Europos valstybių bendradarbiavimas apima įvairias sritis, pradedant tarpregioniniu bendradarbiavimu ir baigiant bendra užsienio ir saugumo politika. Šis bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti stabilumą, saugumą ir ekonominę gerovę visame žemyne.
Tarpregioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas
Naujosios kartos tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo (INTERREG) programos padės valstybėms narėms pašalinti tarpvalstybines kliūtis ir vystyti bendras paslaugas 2021-2027 m. Komisija siūlo parengti naują pasienio regionams ir valstybėms narėms, norintiems suderinti savo teisines sistemas, skirtą priemonę - Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmą.
Joje numatyta galimybė vykdant konkretų projektą arba veiklą ribotą laiką ir savanorišku pagrindu vienoje valstybėje narėje taikyti kaimyninės valstybės narės taisykles. Remdamasi sėkmingu 2014-2020 m. vykdytu bandomuoju projektu Komisija siūlo sukurti tarpregionines investicijas į inovacijas.
Regionams, kurių pažangiosios specializacijos ištekliai sutampa, bus skiriama didesnė finansinė parama, kad jie galėtų kartu kurti Europos masto klasterius tokiuose prioritetiniuose sektoriuose kaip didieji duomenys, žiedinė ekonomika, pažangioji gamyba, efektyvus išteklių naudojimas ar kibernetinis saugumas. Programa finansuojama ERPF lėšomis. Bendras planuojamas biudžetas - 8,1 mlrd. iki 80 proc.
Interreg programa skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Europos Sąjungos bendroji užsienio ir saugumo politika
Euròpos Sjungos bendróji ùžsienio ir saugùmo poltika - Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimas tarptautinės politikos srityje, įtvirtintas Maastrichto sutartyje. Maastrichto sutartyje išdėstyti principai išreiškė siekį garantuoti ir stiprinti Europos Sąjungos valstybių narių saugumą, saugoti taiką pasaulyje ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, plėtoti bei stiprinti demokratiją ir teisėtvarką, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves.
Europos Sąjungos bendroji užsienio ir saugumo politika išsiplėtojo iš 1969 Hagoje vykusio Europos bendrijų valstybių vadovų pasitarime pradėto Europos valstybių politinio bendradarbiavimo koordinuojant Europos bendrijų valstybių narių užsienio politiką. Nuo 1974 valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimai dėl Europos politinio bendradarbiavimo tapo Europos bendrijų Tarybos susitikimų dalimi.
1987 Vieningos Europos aktu Europos politinis bendradarbiavimas įteisintas kaip atskira Europos Bendrijų valstybių narių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sritis. 1999 Amsterdamo sutartimi numatyta bendra Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos strategija. Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos veiklos pagrindines kryptis nustato Europos Sąjungos Vadovų Taryba.
Šia sutartimi buvo įsteigta Vyriausiojo užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinio pareigybė. 2009 Lisabonos sutartis išplėtė Europos Sąjungos įgaliojimus saugumo ir gynybos srityje, buvo įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba, kuri nuo 2010 rūpinasi diplomatiniais santykiais su Europos Sąjungai nepriklausančiomis šalimis ir vykdo Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politiką.
Vystomasis bendradarbiavimas
Tai - neformali platforma, suburianti Europos vystomojo bendradarbiavimo agentūras, įgyvendinančias ES finansuojamas tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ir kitas ES išorės veiksmų programas pasaulyje. Agentūros šio tinklo rėmuose glaudžiai dirba su EK Tarptautinės partnerystės generaliniu direktoratu (angl. DG INTPA), kuris tinkle dalyvauja stebėtojo teisėmis.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Ši neformali platforma suburia agentūrų atstovus suteikdama galimybę stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos ir ES valstybių narių, įgyvendinant tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo politiką, dalijantis informacija bei sukaupta patirtimi. Šiuo metu tinkle dalyvauja 22 organizacijos (SIDA, GIZ, ADA, FD, FIIAPP, Expertise France, British Council ir kt.), iš jų 17 - tikrosios narės ir 5 - asocijuotos narės.
CPVA tinklo nare tapo 2018 m. ir jau 2021-2022 m. kartu su Vokietijos agentūra GIZ metus pirmininkavo šiam tinklui. Įvairių susitikimų, darbo grupių metu tinklui pirmininkaujančios Lietuvos ir Vokietijos agentūros daug dėmesio skyrė tinklo strateginei vizijai, viešojo sektoriaus patirties sklaidai, pasikeitimui patirtimi skaitmeninimo, žaliojo kurso ir kitose srityse.
Kartu su Britų taryba (angl. British Council) CPVA vadovauja tinklo darbo grupei „Efektyvi partnerystė ir įgyvendinimas“. Ši darbo grupė buvo sukurta siekiant skatinti bendras tarpusavio žinias, veiksmingą koordinavimą ir tvirtą partnerystę tarp pačių tinklo narių, taip pat tinklo narių ir EK.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
tags: #europos #valstybes #sprendzia #bendrus #ekonominius #kulturinius