinimas: specialistai gali atlikti išsamų vertinimą, įvertindami ne tik autizmo simptomus, bet ir kitus galimus veiksnius ar sutrikimus, kurie gali būti susiję su autizmo spektro sutrikimu arba su jais gali būti painiojami.
Individualizuota parama ir gydymas: tik po diagnozės nustatymo gali būti suteikta individualizuota terapija ir gydymas, atitinkantis asmeninę situaciją ir poreikius. Specialistai gali sukurti individualizuotą gydymo planą, kuris atsižvelgs į asmens stipriąsias ir silpnąsias puses.
Galimybė gauti kitų paslaugų: po diagnozės suaugusieji su autizmu gali būti kvalifikuoti gauti kitas svarbias paslaugas, tokias kaip finansinė parama, specialus ugdymas, terapija, parama darbe ar teisinė pagalba.
Psichologinė parama: gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinę paramą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria.
Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, gali gauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręsti problemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.
Specialistės papasakojo, kokie yra pirmieji autizmo požymiai
Socialinio darbo specifika
Socialinio darbo specifika ir patiriami iššūkiai dirbant su suaugusiais asmenimis, turinčiais autizmo spektro sutrikimą.
Ši programa yra skirta supažindinti socialinius darbuotojus su autizmo sampratas, požymiais, vaikų ir suaugusiųjų autizmu, autizmo spektro sutrikimams taikomų intervencijų ar terapijų rūšimis, agresyvumu, išmokyti valdyti klientų agresiją, patobulinti konfliktų sprendimo įgūdžius, atpažinti artimos aplinkos išteklius, kuriant saugią aplinką autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.
Žinodami, kaip atpažinti vaikų ir suaugusiųjų autizmą, kliento agresyvaus elgesio ženklus, susipažinę su autizmo spektro sutrikimams taikomų intervencijų ar terapijų rūšimis, bendravimo su agresyvaus elgesio klientais, asmenys, išklausę mokymus, turės labai konkrečios tiesioginės naudos tiek pačiam asmeniui, tiek autizmo sutrikimą turinčiam asmeniui - bus padidintas paslaugų prieinamumas, visuomenės supratimas apie autizmą bei darbuotojai gebės klientams sudaryti geresnes aplinkos pritaikymo sąlygas.
Darbo metodai su ASS turinčiais vaikais
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai sudėtinga ir įvairialypė raidos sutrikimų grupė. Vaikai, turintys ASS, pasižymi individualiais poreikiais, todėl sėkmingas jų ugdymas reikalauja specializuoto požiūrio ir metodų.
Mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, gali atrodyti bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Ruošiantis rugsėjui, Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistai rekomenduoja mokytojo vadovą „Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų“.
Nauja mokykla, nauja klasė, naujos patalpos, mokytojai, vaikai - gali sukelti stresą bet kuriam vaikui. Ką bekalbėti apie vaikus turinčius autizmo spektro sutrikimą, kuriems ypač sunku prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių. Šis vadovas padės išsiaiškinti, ko verta tikėtis, ir parodys, kaip paversti savo klasę efektyvaus mokymosi erdve.
Svarbu ne tik pasirūpinti mokyklinėmis priemonėmis, bet ir paruošti patį vaiką mokslo metams. Mama Kimberlee Rutan McCaffery, auginanti vaikus su ASS savo tinklaraštyje pasidalino patarimais kaip paruošti vaikus su ASS.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos skyriaus specialistai parengė rekomendacijas, skirtas tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Šiame leidinyje rasite informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat apie vaikų ugdymą, „draugiškas“ ugdymo įstaigas bei bendras rekomendacijas padėsiančias suprasti kaip tinkamai ugdyti vaiką namuose, pritaikius aplinką ir prisitaikius prie pagrindinių vaiko poreikių.
Ugdymo plėtotės centras parengė leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?”. Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi.
Ne paslaptis, kad į ugdymo įstaigas vis dažniau atvedami įvairių elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai. Dažniausiai pasitaikantys - autizmo, įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai. Ištirta, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, beje, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Todėl, paprastai, vaikai, turintys autizmo sindromą, būna itin skirtingi, kiekvieno iš jų poreikiai individualūs. Suprantama, kad tokių vaikų ugdymas gali kardinaliai skirtis. Kaip juos integruoti į bendrojo ugdymo procesą?
Ugdymo plėtotės centras parengė interviu su ISADD supervizore Isabella O’Donovan (Australija). Interviu kalbama apie intervencijos pasirinkimą, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir kaip siekti įtraukties mokykloje, klasėje. Supervizorės pateikti intervencijos ir ugdymo bendrieji principai aktualūs ugdymo, socialinio darbo specialistams ir tėvams.
SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje
Nors autizmo spektro sutrikimas - viena plačiausiai tyrinėjamų psichiatrijos sričių visame pasaulyje, Lietuvoje ASS turinčių vaikų tėvams ir su jais dirbantiems specialistams vis dar trūksta specializuotų, Lietuvoje adaptuotų metodų, kurie leistų tikslingai taikyti autistiškų asmenų ugdymo būdus ir būtų orientuoti ne į elgesio terapiją, o į santykį.
Matydami šią problemą, „Altamedica“ klinikų tinklas kartu su Norvegijos Psichoanalizės institutu nuo 2021 metų vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“, kuriuo siekiama moksliniais tyrimais grįstą tarpdisciplininį ugdymo metodą, skirtą darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, pradėti taikyti ir Lietuvoje.
Šiuo projektu taip pat stengiamasi keisti visuomenės požiūrį į autizmą ir ASS asmenis bei mažinti psichologinių sutrikimų turinčių asmenų patiriamą socialinę atskirtį. Baigiantis projektui, apžvelgiame, kaip sekėsi taikyti šį modelį Lietuvoje.
Kadangi daugiausiai kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su ypatingas vaikais, yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, „SCERTS“ metodika adaptuota mažesnėse Lietuvos savivaldybėse - Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Varėnos ir Marijampolės, taip siekiant mažinti paslaugų netolygumą tarp Lietuvos didmiesčių ir miestelių.
Organizuojant kompleksinius teorinius ir praktinius mokymus, „SCERTS“ metodikos apmokyti įvairių sričių specialistai, kurie susiduria su resursų trūkumu, teikiant kokybiškas ugdymo paslaugas ypatingiems vaikams. Be įvairių sričių specialistų, projekte dalyvavo ir ASS vaikus auginantys tėvai, kurie nori aktyviau įsitraukti į vaiko tobulėjimo procesą ir, bendradarbiaujant su specialistais, užtikrinti ugdymo tęstinumą namuose.
Su „SCERTS“ modelio metodika taip pat supažindinti savivaldybių administracijos atstovai, švietimo ir tarpinstitucinio bendravimo skyrių vadovai, kurie organizuoja bendrą pagalbą specialiųjų poreikių vaikams.
Su nauja metodika specialistus, tėvus ir bendruomenių atstovus supažindino kompetentingų lektorių komanda - medicinos psichologai, vaikų paauglių psichiatrai, klinikiniai logopedai ir ergoterapeutai, kurie suteikė galimybę rinktis į santykį orientuotą, humanišką ugdymo metodą.
Keturis mėnesius kiekvienoje savivaldybėje trukusius mokymus sudarė trys dalys: teorinė dalis, praktiniai užsiėmimai ir savarankiško darbo pristatymas. Teorinių mokymų metu dalyviai supažindinti su „SCERTS“ modeliu, jo autoriais, esminiais principais ir taikymo galimybėmis.