Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gerovės dalis, kuri daro didelę įtaką asmeniniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir ekonominei veiklai. Dėl įvairių krizių - pandemijos, karų, klimato kaitos, ekonominių sunkumų - Europos piliečių psichikos sveikata išgyvena iššūkius, ypač vaikų ir jaunimo tarpe. Europos Sąjunga pripažįsta šią problemą ir Kurdama „Europos psichikos sveikatos deklaraciją“ siekia įtvirtinti principus, kurie skatintų visapusišką bei tarpsektorinį požiūrį į psichikos sveikatą, užtikrinant kiekvienam prieigą prie kokybiškų paslaugų, prevenciją ir stigma mažinančias priemones.
Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą Europoje
2023 m. Europos Komisija priėmė Komunikatą, kuriuo buvo įtvirtintas naujas, visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą. Tai - tarpsektorinis, į prevenciją orientuotas požiūris, kuris integruoja psichikos sveikatos klausimus su tokiais politikos aspektais kaip užimtumas, švietimas, aplinka, skaitmeninė pertvarka ir kultūra.
Ši strategija siekia psichikos sveikatą prilyginti fizinei sveikatai, o jos įgyvendinimui skirta apie 1,3 mlrd. EUR lėšų. Tarp 20 numatytų iniciatyvų yra prevencinė veikla, socialinės įtraukties didinimas, teisių apsauga ir paslaugų prieinamumo gerinimas.
Koordinacija ir bendradarbiavimas
Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą koordinuojamas Europos Komisijos, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip PSO, EBPO ir UNICEF, bei nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais. Taip užtikrinamas efektyvus veiksmų įgyvendinimas, informacijos stebėjimas bei geriausios praktikos sklaida.
Psichikos sveikatos padėtis Europoje
Europos šalyse, remiantis EBPO ir Europos sveikatos sistemų ataskaitomis, psichikos sveikatos problemos yra labai paplitusios - nuo depresijos, nerimo iki savižudybių. Ypač paveikti yra vaikai ir jaunimas: kas antras jaunas europietis praneša apie nepatenkintus psichikos sveikatos poreikius. 2023 m. Eurobarometro duomenys rodo, kad 46 % europiečių patyrė emocinių arba psichosocialinių sunkumų, tačiau pusė jų nesikreipė pagalbos į specialistus.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Ekonominiu požiūriu psichikos sveikatos problemos ES šalyse kainuoja apie 4 % bendrojo vidaus produkto (daugiau nei 600 mlrd. EUR), įskaitant prarastą produktyvumą bei sugriautus gyvenimus.
Europos Sąjungos iniciatyvos ir geriausia patirtis
Geriausios ir perspektyvios praktikos sklaida
Europos Komisija remia geriausios ir perspektyvios psichikos sveikatos praktikos pavyzdžių sklaidą per specialų portalą, kuriame kaupiami 29 atrinkti projektai. Šie pavyzdžiai apima bendruomeninių paslaugų stiprinimą, savižudybių prevencijos programas bei psichikos ligų valdymo priemones.
Vienas reikšmingų projektų yra „ImpleMENTAL“, kuriuo remiamos Belgijos ir Austrijos psichikos sveikatos sistemos reformos, taip pat Europos kovos su depresija aljanso „EAAD-Best“ programa, skirta savarankiškam depresijos valdymui.
Iniciatyva „Sveikesni kartu“
Ši ES neužkrečiamųjų ligų iniciatyva ypatingą dėmesį skiria psichikos sveikatai kaip vienai iš pagrindinių sveikatos sričių. Jos tikslai apima palankių psichikos sveikatos sąlygų rėmimą, psichinės gerovės skatinimą, vienodą prieigą prie paslaugų ir stigma mažinimą. Veiksmai vykdomi iki 2027 m.
Gebėjimų stiprinimas ir mokymai
Siekiant remti nacionalinius veiksmus, ES kartu su PSO ir EBPO organizuoja mokymus sveikatos priežiūros darbuotojams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams. EU-PROMENS projektas, finansuojamas 9 mln. EUR, suteikia įrankių daugiadalykiniam psichikos sveikatos mokymui ir mainams.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Kova su stigmatizacija ir diskriminacija
Šiai problemai spręsti ES įsteigta visuomenės sveikatos ekspertų grupė, parengusi priemonių rinkinį, kuriame pateikti best practice pavyzdžiai, žiniasklaidos kampanijos (#InThisTogether) ir diskusijos dokumentai. Stigmatizacijos mažinimas yra svarbi visapusiško požiūrio dalis, kad žmonės nesijaustų gėdingais ar izoliaciniais, ieškodami pagalbos.
Europos Sąjungos psichikos sveikatos finansavimas
| Projektas / sritis | Finansavimas (mln. EUR) | Veiklos aprašymas |
|---|---|---|
| Gerosios patirties sklaida ir bendruomeninės reformos | apie 30 | Projektai, skirti sistemos reformoms ir psichikos sveikatos gerinimui |
| Psichikos sveikatos ugdymas ir prevencija | 18,5 | Valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams |
| Pažeidžiamų grupių parama (migrantai, pabėgėliai, romai, Ukrainos perkeltieji) | apie 6 | Prevencinės ir priežiūros priemonės |
| Projektai, skirti vėžiu sergančiųjų ir jų šeimų psichikos sveikatai | 8 | Psichologinės pagalbos ir palengvinimo iniciatyvos |
| Paramos priemonės stigmatizacijos mažinimui | neįvardyta | ES paramos priemonių rinkinys ir žiniasklaidos veiksmai |
Visus projektus administruoja Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga (HaDEA).
Psichikos sveikatos iššūkiai Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, psichikos sveikatos problemos yra didelės svarbos. Savižudybių lygis yra itin aukštas, o vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos iššūkiai tampa vis aktualesni. Remiantis vietiniais tyrimais, mokinių mokymosi krūvis, smurtas, prasta socialinė aplinka veikia jų psichinę sveikatą.
Lietuvos vyriausybės siekis - perėjimas nuo biomedicininių gydymo modelių prie psichosocialinio modelio, kuris apima pacientų atsigavimą kaip prioritetą. Užtikrinama pacientų teisė į orumą, informavimą ir sprendimų priėmimą, ypač tais atvejais, kai yra priverstinė hospitalizacija.
Psichikos sveikatos paslaugų organizavimas ir informacinės sistemos
Nuo 2026 m. Lietuvoje planuojama diegti elektroninę psichikos sveikatos duomenų tvarkymo sistemą, kuri pagerins gydymo tęstinumą ir pacientų duomenų saugumą. Pradžioje duomenis tvarkys tik psichiatrai, o su sąlyga užtikrinti atitinkamą duomenų prieigos kontrolę.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Bendruomenių paslaugų plėtra
Lietuva planuoja plėtoti bendruomenines psichikos sveikatos paslaugas, kurios suteiktų pagalbą ne tik gydymo įstaigose, bet ir pacientų gyvenamosiose vietose. Iki 2027 m. numatoma įkurti 19 gydymo bendruomenėje komandų įvairiuose regione, kurių finansavimu rūpinasi ES lėšos.
Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos programos
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama jaunimo emocinės gerovės gerinimui - stiprinamas psichologinės pagalbos prieinamumas mokyklose ir mokinių emocinių sunkumų įvertinimo kompetencijos didinimas tarp pedagogų. Lietuvoje 83 % jaunų žmonių patiria emocinių sunkumų, tačiau dažnai nesiskundžia iš baimės apkrauti kitus arba netikėjimo supratimu.
Liezhuvis x Nebesvaik 2.0 | Pakelt taurę – ne problema, šaut jointą – pasaulio pabaiga
Stigma ir socialinė įtrauktis - pagrindinės kliūtys geresnei psichikos sveikatai
Stigma ir diskriminacija iki šiol riboja žmonių galimybes kreiptis pagalbos. Dažnai psichikos sutrikimus turintys asmenys susiduria su izoliacija tiek socialiniuose, tiek darbo santykiuose. Europos Komisijos iniciatyvos kartu su PSO siekia keisti požiūrį, didinti visuomenės supratimą ir skatinti empatiją.
Didelis dėmesys yra teikiamas edukacijai visuomenėje ir specialistų rengimui, siekiant, kad psichikos sveikatos priežiūra būtų prieinama, kokybiška ir žmogaus teisės būtų saugomos.
Europos jaunimo ir psichikos sveikatos strategijos integracija
Europos jaunimo metai 2022 buvo skirti įgalinti jaunuolius dalyvauti visuomenėje ir skatinti jų psichinę gerovę. Jaunimas aktyviai įtraukiamas į sprendimų formavimą per platformas, tokias kaip „Voice“, kurioje dalijamasi nuomonėmis ir idėjomis. Strategijoje didelis dėmesys skiriamas psichikos sveikatos problemų stigma mažinimui bei jaunimo socialiniam įtraukimui.
Artimiausi metai žada tęsti šias iniciatyvas, stiprinti prevenciją, ugdyti gebėjimus ir didinti prieinamumą paslaugoms visose ES šalyse, taip pat Lietuvoje.
tags: #europos #psichikos #sveikatos #apsaugos #deklaracija