Seimas plenariniame posėdyje reglamentavo kompensacijų išmokėjimo dirbusiems pensininkams tvarką. Įstatyme įtvirtinta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010-2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m.
Kompensacijų išmokėjimo grafikas ir apimtis
2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m.
Kartu nustatytas analogiškas kompensavimo mechanizmas valstybinių pensijų gavėjams, kuriems valstybinės pensijos nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Planuojama, kad senatvės ir valstybinių pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti reikės apie 141 mln. eurų.
Paveldėjimo teisė į kompensuojamąją sumą
Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas siūlė įtvirtinti paveldėjimo teisę į kompensuojamąją sumažintos pensijos dalį. A. Syso pasiūlymo tikslas - įtvirtinti, kad kompensuojamos pensijų sumos yra paveldimos. Tai reiškia, kad, jeigu įstatymas bus priimtas, dėl sumažinimo atsiradę praradimai būtų kompensuoti net ir asmeniui mirus, t.y. kompensuojamosios sumos būtų išmokamos paveldėtojams.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pensijų perskaičiavimo pagrindai ir mechanika
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė. Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Pensijų indeksavimas vs pensijų naujinimas
Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis. Šiais metais bazinė pensija buvo padidinta iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė siekė 7,16 euro.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Pavyzdys: MMA įtaka pensijai
Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo. Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
Kada mokamos atnaujintos pensijos ir nepriemokos
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio.
Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius. Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.
Kodėl kai kurių pensijos atnaujinimas gali nepadidėti
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Mokesčių ypatumai dirbantiems pensininkams
„Sodra“ skaičiavo, kad dirbančių pensininkų daugėja, pernai jų buvo 74 tūkst., o šiemet jų jau 79 tūkst. Bet ar žinote, kaip perskaičiuojama pensija dirbantiems pensininkams ir kokie mokesčiai taikomi?
Nuo mokesčių atleidžia ne visus. Anot „Sodros“, ne visi dirbantys pensijų gavėjai yra atleidžiami nuo mokesčių, jų nemoka tie kurie dirba su individualia veikla. „Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija. Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis - tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų“, - komentavo „Sodra“.
Anot jos, socialinio draudimo įmokų „grindys“ tai priemonė, kuri užtikrina socialines garantijas tiems darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. „Net jei žmogaus alga mažesnė nei MMA, darbdavys privalo sumokėti įmokų nuo sumos ne mažesnės nei MMA. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia“, - sakė „Sodra“.
Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jei jie gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės.
Savarankiškai dirbančių pensininkų perskaičiavimas ir permokos
Nuo 2009 m. pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą dirbantiems pensininkams senatvės pensijos mažinamos papildomai. Kadangi savarankiškai dirbančių žmonių pajamos ar pelnas kiekvieną mėnesį negali būti matomi, perskaičiuojant jiems pensijas kaip dirbantiems pensininkams, mokama tik pagrindinė pensijos dalis ir priedas už stažą, jei jis priklauso, o papildoma pensijos dalis nemokama.
Pagal pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas galima nustatyti tik praėjusių metų pajamas ar pelną. Taigi, kai paaiškės, kokios savarankiškai dirbančių pensininkų pajamos buvo praėjusiais metais, ši suma bus prilyginama darbo užmokesčiui, ir pensija perskaičiuojama mažinant tokiu pačiu procentu, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.
Skirtumas, jei jis susidarys, pensininkams bus išmokamas Vyriausybės nustatytais terminais, kai savarankiškai dirbantys pensininkai deklaruos savo pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos bus patikrintos ir įvertinus pajamas bus perskaičiuotos pensijos. Valstybinė mokesčių inspekcija rekomenduoja gyventojų pajamų deklaravimą pradėti nuo kovo, kai bus parengtos preliminarios elektroninės deklaracijos. Gautos gyventojų deklaracijos turi būti patikrintos iki liepos pabaigos, tik po to bus galima apskaičiuoti, ar turi būti išmokėta nepriemoka.
Jeigu už praėjusius metus nustatyta permoka, žmogus turės ją grąžinti „Sodrai“ arba iškart, arba dalimis, išskaičiuojant iš būsimų išmokų. Apie tai jis gaus informaciją iš savo teritorinio „Sodros“ skyriaus adresu, kuriuo yra įtrauktas į Gyventojų registrą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą, apie kurią pranešęs „Sodrai“.
Beje, jeigu asmuo tuo pat metu dirba ir pagal darbo sutartį, ir verčiasi savarankiška veikla, apskaičiuojant mokėtiną pensijos dalį vertinamos tik pagal darbo sutartį gaunamos pajamos. Tai yra, jei pensininkas dirba pagal darbo sutartį ir tuo pat metu yra individualios įmonės savininkas, iš individualios veiklos gaunamos pajamos įtakos pensijos dydžiui neturės. Ši tvarka įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 1 d., ir pensijos jau mokamos perskaičiuotos pagal ją.
Istorinė perspektyva: nekompensuotos pensijos ir Konstitucinis Teismas
1995-2002 m. dirbusiems pensininkams buvo mokama ne visa pensija, valstybė iki šiol žmonėms skolinga. Konstitucinis Teismas (KT) 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimu pripažino, kad teisinis reguliavimas - sumažinant dirbantiems pensininkams pensijas - varžo Konstitucijos garantuojamą teisę kiekvienam žmogui laisvai pasirinkti darbą ar verslą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat KT pripažino, kad asmuo, kuriam paskirta ir mokama senatvės pensija, turi teisę į atitinkamo dydžio šią piniginę išmoką, t.y. teisę į nuosavybę.
2007 m. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo turėjo būti kompensuojama dėl antikonstitucinio reguliavimo iš žmonių atimta pensijos dalis. Grąžinti skolą dirbusiems pensininkams arba jų paveldėtojams buvo numatyta iki šių metų birželio. Tačiau vėliau neišmokėtos pensijų dalies grąžinimas buvo nukeltas. Maždaug 90 tūkst. pensijų gavėjų valstybė dar liko skolinga apie 262 mln. litų.
2014 m. kovo 7 d. Konstitucinis Teismas savo sprendime pažymėjo, kad „tie praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti visa apimtimi“. A. Syso pasiūlymu siekiama, kad būtų atsižvelgta į KT 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriuo įvairių išmokų sumažinimai buvo pripažinti antikonstituciniais.
Kas svarbu pensininkui: praktiniai patarimai
- Dirbančiam pensininkui nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo - tai vyksta automatiškai.
- Jei vykdote individualią veiklą ir norite kaupti socialinį stažą, apie tai reikia informuoti „Sodrą“.
- Jeigu gavėjas gauna kartu algą ir pensiją, perskaičiavimas priklausys nuo darbo sutarties arba deklaruotų savarankiškos veiklos pajamų pobūdžio.
- Jei nustatoma permoka, ji turi būti grąžinta „Sodrai“ arba išskaičiuojama iš būsimų išmokų.
Praktinis pavyzdys
Kaunietis Zigmas yra vienas iš dirbančių senjorų Lietuvoje. Prie mažiau kaip 600 eurų siekiančios senatvės pensijos jis prisiduria dirbdamas. Kelis mėnesius pasidžiaugęs padidėjusia „Sodros“ išmoka, vyras nustebo, nes pensija ir vėl sumažėjo. „Sodros“ atstovė paaiškino, kad pensija apskaičiuota teisingai - kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Visuomenės kontekstas ir diskusijos
Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos. Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Naujienų portalui tv3.lt gyventojai pasakojo, kodėl išėję į pensiją nusprendė toliau dirbti. Štai skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba. „Esu elektrikas, dirbau įmonėje. Sulaukęs pensinio amžiaus iš darbo išėjau. Tačiau kaimynai, draugai, dažnai prašydavo jiems ką nors sutaisyti. Todėl nusprendžiau išsiimti individualią veiklą ir pradėjau vėl dirbti elektriku“, - pasakojo vyras. Anot jo, per mėnesį prie atlyginimo pavyksta prisidurti kelis šimtus eurų.
Tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, jog net nekilo mintis išeiti iš darbo: „Neįsivaizduoju, ką reikėtų veikti per dienas, todėl ir toliau dirbu buhaltere. Darbas man patinka, jį atlikti dar sugebu, nematau priežasčių, kodėl turėčiau išeiti“. Moteris tikino, kad beveik niekas nepasikeitė išėjus į pensiją: „Tiesa, dabar jau gaunu ir algą, ir pensiją. Tačiau daugiau pokyčių nėra. Toliau moku mokesčius, nuo jų niekas taip lengvai neatleidžia.“
Lietuvos teisinis ir politinis fonas
Diskusijos dėl pensijų mažinimo, kompensavimo ir teisinio pagrindo vyko ilgą laiką. Politikai ir teisininkai interpretuodami Konstitucinio Teismo nutarimus skirtingai aiškino, kaip ir kiek kompensacijų turi būti grąžinta. Kritikai nurodė, kad dalis senjorų vis dar nebuvo kompensuoti, o valdžios sprendimai kartais vėluodavo arba būdavo nukeliami. Visgi priimtos pataisos ir siūlymai dėl paveldėjimo teisės į kompensuojamą sumą žymi bandymą išspręsti dalį senų problemų.
Lentelė: pagrindiniai terminai ir jų prasmė
| Terminas | Prasmė |
|---|---|
| Indeksavimas | Sisteminė visų pensijų mažinimo ar didinimo korekcija, atliekama metų pradžioje |
| Naujinimas | Individualus dirbančių pensininkų pensijų perskaičiavimas, atliekamas iki liepos 1 d. |
| Apskaitos taškai | Įmokų suma, paversta taškais, lemia individualią pensijos dalį |
| Paveldėjimas | Pasiūlymas kompensuojamąsias sumas pripažinti kaip paveldimas turtas |
Apibendrinant: pensijų kompensavimo ir perskaičiavimo tvarka susideda iš teisinių sprendimų, automatizuoto „Sodros“ perskaičiavimo mechanizmo, skirtingų mokesčių režimų dirbantiems pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems pensininkams bei galimų paveldėjimo teisės į kompensuojamąsias sumas sprendimų.
tags: #pensiju #kompensavimas #dirbusiems #pensininkams