Vilniaus miesto žemėlapyje Justiniškės dažnai lieka šešėlyje, nors šis mikrorajonas slepia savyje unikalių savybių ir potencialo. Šis mikrorajonas apjungia sovietinės urbanistikos pranašumus su šiuolaikiniais renovacijos sprendimais, sukurdamas unikalią gyvenamąją erdvę Vilniaus mieste.
Justiniškės pradėtos statyti 1984 metais ir buvo vienas paskutiniųjų stambiaplokščių gyvenamųjų rajonų, pastatytų sovietmečiu. Justiniškės išsiskiria savo architektūriniu vientisumu. Šis planavimo nuoseklumas sukuria harmoningą gyvenamąją aplinką, kurioje lengva orientuotis ir jauku gyventi. Šios žaliosios erdvės ne tik gerina oro kokybę, bet ir suteikia gyventojams galimybę aktyviai leisti laisvalaikį neišvykstant iš rajono.
⒊Prarasta žemės istorija. Purvo ir Architektūros paveldėjimas,perkrovimas ir apgyvendinimas iš naujo
Justiniškių mikrorajono panorama
Socialinio būsto kainų iššūkiai
Pastaruoju metu socialinio būsto gyventojai susidūrė su netikėtu iššūkiu - ženkliai išaugusiomis nuomos kainomis. Vienas iš pavyzdžių - istorija, kai socialinio būsto kaina pakilo nuo 50 iki 588 eurų, kai žmogus uždirba 600 eurų per mėnesį. Tad nestebina pasipiktinimas - už tokią kainą mieste galima išsinuomoti išties jau neblogą butą. O senos statybos namuose Karoliniškėse, Justiniškėse, Lazdynuose ar kitame miesto rajone panašaus dydžio dviejų kambarių butai nuomojami ir už gerokai pigiau.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Savivaldybės įmonės paaiškinimai
Vis dėlto negali sakyti, kad „Vilniaus miesto būstas“ savo nuomininkų neįspėjo apie gresiančius pokyčius. Jau sąskaitoje už gruodį rašoma: „Pranešame, kad vadovaujantis Valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus 2022 12 28 įsakymu Nr. VE-965 buvo patvirtinti naujo vietovės pataisos koeficientai pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei 2022 12 28 įsakymu Nr. VE-970 buvo nustatytos gyvenamųjų pastatų vidutinės statybos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad minėti koeficientai turi įtakos būsto nuomos mokesčio apskaičiavimui, informuojame, kad nuo 2023 01 01 gali keistis Jūsų nuomojamo būsto nuomos mokesčio dydis.“
Ar ši žinutė sufleruoja, kad kaina išaugs daugiau nei dešimt kartų ar galbūt reikia pateikti kokius nors papildomus dokumentus, kad netektų tos pasikeitusios nuomos mokėti? Lygiai tiek pat informacijos pateikta ir savivaldybės įmonės puslapyje, kur „savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ informuoja, kokie laukia pokyčiai nuo 2023 metų“.
Tad ne vieną socialinio būsto gyventoją, pamačius sąskaitą už sausį, ištiko šokas. Socialiniuose tinkluose pradėta diskutuoti, ar tik nenutiks taip, kad informacija dėl skolų bus perduota antstoliams, o tada sumos išaugs dar labiau ir beliks vienintelė išeitis - išsikraustyti.
Kaip sakė šios savivaldybės įmonės vadovė Rosita Žibelienė LRT televizijos laidai „Panorama“, esą tokias sąskaitas gavo tie, kurie nedeklaravo pajamų ir neįrodė, kad gali pretenduoti į tą socialinį būstą. Tad kol nedeklaruos, tol ir bus skaičiuojama pagal savivaldybės būsto nuomos kainą.
„Vilniaus miesto būstas“ skuba nuraminti socialinių būstų gyventojus - neapmokėjusieji didelių sąskaitų tikrai nebus iškeldinami. Kaip ir kasmet, gyventojams tiesiog reikia iš naujo pasitvirtinti teisę į socialinį būstą deklaruojant savo pajamas bei turtą. Kai teisė į socialinį būstą bus patvirtinta, didelės sąskaitos už praėjusį laikotarpį, nuo 2023 m. sausio 1 d., bus perskaičiuotos sumažinta kaina atbuline data. Ši praktika buvo taikoma ilgą laiką, bet šiuo metu planuojama ją peržiūrėti, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, - teigiama komentare.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Komiteto posėdyje dalyvavusi „Vilniaus miesto būsto“ vadovė esą tarybos nariams priminė, kad jie patys dar 2021 m. birželį priėmė sprendimą, kuriame numatyta, „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės būstų nuomininkus deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka“.
Kaip pripažįsta ir R.Žibelienė, gyventojai nebuvo tinkamai informuoti. Reikėjo žmonėms išsiųsti įspėjimo laiškus, kad jie privalo deklaruoti savo pajamas. Tai nebuvo padaryta, tą pripažįsta ir įmonės vadovė, žadėdama, kad kitais metais tą gyventojų informavimo sistemą sutvarkys.
Socialinio būsto fondas ir parama
Kaip informavo „Vilniaus miesto būstas“, socialinio būsto fonde yra 1183 būstai, savivaldybės būsto fonde - 2152 būstai. Iš viso socialinio ir savivaldybės fondą sudaro 3335 būstai.
Ne visi šie būstai yra apgyvendinti - laisvi butai remontuojami ir siūlomi gyventojams iš socialinio būsto eilės arba į juos perkeliami gyventojai iš kitų netinkamų gyventi būstų (pavyzdžiui, kurie yra be vandentiekio, kanalizacijos, centrinio šildymo ir t. t.). Laukiantieji socialinio būsto gali naudotis kita SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teikiama paramos forma - būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.
Nauji Projektai Ir Renovacijos
Vilniuje užbaigtas išskirtinis socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“, į kurį investuota daugiau nei pusė milijono eurų. Įgyvendinant projektą, Lazdynuose esančio bendrabučio apleistas pirmas aukštas buvo pertvarkytas į 17 modernių butų su bendruomenės erdve.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Šiltnamių g., Lazdynų rajone bendrabučio pirmame aukšte anksčiau buvo prastos būklės kambariai su bendro naudojimo dušais, tualetais ir virtuve. Apleistų patalpų rekonstrukcija, įrengiant 17 atskirų butų su bendruomenės erdve, truko pusantrų metų.
Modernūs Būstai Vietoje Apleistų Bendrabučių
Kiekviename 15 kv. m. dydžio bute dabar įrengtos atskiros virtuvės zonos ir vonios kambariai, kokybiška garso izoliacija, sumontuota rekuperacinė sistema. Didelėje bendruomenės erdvėje su knygomis ir stalo žaidimais papildomai įrengta ir moderni skalbykla.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiuoja, kad projektas atsiėjo beveik 570 tūkst. eurų. Planuojama, kad panašūs projektai gali būti įgyvendinti ir Saltoniškių bei Buivydiškių gatvėse, svarstomi ir kiti potencialūs objektai.
Socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“
Socialinis Būstas Vilniaus Rajone
Vilniaus rajono savivaldybė toliau plečia socialinio būsto fondą. Penktadienį Nemenčinėje oficialiai atidarytas naujas socialinis būstas, kuriame galės įsikurti 15 asmenų/šeimų. Tai taip pat atspindi savivaldybės įsipareigojimą spręsti socialinės atskirties problemas bei padėti tiems, kuriems būsto klausimas yra vienas opiausių.
Naujai pastatytame socialiniame būste, esančiame Piliakalnio g. 13, Nemenčinėje, įrengta 15 butų: 7 vieno kambario, 5 dviejų kambarių ir 3 trijų kambarių butai. Du iš jų - specialiai pritaikyti asmenims ar šeimoms su judėjimo negalia, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Socialiniai būstai aprūpinti būtina įranga: elektrinėmis viryklėmis (orkaitėmis) ir gartraukiais.
Lengvatos Ir Subsidijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams.
Taip pat siūloma padidinti šiuo metu galiojančias metines pajamų ir turto dydžių ribas, kurios leistų asmenims (šeimoms) išsaugoti teisę į socialinį būstą. Priėmus įstatymo pakeitimus, savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms - neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams - privalės būti ne didesnė kaip 20 proc.
Ministerija siūlo didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (vietoje 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams.
Būsto Įperkamumas Ir Finansinės Galimybės
Nors naujos statybos būstų daugėja, apie 300 tūkst. - tai yra daugiau nei pusė - vilniečių gyvena sovietinės statybos būstuose, o daugumą būsto sandorių sostinėje vis dar sudaro seni būstai. Paskutinio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo, vykdyto 2021 m., duomenimis, visoje Lietuvoje nuo 2016 m. statytuose būstuose gyveno vos 4,4 proc. gyventojų.
Svajones šalin veja vyraujanti nuomonė, kad naujas būstas tapo neįperkamas ir yra tik turtingųjų privilegija, nors turimas senos statybos būstas taip pat yra turtas, galintis tapti tramplinu reikšmingam gyvenimo kokybės pokyčiui.
„Vis dažniau tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena nuosavame senos statybos būste ir turi aiškius poreikius kitai gyvenamai vietai: pavyzdžiui, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms jie ieško didesnio būsto arba priešingai - mažesnio, bet arčiau miesto centro. Šiandien nuo drąsaus sprendimo priėmimo „atbaido“ laikini ekonominės padėties neapibrėžtumai ar sumažėjęs būsto įperkamumas.
Ji mini, kad išgirdę tokį pasiūlymą žmonės dažnai sudvejoja, nes būsto pardavimas - kaip ir pirkimas - yra sudėtingas, dažnai gąsdinantis procesas, kurio imtis kartais nesiryžtama dėl kompetencijos, rinkos procesų suvokimo trūkumo.
„Antrinėje rinkoje, kurioje prekiaujama nenaujais būstais, aktyvumas šiuo metu taip pat yra. Dalis žmonių, ieškančių būsto, renkasi tarp nuomos ir nenaujo būsto įsigijimo galimybių, tad pirkėją rasti galima. Įvertinę šią situaciją, turime partnerių tinklą, su kurio pagalba galime padėti realizuoti turimą NT, jei žmonės nori apsigyventi naujame būste ir yra išsirinkę jį mūsų projektuose.
„Jei žmogus turi finansines galimybes mokėti mėnesinę įmoką, tą verta daryti dėl kelių dalykų. Pirmiausia - dėl gyvenimo kokybės ir komforto, mažesnių šildymo išlaidų. Tačiau labai svarbu, kad taip yra įdarbinami pinigai ir didinamas turimas turtas: naujo būsto vertė auga greičiau, tad ateityje jį parduoti galima greičiau, lengviau ir pelningiau. O turimas senas būstas, net nesvarbu, ar dar už jį mokama paskola, yra labai svarbi pradžia. Jei už turimą butą dar mokama paskola, nauja įmoka neatrodys tokia didelė, o jei paskolos neturite, visą sumą, gauta pardavus turtą, galėsite skirti pradiniam įnašui, o tai taip pat reikšmingai mažins būsimą paskolos įmoką“, - pabrėžia A.
Naujam būstui finansavimo ieškantį pirkėją gali nepelnytai išgąsdinti vidutinė 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 3,97 proc. Tačiau nesureikšminti šio skaičiaus skatina tiek prognozės, tiek ir nuolatinis nekilnojamo turto vertės augimas. Prognozuojama, jog Euribor artėjančių metų pradžioje pradės mažėti. Todėl rezervuojant būstą, kurio pirkimo-pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas po metų, fiksuojama pradinės sutarties meto kaina, o palūkanos - galutinio sandorio momentu, o jos tuo metu jau turėtų būti mažesnės. Tad aukštas palūkanas galima „pralaukti“, o per tą laiką parduoti seną butą.
„Naujo būsto patrauklumą sustiprina ir išaugusi pasiūla, o pardavėjai stengiasi pateikti patrauklių pasiūlymų, kurių nematydavome aktyvioje rinkoje, aukštos paklausos sąlygomis. Ieškoma sprendimų, kaip padrąsinti pirkėjus priimti galutinį sprendimą, nes matoma, kad būsto poreikis, dėl augančio gyventojų skaičiaus ir pakankamai stabilios ekonominės situacijos bei augančio darbo užmokesčio, išlieka aukštas, tik sprendimo priėmimo laikotarpis - ilgesnis.
„Citus“ pardavimų vadovė priduria, kad nauji butai, kotedžai ar namai yra plėtojami vadovaujantis aktualiausiais techniniais reikalavimais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūros taisyklėmis; o išaugusi pirkėjų lūkesčių kartelė skatina projektų plėtotojus diegti vis naujus, augančius modernaus gyvenimo poreikius atitinkančius sprendinius. Tarp pastarųjų - dėmesys oro namuose kokybei, šiluminiam komfortui ir eksploatacijos kaštams. Be to, naujas būstas dažnai būna efektyviau suplanuotas, o turima erdvė paskirstoma racionaliau. Tai ypatingai aktualu kalbant apie NT rinkoje populiariausius dviejų kambarių butus. Šis pasirinkimas mėgstamas tiek į miestą atvykusių studentų, tiek ir jaunų ar net brandesnių šeimų, todėl visada išlieka patrauklus ir į būsto nuomą orientuotiems investuotojams.
„Šiandieninės būsto plėtros įmonės skiria ypatingą dėmesį ne tik didesniam estetiniam patrauklumui, bet ir efektyviam būsto suplanavimui. Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30-40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių. Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą. Kalbant konkrečiai, miegamasis turėtų būti bent 10 kv. m ploto, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta.
Statistika
Eilė turi tendenciją mažėti - jei 2015 metais socialinio būsto eilėje laukė 6809 gyventojai, tai 2022 metais - 1606.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2020 m.), pagal namų ūkio sudėtį skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje dažniausiai atsiduria vieni gyvenantys asmenys (52,2 proc.) ir vieni vaikus auginantys asmenys (49,1 proc.).
| Metai | Socialinio būsto laukiančiųjų skaičius |
|---|---|
| 2015 | 6809 |
| 2022 | 1606 |
tags: #justiniskiu #socialiniai #butai