Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nustato, kad už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas išmoką turi mokėti darbdavys. Darbdavio mokamos išmokos dydis gali būti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o konkrečią sumą nustato pats darbdavys ir ji turi būti įtvirtinta vidaus dokumentuose, kuriais darbuotojai supažindinami raštu. Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui susirgus per atostogas susitarti dėl nepanaudotų dienų perkėlimo arba pratęsimo. Išimties metu tik nedarbingumo faktas negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį.
Kaip veikia išmokų mokėjimo schema ir kas ją reglamentuoja
„Darbdaviai turi vadovautis bendraisiais darbo santykių nutraukimo pagrindais, o ligos laikotarpis pats savaime negali būti pretekstas atleidimui“, - teigia ekspertai. Turintis galiojantį nedarbingumo pažymėjimą asmuo privalo laikytis gydytojo rekomendacijų ir nedirbti; pažeidęs šią pareigą, darbuotojas rizikuoja netekti ligos išmokos.
Nors nacionaliniai teisės aktai aiškiai nereglamentuoja, ar nedarbingumo laikotarpis įtraukiamas į suminę darbo laiko apskaitą, Europos Sąjungos teisė numato, kad ligos dienos neturėtų būti priskiriamos prie darbo valandų. Jeigu darbuotojas serga bandomuoju laikotarpiu, šis laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek, kiek darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių. Svarbu akcentuoti, kad jei darbuotojas jaučiasi prastai, bet jo sveikatos būklė nėra tokia, kad reikėtų nedarbingumo pažymėjimo, jis gali dirbti nuotoliniu būdu - tačiau tik susitaręs su darbdaviu.
Kokių taisyklių laikytis norint gauti darbdavio mokamą išmoką
VDI akcentuoja, kad darbdavių pareiga - tinkamai užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir laikytis įstatymų reikalavimų. „Tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio atsakomybė, kuri lemia pasitikėjimą ir darbo santykių stabilumą“, - teigia Š. Asmuo.
Darbdavio mokama ligos išmoka yra svarbi socialinės apsaugos dalis, užtikrinanti darbuotojui finansinį stabilumą laikinais nedarbingumo atvejais. Nors daugelis darbuotojų žino, kad susirgus galima gauti kompensaciją, ne visiems aišku, iš kur ši išmoka gaunama ir kokią dalį dengia darbdavys ar „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Darbuotojui, kuris yra apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, ligos išmoka paprastai skiriama tada, kai jis tampa laikinai nedarbingas dėl ligos, traumos, slaugos ar kito mediciniškai pagrįsto nedarbingumo. Pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas išmoką moka darbdavys; nuo trečios dienos išmokų mokėjimą perima „Sodra“.
Skaičiavimas: kiek tiksliai moka darbdavys
Darbdavio mokamos išmokos dydis nėra vienodas visiems - jis priklauso nuo darbuotojo darbo užmokesčio bei įmonės politikos. Pagal nustatytas taisykles darbdavys turi mokėti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio už pirmąsias dvi ligos dienas. Įmonė gali pasirinkti didesnį procentą, jeigu taip numato vidaus taisyklės ar kolektyvinė sutartis. Ligos išmokos apskaičiavimas remiasi darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kuris nustatomas pagal paskutinių trijų mėnesių pajamų vidurkį prieš ligos pradžią. Į VDU įtraukiamos tik apmokestinamos pajamos - taip užtikrinamas sąžiningas ir proporcingas atlyginimas.
Jei darbuotojas dirba keliuose darbuose, kiekvienas darbdavys turi mokėti savo dalį už tas dienas, kurias darbuotojas būtų dirbęs pas jį, jei nebūtų susirgęs. Tačiau išmoka taikoma tik pirmosioms dviem dienoms - kitos dienos mokamos laikomos pagal atitinkamas taisykles.
Kokios procedūros taikomos siekiant gauti išmoką
- Nedarbingumo pažymėjimo gavimo procedūra: gydytojas išduoda elektroninį NP, jei yra pagrindas.
- Pranešimo pateikimas: gali būti žodinis, el. paštu ar per elektroninę sistemą (Sodros portalą gyventojui). Nuo 2022 m. įsigaliojo elektroninė tvarka.
- Prašymo dėl ligos išmokos pateikimo terminas: reikia pateikti per 12 mėnesių nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos, kitaip išmoka nebus mokama.
- Neterminuotas prašymas: galima užpildyti vieną kartą, kad kiekvieną kartą susirgus nereikėtų teikti naujo prašymo.
- Norint gauti darbdavio išmoką, būtina laikytis visų reikalavimų ir procedūrų; esant neįvykdytoms prievolėms, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba pateikti skundą.
Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonės lėšų neskaičiuojama. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką. Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas.
Teisiniai niuansai ir praktiniai pavyzdžiai
Yra atvejų, kai įmonė gali mokėti 100% VDU už pirmąsias dvi ligos dienas, jei tai numatyta vidaus taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje. Tačiau nėra teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį vien dėl ligos laikotarpio. Jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba teikti skundą.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Ligos išmokų mokėjimas priklauso nuo darbo užmokesčio, stažo ir įmonės politikos. Įprastai išmokų dydis skaičiuojamas pagal VDU, o pirmosios dvi dienos yra išmokamos darbdavio lėšomis. Jei įmonė nusprendžia mokėti 100% VDU, tai turi būti įtvirtinta vidaus dokumentuose ar kolektyvinėje sutartyje. Ligos laikotarpis į darbo laiką dažnai neįtraukiamas į suminę darbo laiko apskaitą, nors europos teisė teigia, kad ligos dienos neturėtų būti priskiriamos prie darbo valandų.
Teisiniai spąstai: nors garantijos atvejai gali sukelti žalos atlyginimo klausimus, svarbu atskirti garantijos pobūdį nuo atsakomybės už administracinius nuostolius: servisas ar darbdavys turi atlyginti žalą, kai ji atsirado dėl jų veiksmų, o ne tik dėl garantijos sąlygų.
Apibendrinant, darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą ligos išmokų mokėjimą yra esminė socialinės apsaugos dalis, keičianti darbuotojo finansinį stabilumą laikinais nedarbingumo atvejais ir stiprinanti pasitikėjimą darbo santykiuose.
Taikomosios išvados ir praktiniai patarimai
- Žinokite, kiek tiksliai moka darbdavys už pirmąsias dvi dienas (intervalas 62,06%-100% VDU). Jei įmonė turi vidaus taisykles ar kolektyvinę sutartį, gali būti didesnė išmoka.
- Laikykitės gydytojo nurodymų ir nedirbkite, jei turite nedarbingumo pažymėjimą; priešingu atveju rizikuojate netekti ligos išmokos.
- Jeigu dirbate keliuose darbuose, darbdaviai moka savo dalis tik už dienas, kurias darbuotojas būtų dirbęs pas juos.
- Kreipkitės į Sodrą arba VDI, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų ar pažeidžia taisykles.
- Naudokitės neterminuotu prašymu, kad kitą kartą susirgus nereikėtų teikti naujo prašymo.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas