Socialinis verslas - tai verslas, kuris teikia pirmenybę planetai, žmonėms, mus supančiai aplinkai. Šiame versle ypač svarbi yra žinutė, misija bei vizija ir tai yra pagrindinis orientyras, o ne pelnas. Kovo 21 d. projektas „Dizaino sparnai“ organizavo diskusiją „Kaip dizainas gali sukurti socialinį poveikį? Galimybės verslui ir visuomenei“.
Diskusijoje dalyvavo Viktorija Bražiūnaitė (Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) vadovė), doc. Deividas Juozulynas (Agentūros „The Critical“ klientų patirties strategas, paslaugų dizaino ir dizainu grįsto mąstymo ekspertas), Deimantė Zutelienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėja.
Socialinio verslo samprata ir tikslai
LISVA vadovė Viktorija Bražiūnaitė diskusiją pasiūlė pradėti apsibrėžiant terminus ir akcentavo, jog socialinis verslas - tai verslas, kurio pagrindinis tikslas yra kurti pozityvius pokyčius visuomenėje ir mus supančioje aplinkoje, o didžiąją dalį gauto pelno socialinio verslo įmonės reinvestuoja į savo misiją.
Socialinės įmonės - tai taip pat socialinis verslas, orientuotas į pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką.
Dizaino vaidmuo socialiniame versle
D. Juozulyno teigimu, į dizainą agentūroje „The Critical“ žiūrima labai kompleksiškai ir pasiūlė prisiminti „dizaino kopėčių“ teoriją, teigiančią, kad įmonės, netaikančios dizaino ir nematančios tame vertės yra ant žemiausios kopėčių pakopos. Antra pakopa - kai įmonės supranta dizainą kaip estetiką.
Taip pat skaitykite: Paklausūs socialinio dizaino įgūdžiai
Tai plačiausiai paplitusi nuomonė apie dizainą. „Šiame lygyje mes galime pradėti kalbėti apie, tarkime, vizualinį identitetą ir galime konstatuoti, jog vienas ar kitas sprendimas gali padaryti poveikį, labiau atkreipti dėmesį, labiau išreikšti prekės ženklą ir per tai komunikuoti savo žinutę“, - pasakojo D. Juozulynas.
Jis taip pat pabrėžė, jog į dizainą visada verta žiūrėti kompleksiškai, o ypač tai aktualu socialiniam verslui. Be to, socialiniame versle, pasitelkus dizainą, taip pat galima projektuoti procesą ir kurti santykį su vartotoju.
„Taigi, vienas iš dizaino tikslų - sukurti malonią patirtį, kad toji, į socialinį verslą orientuota, paslauga būtų patraukli“, - sakė pašnekovas. Tai gali būti susiję su fiziniu objektu, bet galime kalbėti ir apie neapčiuopiamus dalykus, kaip pavyzdžiui paslauga ir kaip ji yra suprojektuota, koks yra pirminis kontakto taškas, kaip vyksta naudojimasis šia paslauga ir santykio plėtojimas ir kaip galiausiai žmogus tampa lojalus tam prekės ženklui.
Taigi, ir socialiniame versle galima projektuoti procesą ir kurti santykį su vartotoju.
Dizaino „kopėčios“
Aukštesnė pakopa „dizaino kopėčiose“ yra, kai dizainas traktuojamas kaip procesas ir ieškoma būdų kaip kurti procesą.
Taip pat skaitykite: Socialinių dirbtuvių svarba visuomenei
Valstybės vaidmuo ir jaunimo įsitraukimas
Kultūros ministro patarėjos D. Zutelienės teigimu, projektas „Dizaino sparnai“ savo mažoje apimtyje atskleidžia kultūros ir kultūros industrijų poveikį. Pirmiausiai, tai ekonominis poveikis, nes sukuriama pridėtinė vertė verslui, o taip pat mąstymo pokytis, nes projekte sprendžiama, kaip galima panaudoti, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos principus.
Ji taip pat pateikė statistinius duomenis, pagrindžiančius tai, jog dizainas yra atviresnė jaunimo įsidarbinimui sritis: 18,3 proc. Lietuvos jaunimo dirba kultūros ir kūrybinėse industrijose, kai kituose sektoriuose - 14 proc.
„Matome kūrybinės ekonomikos augimą ir jos potencialą ir tai, kad ji suteikia lankstesnes darbo sąlygas, galimybę labiau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus“, - pabrėžė kultūros ministro patarėja.
„Deja, kaip valstybė ir visuomenė vis dar esame kopėčių apačioje, žinant, kokį poveikį iš tiesų gali sukurti dizainas“, - kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, dizainas gali daryti poveikį miestų regeneracijai, statybų sprendimams, transporto kamščiams, taip pat poveikį didžiosioms socialinėms problemoms. „Toks yra galimas dizaino poveikis, kurio ambasadoriais turime būti“, - pabrėžė D. Zutelienė.
Kalbėdama, kaip valstybė gali paskatinti socialinio poveikio projektus, D. Zutelienė minėjo akseleravimą ir tai, jog planuojama akseleruoti kūrybines industrijas ir įmones. Pašnekovė taip pat plačiau papasakojo apie neseniai startavusį „Socialinį receptą“ - projektą, skirtą socialinėms problemoms spręsti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė apsauga
Jo aktualumą, D. Zutelienės teigimu, pagrindžia ir ką tik pasirodęs laimingiausių pasaulio šalių reitingas, kuriame Lietuvos jaunimas užima pirmąją vietą, o senjorai - tik 44-ąją.
Viena iš dizaino krypčių yra problema grįstas kelias ir kaip ją išspręsti dizaino pagalba. Vilčių, kad kuriant socialinį poveikį bus išnaudotas dizaino potencialas, teikia jaunoji karta. D. Juozulynas įvardino besikeičiančias tendencijas, jog pradedantieji dizaineriai nori kurti kažką prasmingo ir daryti poveikį.
Socialinių verslų kasdienybė ir iššūkiai
O kokia yra socialinių verslų kasdienybė, ar jie naudojasi dizainu, o gal dizaino sprendimai yra prabanga? Atsakydama į šį klausimą V. Bražiūnaitė pripažino, kad socialinio verslo bendrovėse vizualinei komunikacijai, procesų dizainui neretai pritrūksta laiko ir resursų, o tai tikrai silpnina tiek socialinio verslo žinutę, tiek jo istoriją.
Kuriant poveikį, labai svarbu yra tinkamas apipavidalinimas, deja socialiniuose versluose neretai tai tikrai yra silpnoji grandis. Tačiau akivaizdu, kad dizainas kartu su motyvuotomis socialinio verslo įmonėmis gali sukurti reikšmingą pokytį, neabejojo diskusijos dalyvė.
Pratęsdamas šią mintį, D. Juozulynas pažymėjo, kad dizainerio įtraukimas gerokai optimizuoja įmonės veiklą. „Dizainas pirmiausia yra nukreiptas į empatiją, vartotojo pažinimą. Kai kurios įmonės net neidentifikuoja, kokia stipri kompetencija yra pamatyti savo paslaugas vartotojo akimis.
Pasak V. Bražiūnaitės, socialiniai verslai, nepaisant jų misijos, konkuruoja rinkoje su tradiciniais verslais ir turi pirmiausia išmokti parduoti savo paslaugas ar prekes.
Socialinio poveikio matavimas
Diskusiją moderavusi A. Drungilaitė domėjosi, kaip matuojamas socialinis poveikis ir ar iš viso galime jį pamatuoti. Atsakydama į šį klausimą, D. Zutelienė teigė, kad tiksliausiai būtų kalbėti ekonominiais terminais, tokiais kaip sukurtos darbo vietos, eksportuojamų paslaugų apyvarta ir kt.
Pasak jos, socialinės įtakos matavimo metodologijos mūsų šalyje nėra, tačiau Kultūros ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslų tarybą, prašydama tokią sukurti. Tikimasi, kad šia metodologija galės naudotis tiek politikos formuotojai, tiek įstaigos, dirbančios šiame lauke.
V. Bražiūnaitė pastebėjo, jog galima užfiksuoti, kiek senjorų apsilankė, pavyzdžiui, keramikos užsiėmimuose, tačiau kaip pamatuoti laimę, kai žmogus tą minutę pasijautė laimingu?
„Socialinį verslą nuo tradicinio skiria ne tik pelno reinvestavimas į misiją, bet ir tai, jog socialinis verslas matuoja savo kuriamą poveikį. Nepakanka pasakyti, kokia yra misija, dabar tai vadinama „social washing“, dabar tai reikia parodyti ir skaičiais savo poveikio ataskaitoje“, - kalbėjo LISVA vadovė.
Pasak jos, užsienio šalyse, kur socialiniai verslai klesti, socialinio verslo įmonių internetinėse svetainėse pateikiamos ne tik finansinės, bet ir poveikio ataskaitos, pagrindžiančios misiją.
„Asociacijoje esame sukaupę gerąsias praktikas ir pavyzdžius, kaip matuojamas poveikis žaliosios ekonomikos srityje. Kartais užtenka pasižiūrėti, kokia užsienio šalių praktika ir kai ką perimti, tai palaiko ir Europos Komisija, kad investicijos nebūtų švaistomos ir nekurti to, kas jau yra sukurta, nes esmė yra spręsti iššūkius, kurie labai radikalūs“, - apie galimybę naudotis jau sukurtais resursais kalbėjo V. Bražiūnaitė.
Socialinio verslo iniciatyvų trūkumas Lietuvoje
Moderatotei pasidomėjus, kodėl mūsų šalyje vis dar stinga socialinio verslo iniciatyvų, pašnekovai įvardino keletą priežasčių. Pasak D. Juozulyno, užsiimant socialiniu verslu reikalinga labai stipri motyvacija, nes įeinama į rinką ir reikia, kad verslas būtų tvarus ir pats save išlaikytų.
Todėl pirmyn turi vesti motyvacija, nes iššūkių tikrai netrūksta. Kita priežastis, anot pašnekovo, edukacijos stoka. Visuomenei ir įmonėms vis dar trūksta informacijos apie socialinį verslą.
tags: #dizaino #darbai #socialinis #verslas