Socialinės įmonės Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį įdarbinant žmones, kurie susiduria su sunkumais atviroje darbo rinkoje. Tačiau šis modelis susiduria su iššūkiais ir kritika, o lengvatos tokioms įmonėms kartais iškraipo rinką.
Socialinių įmonių veiklos principai ir problemos
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pripažįsta, kad socialinių įmonių idėja buvo graži, tačiau išsigimė. Jos nuomone, socialinėse įmonėse turėtų būti įdarbinami žmonės, kurie tikrai negali dirbti atviroje darbo rinkoje. Tačiau dažnai socialinių įmonių steigėjai mieliau įdarbina nesunkią negalią turinčius žmones.
Pasak Darbo biržos atstovų, darbdaviai pageidauja įdarbinti neįgaliuosius, nes Užimtumo rėmimo įstatyme numatyta subsidijuoti dalį jų atlyginimo, darbo vietos steigimo išlaidas, remti savarankišką užimtumą. Tačiau R.Kavaliauskaitės teigimu, dažna verslo bendrovė neprašo valstybės paramos dėl sudėtingo biurokratinio kelio.
O štai socialinėms įmonėms atidaryti visi vartai: nemažai atvejų, kai jos, įdarbinusios neįgaliuosius, paskui paprašo, kad jie į darbą neitų. „Niekas nekontroliuoja, kaip socialinės įmonės panaudoja subsidijas, - pripažino R.Kavaliauskaitė. - Yra ir gerai dirbančių, tačiau dauguma jų piktnaudžiauja įstatymo lengvatomis.“
Socialinės įmonės dažniausiai teikia valymo paslaugas. Jose dirbantys kurtieji galėtų integruotis į atvirą darbo rinką, tačiau socialinėms įmonėms patogu juos įdarbinti, nes už kurčiuosius gauna darbo užmokesčio subsidiją, nusiperka geriausią įrangą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinio verslo diena 2022 su Citatomis ir faktais | Renginiai | Mikštavičius video projektai
Lengvatos ir sąlygos socialinėms įmonėms
Norint gauti socialinės įmonės statusą, suteikiantį pranašumą konkurencinėje aplinkoje, reikia įdarbinti ne mažiau kaip keturis negalią turinčius asmenis. Per visą socialinės įmonės egzistavimo laiką, kad ir kiek jis truktų, iš ES fondų kompensuojamas darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, darbo užmokestis. Priklausomai nuo tikslinės grupės, kuriai priklauso darbuotojas, kompensuojama nuo 50 iki 75 proc. jo darbo užmokesčio. Per vienus metus galima pasinaudoti finansine parama darbo vietoms steigti be banko garantijos.
Socialinės įmonės statusą turinčiai bendrovei taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas, ji turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pagal įstatymą perkančios organizacijos per metus ne mažiau kaip 5 proc. supaprastintų viešųjų pirkimų turi atlikti iš socialinių įmonių.
R.Kavaliauskaitės nuomone, užtektų kiekvienai savivaldybei turėti po vieną socialinę įmonę. Jos turėtų būti kaip tramplinas neįgaliesiems pereiti iš socialinės uždaros įmonės į atvirą darbo ranką.
Pavyzdžiai ir nuomonės
Viešoji įstaiga „Retenė“, remontuojanti, gaminanti ir pritaikanti techniką neįgaliesiems, - vienintelė tokias paslaugas teikianti įmonė Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Invalido vežimėlyje daugelį metų sėdintis įmonės įkūrėjas ir direktorius Robertas Ašmanavičius sukūrė darbo vietą ne tik sau, bet ir 14 darbuotojų. Visi, išskyrus buhalterę, panašaus likimo - turi fizinę negalią. Kadangi „Retenė“ gavo neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, dalį užmokesčio ir mokesčius „Sodrai“ dengia Darbo birža.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Robertas Šimonis iš Druskininkų serga cerebriniu paralyžiumi, vaikšto su ramentais, tad ieškant darbo beveik visi darbdaviai jam užtrenkė duris. Prieš trejus metus jis susikūrė sau darbo vietą, pradėjo siūti žaislus. „Mano manymu, socialinių įmonių reikia, nes jos sudaro galimybę neįgaliems žmonėms kurti savo gerovę“, - teigė R.Šimonis.
Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ administracijos direktorės Henrikos Varnienės teigimu, pernai Lietuva iš nacionalinio biudžeto ir ES struktūrinės paramos skyrė beveik 18 mln. eurų negalią turinčius žmones įdarbinančioms socialinėms įmonėms. Šios lėšos buvo panaudotos 6 815 žmonių, turinčių negalią, įdarbinti, tai sudaro tik 5 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Iš viso atviroje darbo rinkoje, t. y. ne socialinėse įmonėse, šiuo metu darbus susiradę 47 tūkst., arba 34 proc., negalią turinčių žmonių.
Gintaras Klimavičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras, teigia, kad veikiantis socialinių įmonių modelis yra svarbus ir būtinas asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, užimtumui skatinti. Tačiau, atsižvelgiant į kylančias socialinių įmonių teisinio reguliavimo problemas, jis turi būti tobulinamas.
Nerijus Briedis, socialinės neįgaliųjų įmonės „Eurotela“ vadovas, teigia, kad socialinės įmonės sumoka daugiau mokesčių nei gauna paramos. Jo nuomone, tie žmonės, kurie dirba socialinėse įmonėse, neturi galimybių integruotis į atvirą darbo rinką.
Statistika
Ši lentelė apibendrina svarbiausius duomenis apie socialinių įmonių finansavimą ir įdarbinimą Lietuvoje:
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Skirtos lėšos (2023 m.) | 18 mln. eurų |
| Įdarbinta neįgaliųjų (socialinėse įmonėse) | 6 815 |
| Neįgaliųjų užimtumas (socialinėse įmonėse) | 5% |
| Neįgaliųjų užimtumas (atviroje darbo rinkoje) | 34% (47 000 žmonių) |
tags: #socialines #imones #mokami #mokesciai