Darbo santykių nutraukimas beveik visada yra lydimas streso ir neužtikrintumo dėl ateities, ypač finansinės. Vienas pirmųjų klausimų, kylančių kiekvienam darbuotojui - kokios piniginės kompensacijos man priklauso? Išeitinė išmoka - tai piniginė kompensacija, kurią darbdavys privalo sumokėti darbuotojui tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais.
Kada darbuotojui priklauso išeitinė išmoka?
Darbo kodeksas aiškiai numato atvejus ir sumų dydžius, kurias darbdavys privalo sumokėti darbuotojui nutrūkus darbo santykiams. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais.
- Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57) - atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
- Nutraukus darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56) darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (kai kuriais atvejais - 2 VDU, žr. žemiau).
- Nutraukus darbo sutartį darbdavio bankroto atveju darbuotojui išmokama dviejų VDU dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - pusės VDU dydžio išeitinė išmoka (jei tenkinamos DK sąlygos).
- Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia (DK 59) - darbuotojui išmokama ne mažesnė kaip 6 VDU dydžio išeitinė išmoka.
- Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54) - įstatymas nenustato konkrečios privalomos išeitinės išmokos, todėl suma priklauso nuo derybų laisvės; praktikoje dažnai susitariama dėl 3-6 mėnesių VDU dydžio kompensacijos.
- Išeitinė išmoka nepriklauso, kai darbuotojas išeina savo noru be svarbių priežasčių (DK 55) arba yra atleidžiamas dėl savo kaltės (pvz., DK 58).
- Terminuotos sutartys: jei terminuota sutartis baigiasi pagal nustatytą laiką, išeitinė išmoka paprastai nepriklauso; išimtis - terminai ilgesni nei dveji metai, tokiu atveju darbuotojui priklauso 1 mėnesio VDU dydžio išeitinė išmoka.
Ilgalaikio darbo išmoka ir papildomos sąlygos
Svarbu: išeitinė išmoka ir ilgalaikio darbo išmoka nėra tas pats. Išeitinę išmoką moka darbdavys, o ilgalaikio darbo išmoka tam tikrais atvejais mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo administruojamo „Sodros”. Jei toje pačioje darbovietėje išdirbote ilgiau nei 5 metus ir esate atleidžiamas darbdavio iniciatyva be kaltės, jums papildomai priklauso išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma 1 VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - 2 VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems daugiau nei 20 metų - 3 VDU dydžio išmoka.
Ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų. Ši išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo iš darbo ir mokama už praėjusį mėnesį. Svarbi procedūrinė detalė: ši išmoka nėra automatinė. Atleistas darbuotojas privalo pats kreiptis į „Sodrą“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo.
Kaip skaičiuojamas Vidutinis darbo užmokestis (VDU)?
Norint tiksliai apskaičiuoti išeitinę išmoką, būtina suprasti, kaip skaičiuojamas Vidutinis Darbo Užmokestis (VDU). Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, VDU skaičiuojamas iš trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Susumuojamas trijų mėnesių priskaičiuotas darbo užmokestis (bruto), bendra pajamų suma dalijama iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį darbo dienų (ar valandų) skaičiaus. Gauta suma yra jūsų 1 VDU.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
- Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš atleidimo mėnesį.
- Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis ar valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką.
- Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuotinio laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
- Į VDU įskaitomos įvairios darbo užmokesčio formos, pavyzdžiui, premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu (išmokėtos už ilgesnį nei 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį).
Pavyzdžiui: darbuotojas įmonėje dirbo 3 metus pagal standartinį 5 darbo dienų savaitės grafiką. Jam, nutraukiant darbo sutartį, priklauso 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Vidutinis dienos darbo užmokestis bus 5000:60=83,33 Eur.
Išmokos dydžių lentelė (pagal DK 57 ir ilgalaikio darbo išmokas)
| Darbo stažas | DK 57 išeitinė | Ilgalaikio darbo išmoka |
|---|---|---|
| Iki 1 metų | 0,5 VDU | Nepriklauso |
| 1 metai ir daugiau | 2 VDU | Nepriklauso |
| 5-10 metų | 2 VDU | 1 VDU |
| 10-20 metų | 2 VDU | 2 VDU |
| Daugiau nei 20 metų | 2 VDU | 3 VDU |
Mokesčiai ir kitos pasekmės
Išeitinė išmoka yra darbo pajamos, todėl ji yra apmokestinama kaip ir darbo užmokestis. Nuo priskaičiuotos sumos bus nuskaičiuotas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) bei „Sodros“ įmokos (PSD ir VSD). Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas - 12,52 proc. Kompensacija už nepanaudotas atostogas ir pati išeitinė išmoka padidina jūsų metines pajamas, todėl gali turėti įtakos taikomam Neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD).
Taip pat bedarbio pašalpos mokėjimo pradžia bus atidėta tiek mėnesių, už kiek gavote išeitinę išmoką. „Sodra“ pradeda mokėti nedarbo išmoką tik pasibaigus laikotarpiui, už kurį buvo išmokėta išeitinė kompensacija.
Praktiniai patarimai darbuotojui
- Jei manote, kad jums buvo sumokėta per mažai arba išmoka visai nesumokėta, pirmiausia rekomenduojama raštu kreiptis į darbdavį su reikalavimu paaiškinti skaičiavimus.
- Jei atsakymas netenkina arba jo negaunate, turite teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK). Tai nemokama ir efektyvi institucija, sprendžianti ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių.
- Neskubėkite pasirašyti dokumentų, jeigu darbdavys spaudžia rašyti prašymą išeiti „savo noru” - tokiu atveju darbuotojas praranda teisę tiek į darbdavio mokamą išeitinę išmoką, tiek į ilgalaikio darbo išmoką iš fondo.
- Jeigu pasirašote susitarimą, kuriame nurodyta konkreti suma, darbdavys privalo ją išmokėti paskutinę darbo dieną.
Kiti svarbūs faktai
- Pagal Darbo kodeksą, pilnas atsiskaitymas (atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka) turi būti atliktas paskutinę darbuotojo darbo dieną, nebent šalys raštu susitarė kitaip.
- Bankroto atveju, jei įmonė neturi lėšų, darbuotojams išmokas moka Garantinis fondas.
- Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 5 metai, neįgaliesiems, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų ir kitoms Darbo kodekse numatytoms darbuotojų grupėms.
- Svarbu paminėti, kad Darbo kodeksas nustato tik minimalią ribą. Kolektyvinėse sutartyse arba darbo sutartyje gali būti numatytos ir didesnės išmokos, tačiau mažesnės, nei nustato įstatymas, negali būti taikomos.
Kaip išeitinė išmoka gali padėti pradėti veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. Išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar paslaugas. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
D. U. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Taip pat skaitykite: Savarankiškas Sodros mokėjimas namų šeimininkėms
tags: #skiriu #moketi #iseitine #kompensacija