Kalba yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo žmonės išreiškia savo mintis ir bendrauja su kitais. Išmokdamas vartoti kalbą vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus, sumanymus, veiksmus.
Taigi sutrikus kalbai, vaikas ar suaugęs žmogus ne tik netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti - dažnai nukenčia ir kiti jo psichinės raidos procesai. Pastaraisiais metais kalbos sutrikimų vis daugėja, nes dėl įtempto gyvenimo tempo vaikai yra kiek pamirštami, nekreipiama dėmesio į jų sutrikusią kalbos raidą.
Kalbos Sutrikimų Priežastys
Kalbos sutrikimų atsiradimui įtakos turi įvairūs veiksniai, pradedant nuo prenatalinio laikotarpio iki vėlesnių gyvenimo metų.
„Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą“, - sako logoterapeutė I. Stankuvienė. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą.
Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.
Taip pat skaitykite: Sakytinė kalba kūdikių namuose
Be to, I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. „Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą.
Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.
Kalbos Sutrikimų Klasifikacija
Kalbos sutrikimai gali būti labai įvairūs. „Asmens sveikatos klinikos“ vaiko raidos centre dirbanti specialistė sako, kad pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja.
Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti.
Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
Taip pat skaitykite: Kalbos sutrikimų įtaka socialinei raidai
Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą.
Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc. Taip pat juos gali lemti ir kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.
Pasak vaiko raidos centro „Asmens sveikatos klinikoje“ logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais.
Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija akliesiems ir kurtiesiems
Kalbos Sutrikimų Tipai
Kalbos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo to, kuris kalbos aspektas yra paveiktas.
- Fonologiniai sutrikimai: Sutrikimai, susiję su kalbos garsais ir jų junginiais.
- Morfologiniai sutrikimai: Sutrikimai, susiję su kalbos taisyklių netaikymu.
- Pragmatiniai sutrikimai: Sutrikimai, susiję su kalbos naudojimu bendraujant su kitais.
- Sintaksiniai sutrikimai: Sutrikimai, susiję su sakinio struktūros pažeidimais.
- Artikuliacijos sutrikimai: Neaiškūs kalbos garsai arba tam tikrų garsų praleidimas kalbant.
- Sklandumo sutrikimai: Kalbos srauto trukdymas.
Sklandaus kalbėjimo sutrikimai gali pasireikšti skirtingais būdais, priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo.
Mikčiojimas yra vienas iš sklandaus kalbėjimo sutrikimų, kurį būtina išnagrinėti atskirai, nes jis turi unikalią prigimtį ir simptomus. Mikčiojimas yra sutrikimas, kai žmonės patiria pašalinį kalbos reiškinį, vadinamą ,,mikčiojimu”. Mikčiojimas pasireiškia kaip nesklandus, pasikartojantis kalbos ritmas ir gali būti lydimas greičio pokyčių, pauzių ar kartojimo.
Priežastys, lemiančios mikčiojimą, gali būti labai įvairios, apimančios tiek genetinius faktorius, tiek psichologines įtampos, streso, traumos arba netgi aplinkos veiksnius. Mikčiojimas gali pasireikšti vaikystėje ir tęstis suaugus.
Kada Tėvams Reiktų Sunerimti?
Svarbu laiku pastebėti kalbos raidos sutrikimus, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti korekciją.
„Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I. Stankuvienė.
„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis jei:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai.
Kalbos raidos etapai
Kalbos Sutrikimų Korekcija ir Gydymas
Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės, kurių vėlesniame darbe - šalinant, švelninant kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo, komunikacijos sutrikimus, mokymosi sunkumus - laikosi logoterapeutas.
Sklandaus kalbėjimo sutrikimų gydymas gali būti veiksmingas ir turėti svarbų vaidmenį pagerinant kalbos išrašą ir supratimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sklandaus kalbėjimo sutrikimai gali turėti įvairių priežasčių, todėl gydymo planas turėtų būti individualizuotas ir sudarytas atsižvelgiant į konkrečius sutrikimo aspektus.
Mikčiojimo gydymui dažnai reikalingas specialisto, pvz., logopedo, dalyvavimas.
- Sklandumo terapija
- Emocijų ir streso valdymas
- Namų pratimai ir praktika
- Grupinė terapija
Svarbiausia tai, kad su tinkama parama ir nuolatine praktika daugelis žmonių, turinčių mikčiojimą, gali pagerinti savo kalbėjimą ir pasiekti didesnį sklandumą bei pasitikėjimą kalbant.
Greitakalbystės terapija yra specializuota kalbos terapija, skirta pagerinti kalbos aiškumą, sklandaus kalbėjimo gebėjimus ir kalbos supratimą tiek vaikams, tiek suaugusiems, kurie patiria sklandaus kalbėjimo iššūkių. Ši terapija yra naudinga tiek fonologiniams, morfologiniams, sintaksiniams, ir pragmatiniams sutrikimams, kurie buvo aptarti anksčiau, tiek kitas kalbos problemas turintiems žmonėms.
- Individualios ir grupinės sesijos
- Pratimų ir technikų naudojimas
- Tikslų nustatymas ir stebėjimas
- Tęstinumas ir praktika namuose
- Sklandaus bendravimo skatinimas
Svarbu pabrėžti, kad greitakalbystės terapija yra individualizuota ir pritaikoma kiekvieno kliento poreikiams. Jos tikslas yra suteikti žmonėms įrankius, kurių reikia siekiant sklandžiai kalbėti ir bendrauti pasitikint savimi.
„Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I. Stankuvienė.
tags: #kalbos #sutrikimu #itaka #asmenybes #socialinei #raidai