Slauga tradiciškai grindžiama rūpinimosi kitais. Pagalba moteriai gimdymo metu taip pat yra dalis šios tradicijos. Todėl slauga apibūdinama kaip prigimtinė žmogaus veikla. Europoje dirba virš penkių milijonų slaugytojų, kurie sudarydami pagrindinę sveikatos priežiūros specialistų dalį, turi dideles galias įtakoti žmonių sveikatos gerėjimą.
1988 m. Vienos konferencijoje slaugos klausimais buvo pažymėta, jog slaugytojai turi plėtoti naujas paslaugas, grindžiamas pirminės sveikatos priežiūros filosofija ir nukreiptas labiau į sveikatos stiprinimą nei į ligų gydymą. Šis persiorientavimas sietinas su ne tik bendruomenės slaugytojų veikla, bet ir su visų slaugytojų veikla.
Kiekvienoje šalyje slaugytojų ir akušerių tapimas kvalifikuotais profesionalais vyko skirtingai. Tačiau visose šalyse jų teikiamos paslaugos buvo orientuotos į tris pagrindines sritis: sergančiųjų priežiūrą, akušeriją ir bendruomenės slaugą.
Slaugytojo Profesinė Veikla ir Specializacijos
„Slaugytojo profesinė veikla šiandien apima vis daugiau ir sudėtingesnių sveikatos priežiūros sričių, kurios iš jų reikalauja nemažos apimties papildomo profesinio pasirengimo konkrečioje specializuotoje srityje. Siekiant pacientams profesionaliai suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvoje yra išskirtos penkios specializuotos slaugos sritys, kuriose specialiąja slaugos praktika gali verstis tik tie bendrosios praktikos slaugytojai, kurie yra baigę atitinkamą slaugos specializacijos programą. Dažniausiai slaugos specializacijas renkasi jau dirbantys specialistai.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai programas renkasi ilgai pagal išsilavinimą nedirbę asmenys, kuriems reikia atnaujinti žinias ir patobulinti praktinius įgūdžius. Vilniaus kolegijos Partnerysčių ir praktinio mokymo skyriaus vedėjos Gabrielės Turlinskienės teigimu, kai kurie specialistai įgyja ir keletą specializacijų. „Priežastys, kurios galėtų paskatinti slaugytojus įgyti kelias specializacijas, gali būti įvairios: noras tobulinti ir gilinti žinias, įgyti daugiau atsakomybės įvairiose slaugos srityse; siekis turėti daugiau galimybių, susijusių su darbo vieta, darbo užmokesčiu bei darbo valandomis, užimti norimas pareigas, kurios reikalauja specialaus išsilavinimo“, - sakė G. Turlinskienė.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų
Pasak pašnekovės, mokymuose slaugytojai gali įgyti žinių, kurių bakalauro studijų programose nebuvo arba jos buvo nedidelės apimties: „Specializaciją įgijęs slaugytojas leidžia užtikrinti į pacientą orientuotą ir specializuotą slaugą. Iki 6 mėn. trunkančias programas galima baigti ir atitinkamą slaugytojo specializaciją įgyti Klaipėdos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje.
G. Turlinskienės teigimu, „baigęs programą „Operacinė slauga“ slaugytojas geba tinkamai parengti medicinos instrumentus operacijai bei po operacijos surūšiavęs perduoti sterilizacijai. Slaugytojai, įgiję „Anestezijos ir intensyviosios slaugos“ specializaciją, gali dirbti kartu su anesteziologais operacijų metu, administruoti anestezijai skirtus vaistus. „Psichikos sveikatos slaugos“ specializacija leidžia slaugytojui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas psichikos ligomis sergantiems asmenims, teikti jiems slaugos rekomendacijas bei bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais, vertinant pacientų psichikos sveikatą.
Bendradarbiavimas su Kitais Specialistais
Bendrosios praktikos slaugytojas rengia ir įgyvendina slaugos planą, teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmeniui, vykdo sveikatos paslaugas pagal gydytojo paskyrimus. Bendrosios praktikos slaugytojas, siekdamas geriausio žmogaus intereso, turi nuolat glaudžiai bendradarbiauti su jam pavaldžiais Globos namų slaugytojo padėjėjais.
Bendrosios praktikos slaugytojo funkcijos apima:
- pagal kompetenciją teikti būtinąją medicinos pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą;
- teikti slaugos paslaugas įvairaus amžiaus Globos namų paslaugų gavėjams;
- organizuoti darbą komandoje rengiant ir pateikiant dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti atvykus gydytojui kliento apžiūros procedūroje;
- pildyti slaugos dokumentus bei teikti statistikos ir kitus privalomosios atskaitomybės duomenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
- vykdyti saugos darbe taisyklių ir higienos normų reikalavimus;
- bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais;
- bendradarbiauti su Globos namų vyr.
Pirminės sveikatos priežiūros modelio reikšmė yra ta, kas jis yra visiems prieinamas (paslaugos gali būti teikiamos arti gyvenamųjų ir darbo vietų), ekonomiškai naudingas ( slaugytojų rengimas ir teikiamos paslaugos nereikalauja didelių investicijų), dera su kitomis sveikatą išsaugojimą skatinančiomis programomis, vietinė valdžia aktyviai dalyvauja pirminės sveikatos priežiūros organizavime, optimaliai naudojami visų sveikatos priežiūros specialistų sugebėjimai (komandinis darbas), didelis dėmesys skiriamas visuomenės sveikatai, bendruomenė pati dalyvauja nustatant sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus. Kad būtų pasiektas rezultatas, tereikia sudaryti sąlygas slaugytojams veikti savarankiškai, betarpiškai bendradarbiauti su pacientu.
Taip pat skaitykite: FMR slaugytojo atsakomybės
Pirminėje sveikatos priežiūroje vykdoma slauga užtikrina gyventojų sveikatos išsaugojimą, sergančiųjų slaugymą, reabilitaciją po ligos ar nelaimingų atsitikimų bei sveikatos palaikymą, kai gydymas nebeveiksmingas. Jų veikla taip pat apima ir gydytojo paskirtas medicinos procedūras. Šios paslaugos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, dažniausiai yra teikiamos bendruomenėje, vadinasi pacientų namuose, taip pat pirminės sveikatos priežiūros įstaigose - medicinos punkte, ambulatorijoje, poliklinikoje, psichikos sveikatos centre ir kt.
Dirbantis bendruomenėje slaugytojas gali pasireikšti kaip „ryšininkas“ tarp pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros grandžių, t.y. tarp ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros. Tad dar viena labai svarbi ir išskirtinė slaugytojo veiklos sritis bendruomenėje yra gyvenimo kokybės išsaugojimas ar gerinimas fiziškai ir protiškai neįgaliesiems, lėtinėmis ligomis sergantiesiems, seniems žmonėms, bendruomenės nariams, atsidūrusiems rizikos grupėse: alkoholikams, narkomanams, nedarnių šeimų vaikams ir kt. Dirbdami su šiomis grupėmis, bendruomenės slaugytojai gali padėti jiems tapti labiau nepriklausomais nuo aplinkos ir kitų žmonių pagalbos.
Įgyvendindamas sveikatinimo priemones bendruomenės slaugytojas prisiima naują vaidmenį. Gerai pažinodamas pacientą/klientą bei jį supančią socialinę aplinką ir sveikatos palaikymo, atstatymo ar reabilitacijos priemonių taikymo planą, slaugytojas tampa sveikatos komandos vadovu. Vadinasi, kai pacientui yra reikalingas gydymas ar slaugymas, pagalba namuose, socialinė pagalba ar reabilitacija, bendruomenės slaugytojas organizuoja tarpprofesinės komandos - slaugytojų, fizioterapeutų, pagalbinio personalo, pvz. lankomosios priežiūros darbuotojų - darbą.
Bendruomenės slauga trumpai apibrėžiama kaip pirminėje sveikatos priežiūroje vykdoma specializuota slaugos praktika, grindžiama slaugos teorija ir visuomenės sveikatos žiniomis. Slaugytojai, dirbantys antrinio ir tretinio sveikatos priežiūros lygio įstaigose - ligoninėse, klinikose, - taip pat atlieka kai kurias pirminės sveikatos priežiūros funkcijas. Pirminė sveikatos priežiūra visuomet yra orientuota į visų amžiaus grupių gyventojų sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.
Bendruomenės slauga atliekama pacientų namuose arba artimiausiose sveikatos priežiūros įstaigose. Bendruomenės slaugytoja, gerinadama savo veiklą, bendruomenę turėtų suvokti kaip pacientą. Dirbdamas, siekdamas geresnės bendruomenės sveikatos, slaugytojas turi išsiaiškinti, kokios grupės egzistuoja bendruomenėje. Jos gali būti realios (jų nariai, gyvendami įprastą gyvenimą, reguliariai susirenka) ir sąlygines (jas mes sukuriame, skirstydami žmones pagal tam tikrus kriterijus).
Taip pat skaitykite: Apie naujos kartos slaugytojus
Realias bendruomenės grupes sudaro atskirų įstaigų darbuotojai, pvz., mokyklos darbuotojų ar moksleivių, darbininkų grupės, taip pat įvairios visuomeninės organizacijos, klubai, tarybos, religinės bendruomenės. Bendruomenės grupių sąrašų sudarymas praverčia planuojant ir įgyvendinant veiklą, su kuria bendruomenės grupe pradėti dirbti, kokiai bendruomenės grupei labiausiai reikalinga pagalba, kokia grupė galėtų jums ir kitiems bendruomenės nariams padėti spręsti sveikatos problemas. Labai svarbu surasti kiekvienos grupės formalius ar neformalius lyderius, per juos palaikyti kontaktą su kitais bendruomenės nariais. Taip pat galima formuoti pozytivias lyderių pažiūras į bendruomenės dalyvavimą ir sveikatos stiprinimą.
Bendruomenės slauga remiasi visuomenės sveikatos ir slaugos teorijos žiniomis. Jos tikslas - bendruomenės sveikatos stiprinimas. Bendruomenės slaugoje tai atliekama per pirminę prevenciją ir sveikatos stiprinimą. Siekiant šio tikslo bendruomenės slaugytojas dirba su grupėmis, šeimomis ir individais, bendradarbiauja su įvairių žinybų darbuotojais ir dalyvauja įvairiuose programose. Geriausias būdas pasiekti bendruomenės slaugos tikslą - identifikuoti bendruomenės grupes, kurios nariai gali susirgti, tapti neįgaliaisiais ar anksti numirti, bei nukreipti išteklius darbui su šiomis bendruomenės grupėmis.
Socialinės Paslaugos ir Parama
Valstybinė socialinė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad tėvų pareiga - išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o vaikų pareiga - globoti tėvus senatvėje. Plėtojant bendruomenės veiklą ir rūpinantis jos sveikata, be pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, būtina teikti ir socialines paslaugas. Socialinės paslaugos yra skirtos įvairiems žmonių socialiniams poreikiams tenkinti skirtingais amžiaus tarpsniais. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos ir prevencijos tikslais, kad žmonėms nekiltų socialinių problemų.
Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijoje gyvenantiems asmenims atsakingos miestų, rajonų savivaldybės. Savivaldybės numato biudžeto lėšas ir planuoja socialinių paslaugų mastą ir rūšis pagal atitinkamoje teritorijoje gyvenančių žmonių poreikius bei esamas sąlygas. Šiuo metu socilinių paslaugų sistema Lietuvoje yra intensyvios plėtros stadijoje. Ji yra pakankamai tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu. Daugelyje miestų (rajonų) savivaldybių yra tenkinami žmonių poreikai, t.y. sukurtas bendruomenės būtiniausių socialinių paslaugų tinklas.
Socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje yra didelis. Jį lemia įvairios žmonių grupės: vieniši seni žmonės, ligoniai, šeimos, turinčios socialinių problemų, neįgalūs žmonės, našlaičiai, asmenys piktnaudžiaujantys alkoholiu ir narkotikais, visuomenei nepriimtino elgesio šeimos ir t.t. Kiekviena žmonių grupėm turi tam tikrų specifinių socialinių poreikių, kurie veikia jų gyvenimo kokybę.
Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad žmonių socialiniai poreikiai veiksmingiausiai gali būti sprendžiami kuriant bendruomenės socialinių paslaugų tinklą, kuris užtikrina asmens socialinę integraciją. Žmonių socialiniai poreikiai gali būti visiškai patenkinami tik kartu dirbant įvairių sričių specialistams: medikams, pedagogams, pichologams, socialiniams darbuotojams ir kt. Socialiniam darbuotojui bendruomenės darbe tenka svarbus vaidmuo. Socialinis darbuotojas, dirbantis kartu su kitais specialistais, stengiasi sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, drauge gerindamas ir pačią aplinką.
Per socialinų darbą žmogus yra įtraukiamas į bendruomenę, šitaip „gydoma“ ir pati bendruomenė, kad joje nekiltų siocialinių konfliktų. Įtraukimas į bendruomenės veiklą pačių gyventojų, kaiminystės jausmo formavimas yra pagrindinis bendruomenėje durbanančių specialistų darbo tikslas. Socialinė veiklą bendruomenėje reikai vertinti kaip įvairių veiklos rūšių koordinavimą, kryptingą veiklą, skirtą atskirų socialinių grupių palaikymui. Pagrindinė socialinės veiklos bendruomenėje forma - socialinių paslaugų teikimas.
Teikti paslaugas žmonėms kiek tai įmanoma ilgiau jų gyvenamoje vietoje, t.y. Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kurie gali savarankiškai gyventi savo namuose, jiems suteikus nedidelę pagalbą iš šalies. Pagalbos namuose paslaugos skirtos gerinti gyvenimo kokybę asmenims, kurie dėl amžiaus, šeimyninės padėties, negalės, silpnos sveikatos, išnaudojimo ar kitų gyvenimo sunkumų negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Už socialinių paslaugų teikimą namuose yra atsakingos savivaldybės.
Minėtos paslaugos teikaimos pagal individualią sutartį, socialiniam darbuotojui nusprendus, kokios paslaugos žmogui yra labiausiai reikalingos. Sutartyje paprastai yra nurodoma, kokios bus teikaimos paslaugos, kaip dažnai jos bus teikiamos, gali būti nurodytos ir kitops paslaugų teikimo sąlygos.
Senėjimo kryptimi Lietuvoje kelia naujas ekonomines ir socialines problemas 0- auga senų žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio aptarnavimo poreikis. Kaip alternstyvą paslaugoms, teikiamoms namuose,, galima taikyti globos pinigus. Globos pinigai gali būti skiriami asmenims, kurie juos gali naudoti patys apsirūpindami socialinėmis paslaugomis. Globos pinigų tikslas - pašalpos forma atlyginti asmeniui globai reikalingus kaštus ar jų dalį, kad asmeniui, kuriam reikalinga globa, būtų užtikrinta būtina pagalba ir sudarytos sąlygos savarankiškam gyvenimui.
Kad būtų užtikrintas reikiamas žmogaus savarankliškumas, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Sopecialiosios sociaalinės paslaugos. Pecialiosios socialinės paslaugos teikaimos stacioneruose, slaugos ir globos įstaigose, reabilitacijos centruose, dienos centruose, laikino gyvenimo namuose ir kkitose socialinės globos įstaigose.
Į socialinę veiklą visuomenėje turi būti žiūrima kaip į bendruomenės vystymosi sudėtinę dalį, per kurią bendruomenė yra įtraukiama į socialinių klausimų sprendimą, socialinių programų diegimą, vadovavimą ir vertinimą. Bendro darbo rezultatas - žmonių socialinė gerovė, apibūdinanti tįai, kaip yra tenkinami žmonių socialiniai, ekonominiai, švietimo, kultūros, sveikatos bei kiti poreikiai.
Geriausia sveikatos priežiūros tarnyba pasaulyje yra šeima. Slaugyti sergančiuosius lėtinėmis ligomis ligonius namie yra sunku. Sergantis žmogus turi būti slaugomas atsižvelgiant ne tik į ligą, jos sunkumą, ligonio amžių, bet ir individualias jo savybes, poreikius.
Kiekvienai iš šių žmonių grupių būdingos savitos problemos ir poreikiai. Sakydama seni žmonės, galvoje turiu senstančius asmenis, kuriems dėl prasidėjusių senėjimo procesų reikia pagalbos jų kasdieniniame gyvenime. Sakydama neįgalūs žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, galvoje turiu asmenis, turinčius nervų sistemos sutrikimų, kenčiančius nuo vidaus ligų (cukrinio diabeto, širdies ir plaučių ligų) bei amputaciją patyrusius asmenis. Visų aukščiau minėtų grupių poreikis slaugai skiriasi.
Būtina yra pasirengti pirmam apsilankymui kliento namuose. Kad susidaryčiau kliento problemos bendrą vaizdą, yra būtina turėti visą reikalingą informaciją apie ligonį, susipažinti su gauta informacija. Tuomet turiu galimybę panaudoti visas šiam konkrečiam atvejui reikalingas žinias ir atsinešti visą tai, ko gali prireikti. Žengdama į paciento namus nepamirštu, kad tuose namuose aš esu tik viešnia ir kad pats pacientas ir jo šeimos nariai vadovaujasi savais principais. Užmezgu pokalbį, paprašydama apibūdinti situaciją ir trumpai papasakoti, kuo šioje situacijoje aš galiu būti naudinga.
Kadangi pacientas namuose, surenku daugiau informacijos, pasižymiu visus duomenis, susijusius su kliento sveikatos būkle, pamąstau apie slaugos procesą, kalbėdama su pacientu ir jo šeimos nariais įsitikinu, kad suprantu problemos esmę. Praktinę slaugą atlieku laikydamasi higienos reikalavimų ir naudodamasi paciento namuose esančia įranga. Prireikus pamokau pacientą ir jo šeimos narius. Jei pacientas turi judėjimo sutrikimų, numatau potencialią su judėjimu grindimis ir prieinamumo susijusią riziką. Prireikus ką nors keisti, į iškilusios problemos sprendimą įtraukiu ir šeimos narius, o kito apsilankymo metu pasiteirauju apie rezultatus. Įžengusi į paciento namus, tuoj pat atkreipiu dėmesį į tvyrančią nuotaiką.
Pastebėjusi stresinę situaciją, išsiaiškinu, ar ją sukėlė laikinos ar nuolatinės problemos ir ką aš galiu šiuo atveju padaryti. Pasitaiko, kad susidariusi situacija kelia depresiją. Tokiu atveju parodau visą savo užuojautą, išklausau ir paremiu. Kartai pokalbis yra pati svarbiausia apsilankymo dalis. Žinoma, slauga yra būtina, tačiau, kai slaugytoja išmoko šeimos narius ir ligonį bendradarbiauti, slaugos trukmė gali būti mažinama. Tinkamai parengus šeimos narius, iki minimumo sumažėja klaidų rizika.
Slaugytojas turi būti kantrus ir ištvermingas, į ligonį žiūrėti palankiai ir jautriai, nereikšti pasibjaurėjimo, vengti neatsargių posakių, stengtis palaikyti ligonio gerą nuotaiką ir tikėjimą. Liga pažeidžia ligonį ne tik fiziškai, bet veikia ir emociškai bei psichiologiškai. Jis nerimauja dėl savo gyvybės.
| Kvalifikaciją suteikiančios programos | Kvalifikaciją teikiančios institucijos | Aprašymas |
|---|---|---|
| Bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija | www.vspc.lt | Asmuo, įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, turi gebėti įvertinti paciento poreikius, sudaryti slaugos planą, individualizuoti slaugą, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais bei jų šeimos nariais, dirbti komandoje, suteikti skubią medicinos pagalbą. |
Slaugos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją galima įgyti kolegijose. Norintiems siekti bendrosios praktikos slaugytojo profesinės kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
