Sergančio vaiko slauga: patarimai ir rekomendacijos

Sergančio vaiko slauga - tai rūpestis, kurio reikia kiekvienam mažyliui, susidūrusiam su negalavimais. Svarbu suteikti jam kuo geresnes sąlygas kovoti su liga. Daugelis sergančio vaiko slaugos principų yra lyg savaime suprantami.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai prižiūrėti sergantį vaiką, ypač sergantį bronchiolitu, kokie yra ligos simptomai, gydymas ir profilaktika. Taip pat pateiksime informaciją apie ligos išmokas ir socialinę paramą tėvams.

Bronchiolitas: kas tai?

Ūminis bronchiolitas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI), pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), atsiradusia dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse. Bronchiolitas - viena dažniausių mažų vaikų apatinių kvėpavimo takų infekcijų, dėl kurios vaikus neretai tenka hospitalizuoti.

Bronchiolito metu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis. Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė, juose kaupiasi lipnus ir tirštas sekretas, dėl to oras negali normaliai cirkuliuoti plaučiuose. Vaikui pasidaro sunku kvėpuoti (ypač sunku iškvėpti), jis dūsta, švokščia.

Bronchiolitu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai šia liga serga vaikai iki dviejų metų, nes jų kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu.

Taip pat skaitykite: Smegenų skirtumai autizmo spektre

Bronchiolitas paveikia smulkiuosius kvėpavimo takus.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Bronchiolitą paprastai sukelia virusai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra pagrindinis bronchiolito sukėlėjas ir jis nustatomas 50- 90 proc. visų bronchiolitu sergančių vaikų. Kiti virusai, galintys sukelti bronchiolitą, yra rinovirusas, adenovirusas, gripo ir paragripo virusai. Bronchiolitą taip pat gali sukelti bakterijos - Mycoplasma pneumoniae bei Chlamydia pneumoniae.

Didžiausias ligos pakilimas pastebimas rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, bet nustatoma ir pavienių atvejų visų metų bėgyje. Liga plinta oro - lašiniu būdu, greitai, ypač vaikų kolektyvuose. Infekcijos šaltinis sergantis žmogus (suaugusiam žmogui minėti sukėlejai sukelia slogą, peršalimo ligas ir pan.). Inkubacinis periodas - 1-7 dienos.

Simptomai ir požymiai

Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji bronchiolito simptomai paprastai panašūs į bendrus peršalimo simptomus:

• Nosies užgulimas
• Sloga
• Lengvas kosulys
• Subfebrili, o kartais žemesnė negu normali arba febrili temperatūra

Šie simptomai gali tęstis 1-3 dienas, vėliau stiprėja kosulys, pasunkėja alsavimas ir atsiranda švokštimas (aukšto tono triukšmingi garsai iškvėpimo metu). Dėl prasidedančio kvėpavimo nepakankamumo kūdikis nenori valgyti ir gerti, gali pradėti vemti, ypač po kosulio. Dėl deguonies trūkumo ir skysčių balanso sutrikimo, vaiko būklė greitai tampa sunki ir pavojinga.

Sunkios ligos atveju sutrinka sąmonė, o kartais vystosi koma. Paprastai liga praeina lengvai, ją galima gydyti namuose. Tačiau bronchiolitas yra viena iš tų kvėpavimo takų ligų, dėl kurios kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai patenka į ligoninę. Esant sunkiai būklei, kvėpuojama paviršutiniškai, dažnai iki 60-80 kartų per minutę, juda nosies sparneliai, kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai ir pilvo raumenys, pulsas yra greitas, vaikas gali būti mieguistas, atsisako valgyti ir gerti.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

Kaip slaugyti sergantį vaiką namuose?

Esant lengvai bronchiolito eigai, vaiką galima gydyti namuose. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

• Aiškūs nurodymai tėvams. Tėvai turėtų būti supažindinami su galimais ligos pokyčiais, kaip vertinti kvėpavimo dažnį, pagalbinių kvėpavimo raumenų darbą, sąmonės būklę, odos spalvą, vaiko gebėjimą valgyti ir gerti, kūno temperatūrą.
• Vėsi drėgna, neprirūkyta aplinka.
• Patogi, dažnai pusiau sėdima, sergančiojo padėtis.
• Užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių - juos reikėtų skirti mažesniais kiekiais, bet dažniau nei įprastai.
• Galimas vibracinis masažas.
• Nosies higiena. Kvėpavimui pro nosį palengvinti būtina dažniau valyti nosytę specialiai tam skirtu prietaisu, jei reikia - naudoti nosiai praplauti specialius tam skirtus druskinius tirpalus ar nosies gleivinę sutraukiančius lašus. Tai palengvins vaiko maitinimą ir miegą. Reikėtų vengti tepalų nosies gleivinei.
• Bronchus plečiantys vaistai. Įkvepiamieji ar geriamieji bronchus plečiantys vaistai vartojami tik tada, kai pastebima, kad jie išties padeda. Kitu atveju gydymą reikėtų nutraukti.
• Antipiretikai. Jei vaikas karščiuoja daugiau kaip 38 oC- jam skiriami antipiretikai.
• Vengti dirgiklių ir fizinio krūvio. Reikia vengti visų aplinkos dirgiklių, iki minimumo sumažinti vaiko fizinį krūvį.
• Neskirti nereikalingų vaistų. Neskirti tiek mukolitikų, tiek kosulį slopinančių medikamentų.
• Antibiotikai. Neskubėti skirti antibakterinės terapijos.
• Šeimos gydytojo kontrolė. Šeimos gydytojo kontrolė per 24 valandas.
• Būklei blogėjant, vežti ligonį į stacionarą.

Svarbu užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Jei kvėpavimas tampa labai dažnas, yra lydimas švokštimo ir kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai bei pilvo raumenys.
• Jei vaikas atsisako gerti, nevalgo ar vemia.
• Jei vaikas labai karščiuoja.
• Jei sunkėja kosulys.

Karščiavimas: ką daryti?

Atrodo, labiau pažįstamo rūpesčio ir būti negali. Kaip žinome, temperatūra tėra gynybinė organizmo reakcija prieš puolančius mikrobus. Kita vertus, karščiavimas, net jei tai tik paprasčiausias „peršalimas“, pablogina savijautą, o itin didelis ar ilgai užsitęsęs, vaikams gali sukelti traukulius.

Slaugant vaiką tikslas nėra iš karto numušti temperatūrą, o pagerinti vaiko savijautą ir neleisti temperatūrai pakilti pernelyg aukštai. Fizinėmis priemonėmis mes galime palengvinti natūralius šilumos atidavimo būdus. Šilumą atiduodame pro odą. Taigi karščiuojančio vaiko šiltai prirengti nereikia, užkloti užtenka plona antklode. Kad vaikui būtų kuo šilčiau, reikia pasirūpinti, kai krečia drebulys, vaikas skundžiasi, kad jam šalta, vėsios rankytės ir kojytės.

Norėdami sumažinti temperatūrą, galime ištrinti vaiko odą drėgnu rankšluosčiu. Šilumą atiduodame prakaituodami. Todėl svarbu vaiką sausai perrengti, duoti gerti kuo daugiau skysčių, kad būtų ką išprakaituoti. Pakilus kūno temperatūrai vienu laipsniu daugiau nei 37,5°C, skysčių papildomai netenkama (dėl prakaitavimo, padažnėjusio kvėpavimo, pro odą) apytiksliai 10 ml/kg kūno svorio, tad šiuos netekimus reikia kompensuoti.

Temperatūrą mažina beveik visi vaistai nuo uždegimo. Vaikams saugiausi - patikrinti ir gerai žinomi - paracetamolis (acetaminofenas) ir ibuprofenas. Dozė priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio. Pakartotinai vaisto galima duoti po keturių valandų, tačiau ne daugiau negu keturis kartus per parą.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Kartais karščiuojant išsiverčiama be gydytojo. Tačiau, jei abejojate, visada geriau kviesti pagalbą. Ypač rizikinga, jei karščiuoja kūdikis arba jei vaikas yra vangus, mieguistas, atsirado bėrimas, ar karščiuoja kelinta para, o priežastis neaiški, kai sergantis vaikas negeria skysčių, kai būklė blogėja.

Ligos išmokos slaugant vaiką

Laikas, kai mokama ligos išmokas šeimos nario slaugai, yra ribotas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kiek truks gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka galės būti mokama nustatytą laiką - ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, jei slaugote vaikus, vyresnius nei 14 metų, ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugote vaikus iki 14 metų.

Išmoka gali būti skiriama ir už ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūrą, kai vaikų lopšelyje - darželyje ar mokykloje (priešmokyklinės grupės) paskelbiamas karantinas. Išmoka skiriama vienam iš tėvų. Tačiau nuo šių metų ligos išmoką anūkų slaugai gali gauti ir teisę į šią išmoką turintys (dirbantys ir ligos draudimu draudžiami) seneliai.

Išmokų dydis

Susirgus už pirmąsias 2 ligos dienas 80-100 proc. uždarbio dydžio ligos išmoką moka darbdavys. Nuo 3 nedarbingumo dienos „Sodra” moka 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.

Susirgus vaikui nuo pirmos ligos dienos „Sodra” moka 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.

Ligos išmoka negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos:

• Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis yra 6,02 Eur.
• Maksimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis: 64,21 Eur, slaugant vaiką - 68,22 Eur.

Kaip gauti ligos išmoką?

Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Tai padaryti galite bet kada, o prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams. Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e.

Bronchiolito profilaktika

Bronchiolito profilaktikai svarbu:

• Vengti kontakto su sergančiais peršalimo ligomis.
• Rankų higiena.
• Vengti pasyvaus kūdikių rūkymo.
• Kiek įmanoma trumpesnė gydymo stacionare trukmė.
• Stiprinti vaikų imunitetą.
• Vėdinti patalpas.
• Specifinę profilaktiką prieš respiracinį sincitinį virusą rekomenduojama duoti kas mėnesį RSV piko metu neišnešiotiems vaikams, sergantiems sunkia lėtine plaučių ar kita gretutine patologija iki 2-jų metų amžiaus.

Tėvų rūpestis ir tinkama priežiūra - geriausias vaistas sergančiam vaikui. Būkite atidūs savo vaikų sveikatai ir laiku kreipkitės į gydytojus!

tags: #sergancio #vaiko #slauga