Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.
6 dalis. Kas naujo ugdymo(si) turinyje? Integrali pasiekimų ir turinio jungtis programoje
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat skaitykite: Autoimuninio hepatito apžvalga
GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Ligos išmokos. Jos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
- Slaugant sergantį šeimos narį. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Ką daryti pasibaigus šiam laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Ligos išmokos: kas jas gauna ir kaip jas gauti
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Tai užtikrina, kad darbuotojai, susidūrę su sveikatos problemomis, galėtų gauti finansinę paramą ir nesijaustų finansiškai nesaugūs.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją?
Aprašyti atvejai, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko.
Aprausti atvejai, kokios yra išmokos už laikinai netektą darbingumą.
Ligos išmoka supaprastinta tvarka
Dar lapkričio 7 dieną įsigaliojusiais pasikeitimais numatyta, kad padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu (kai bendras atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų viršija 800) sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka.
Kitaip sakant, asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu. Tiesa, ilgiausias leidžiamas terminas išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu - 5 dienos. Bent kelioms dienoms pirmiausia išduoda nuotoliu Vis tik ne visais atvejais lyg burtų lazdele pamojus šeimos gydytojai privalo tenkinti paciento norą „biuletenį“ gauti nuotoliniu būdu.
Darbdavio pareigos ir darbuotojo teisės
Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.
Darbdavys nori mane atleisti iš darbo dėl sveikatos problemų. Kokios yra mano teisės ir kokios garantijos priklauso? Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo.
Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Noriu nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. (dėl sveikatos būklės). Įmonė yra apdraudusi darbuotojus papildomu sveikatos draudimu. Personalo vadovė pasakė, kad galiu rinktis - arba draudimo išmoką, arba išeitinę kompensaciją, nes abiejų gauti negalėsiu. Ar tai teisėta? Ne, tai nėra teisėta.
Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Turiu mažesnį dalyvumo lygį ir dirbu įmonėje keletą metus. Įmonėje vyksta pokyčiai. Jei darbdavys nepasiūlys man darbo, atitinkančio mano galimybes, ir nutrauks darbo sutartį, kokia išeitinė išmoka man priklausytų? Darbo santykių sąlygų pakeitimas (pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d.) turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis.
Pavyzdžiui, objektyvia priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius, siūlyti pakeisti darbo funkciją iš surinkėjo į surinkimo įrangos operatoriaus - naujos įrangos, leidžiančios efektyviau organizuoti darbą, įsigijimas ir pan.
Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš darbo sutarties nutraukimą?
Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Darbo sąlygų pritaikymas dėl sveikatos
Kaip parašyti prašymą darbdaviui dėl trumpesnės darbo dienos dėl sveikatos priežasčių? Prašyme nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo.
Prašau nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. sutrumpinti mano darbo laiką iki 6 val. per dieną, nustatant tokį darbo grafiką: nuo 8.00 val. iki 14.00 val., iki sveikatos būklės pagerėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d.
Ar galiu prašyti darbdavio dirbti trumpesnę darbo savaitę, bet gauti visą atlyginimą kaip už pilną etatą? Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. sutrumpinta darbo laiko norma nustatoma darbuotojams, kurių darbas susijęs su tam tikrais žalingais veiksniais, ir kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintas Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašas).
Darbo kodekso 40 str. 6 d. įtvirtina, kad už darbą ne visą darbo laiką darbuotojui apmokama proporcingai jo dirbtam laikui - tai reiškia, darbuotojo teisių apimčiai darbas ne visą darbo laiką poveikio negali turėti.
Pvz., jei darbdavys yra nustatęs, jog atitinkamos kategorijos darbuotojai yra siunčiami į mokymus tobulinti kvalifikacijos, tai į tokius mokumus turės būti siunčiami ir darbuotojai, laikinai dirbantys ne 40, bet 20 darbo valandų per savaitę. Jei darbdavys apriboja ne visą darbo laiką dirbančio darbuotojo teises, pažeistas teises darbuotojas gali ginti kreipdamasis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso 220 str.
Susirgau onkologine liga ir apie tai informavau darbdavį. Vis dėlto jis padidino mano darbo krūvį, nors prašiau to nedaryti gydymo metu. Nesutikus mažinti darbų apimties, pasiūlė mažintis etato dalį. Kokios yra mano teisės? Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio.
Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai paprastai nustatomi kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu.
Šiuo metu dirbu 0,75 etato. Darbdavys reikalauja pereiti prie pilno etato ir pateikti gydytojo pažymas, patvirtinančias rekomendacijas dirbti mažesniu krūviu. Ar užtenka medicininių išrašų iš e. sveikatos? Ar darbdavys gali mane atleisti, jei atsisakysiu dirbti visu etatu? Darbo santykių sąlygų pakeitimas (pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d.) turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis.
Pavyzdžiui, objektyvia priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius, siūlyti pakeisti darbo funkciją iš surinkėjo į surinkimo įrangos operatoriaus - naujos įrangos, leidžiančios efektyviau organizuoti darbą, įsigijimas ir pan. Jei darbdavys pateikia objektyvias priežastis keisti darbo sąlygas, o darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, tuomet darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 str. Išrašai iš e.
Kitos situacijos ir klausimai
Išvykome gydytis į užsienį. Man, kaip slaugančiam asmeniui, reikia nedarbingumo pažymėjimo. Lietuvoje gydytojai jo nepratęsia, o užsienyje taip pat nesuteikia, nes negulime ligoninėje. Kaip tokiais atvejais turi būti tvarkomas nedarbingumas? Jeigu gydotės užsienyje, turite kreiptis į ten dirbantį gydytoją, kuris suteikęs medicininę pagalbą išduos medicininių dokumentų išrašą (pažymą apie ligą, jos trukmę, gydymą).
Ar galima gauti nedarbo išmoką, jei atleidus iš darbo jau yra pasiektas pensinis amžius? Deja, ne. Pagal galiojančius teisės aktus bedarbio statusą gali turėti tik asmenys iki senatvės pensijos amžiaus. Sukakus pensiniam amžiui bedarbio statusas panaikinamas, todėl nedarbo išmoka nebemokama.
Ar galiu išsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas dėl sunkios ligos? Pagal šiuo metu galiojančią tvarką (iki 2025-12-31) II pakopos lėšų vienkartinis išsiėmimas dėl ligos nenumatytas. Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.
Ar dėl ligos galiu atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas? Nuo 2026 metų įsigalios antros pensijų pakopos pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Šis sunkių ligų sąrašas svarbus, nes pensijų kaupimo dalyviai, apsisprendę baigti kaupimą dėl ligos, įtrauktos į šį sunkių ligų sąrašą (taip pat kaip ir asmenys, turintys siuntimą paliatyviajai slaugai, bei asmenys su nustatytu iki 30 proc. siekiančiu dalyvumu) galės atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų.
Ilgą laiką dirbau su cheminėmis medžiagomis. Kur kreiptis ir kaip nustatoma profesinė liga? Kreipkitės į savo gydantį gydytoją. Jei jis įtars, kad Jūsų sveikatos sutrikimas gali būti susijęs su darbu, nukreips darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Gavęs šį aktą, darbo medicinos gydytojas nustatys profesinę ligą arba jos nenustatys ir surašys Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Netekto dalyvumo kompensacija (vienkartinė ar periodinė) skiriama kreipiantis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Prašymą būtina pateikti ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo dėl netekto dalyvumo priėmimo.
Negaliu dėl sveikatos atlikti savo darbo funkcijų. Kokius dokumentus turi išduoti gydytojas ir ką daryti, jei jis atsisako išduoti pažymą apie profesinį netinkamumą? Jeigu dėl sveikatos nebegalite atlikti savo darbo funkcijų, būtina gauti gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą. Šią išvadą (forma Nr.
Turintiems diagnozę C00-C96 (Piktybiniai navikai), kuriems 12 mėn. +370 606 07257 arba parašius el. Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
Vaizdo įrašas. Sergu onkologine liga: kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis? Kviečiame žiūrėti „POLA akademijos” seminaro apie socialinę ir finansinę pagalbą, susirgus onkologine liga, įrašą.
Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
tags: #sergu #kaip #gauti #nedarbingumo #pazymejima #kitame