Neįgaliųjų priežiūra yra daugialypė sritis, apimanti ne tik fizinės sveikatos palaikymą, bet ir psichologinę, emocinę bei socialinę gerovę. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, svarbu užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų gyventi oriai, savarankiškai ir būtų visapusiškai integruoti į visuomenę.
Valstybinė parama ir socialinės garantijos
Valstybinė parama, techninės pagalbos priemonės ir aplinkos pritaikymas sudaro pagrindą, užtikrinantį neįgaliųjų orumą ir savarankiškumą. Lietuvoje asmenims su negalia teikiama įvairi valstybinė parama. Tai apima neįgalumo ir nedarbingumo išmokas, tikslines kompensacijas, slaugos išlaidų apmokėjimą, techninės pagalbos priemonių kompensavimą ir kitas finansines priemones.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kartu su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, koordinuoja paramos teikimą. Neįgalieji gali kreiptis į savivaldybių socialinės paramos skyrius, kur jiems bus suteikta informacija apie galimą paramą ir pagalbą įforminant reikiamus dokumentus.
Ligos išmoka slaugant šeimos narį
Dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį praradusiems galimybę gauti darbo pajamas yra skiriama ligos išmoka, kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ji mokama tuo atveju, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 2 metus.
Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai, nuolatiniai globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys. Išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę į ją turintys paminėti asmenys. Savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat gali gauti ligos išmoką. Savarankiškai dirbančiam asmeniui ji skiriama tik tada, kai gyventojas apdraustas ligos socialiniu draudimu ir yra sukaupęs reikiamą stažą.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
Tiesa, kai kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo ir nepakanka. Ligos išmoką taip pat gali gauti asmenys iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, studijavo aukštojoje mokykloje ir jei laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos. Ši išmoka priklauso ir tiems, kurie reikiamo stažo neįgijo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus. „Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų.
Nedarbo išmoka slaugantiems
Slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norint gauti šią išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji šiais metais dar sudaro 215,01 eurų (nuo Naujųjų metų turėtų pasiekti 241,5 euro), o kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų.
Nedarbo išmokos kintamoji dalis: 1-3 mėnesį - 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų; 4-6 mėnesį - 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų; 7-9 mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų. Remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jei asmens vidutinės pajamos siekė 1 500 eurų ant popieriaus, pirmus tris mėnesius jis gautų 796 eurus, 4-6 mėnesį - 680 eurų, o paskutinius tris jam būtų mokama 564 eurų siekianti išmoka.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti depresija sergantį žmogų
Socialinės paslaugos ir pagalba
Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip individualios ar grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės tiems, kurie patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, šeimoje ir kt.
Taip pat bendros socialinės paslaugos kaip kad informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais - specialios socialinės paslaugos. Pavyzdžiui, kai asmeniui su negalia reikia saugiai nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas. Asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt.
Pagalba į namus
Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus. Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.
Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.
Dienos socialinė globa ir integrali pagalba namuose
Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose. Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei
Kai paslauga teikiama asmens namuose, ji apima informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis, asmens maitinimą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, palydėjimą į įvairias įstaigas ir kitas asmeniui reikalingas paslaugas, siekiant jam sudaryti galimybes gyventi savo namuose.
Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą, gali būti teikiama ir iki 70 val. per savaitę. Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę.
Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą. Vaikams su negalia tokia pagalba gali būti teikiama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda.
Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui. Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos dienos centre.
Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta. Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą. Pavyzdžiui, tai gali apimti savitvarką, asmens higieną, sveikos gyvensenos įgūdžius, namų ruošos darbus, saugumą, švaros namuose palaikymą, maisto ruošimą, biudžeto planavimą, naudojimąsi banko paslaugomis, apsipirkimą, orientavimąsi aplinkoje, darbo įgūdžių ugdymą ir dienos užimtumą, laisvalaikio organizavimą ir t. t.
Laikino atokvėpio paslauga
Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas.
Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens individualius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas laikinas atokvėpis dviem atvejais: kai namuose prižiūrimam asmeniui teikiamos socialinės priežiūros paslaugos - informavimas, konsultavimas, pagalba buityje, maisto produktų pirkimas ir ruošimas, higienos priežiūra, palydėjimas, pagalba krizėse ir kt., - leidžiančios asmeniui gyventi savo namuose; kai asmeniui teikiamos trumpalaikės arba dienos socialinės globos paslaugos.
Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, kaip kad skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan., laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų.
Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus. Prašyti laikino atokvėpio gali vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taip pat suaugusio asmens su negalia asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. dalyvumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Slaugos paslaugos ir jų teikimas
Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Dėl šių paslaugų reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą.
Priskiriamos kelios skirtingos slaugos rūšys: stacionarinė slauga, dienos stacionaro slauga, slauga namuose, paliatyvioji slauga ir socialinė slauga. Stacionarinė slauga skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Dienos stacionaras tinka žmonėms po operacijų ar reabilitacijai. Slauga namuose skirta tiems, kurie negali vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Paliatyvioji slauga teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną.
Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.
Techninės pagalbos priemonės ir aplinkos pritaikymas
Šiuolaikinės technologijos atveria vis naujas galimybes asmenims su negalia. Nuo paprastų kasdienio naudojimo priemonių iki sudėtingų elektroninių įrenginių - visa tai padeda didinti asmens savarankiškumą ir gerinti gyvenimo kokybę.
Pagalbinės technologijos apima įvairias priemones: judėjimo įrangą (vežimėlius, vaikštynes, ramentus), kėlimo sistemas, specializuotas lovas, vonios ir tualeto įrangą, virtuvės pagalbines priemones ir daug kitų. Šios priemonės padeda įveikti fizinius apribojimus ir leidžia neįgaliesiems atlikti įvairias užduotis savarankiškai.
Vežimėliai yra viena iš pagrindinių judėjimo priemonių asmenims su mobilumo sutrikimais. Jie būna įvairių tipų: mechaniniai, elektriniai, sportiniai, skirti patalpoms ar lauko sąlygoms. Kiekvienas asmuo turi individualius poreikius, todėl svarbu pasirinkti tinkamą vežimėlį, atsižvelgiant į negalios pobūdį, fizines galimybes ir gyvenimo aplinką.
Modernūs neįgaliųjų vežimėliai yra šiuolaikiški, sulankstomi ir saugūs. Daugelis jų gali būti kompensuojami valstybės, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pasinaudoti šia galimybe. Specializuotose parduotuvėse galima gauti konsultacijas dėl tinkamiausio modelio pasirinkimo ir kompensavimo tvarkos.
Kėlimo įranga yra būtina tiems, kurie negali savarankiškai persikelti iš lovos į vežimėlį ar vonią. Mobilūs keltuvai, lubinės kėlimo sistemos ar pakėlimo diržai padeda saugiai perkelti asmenį, sumažina traumų riziką ir palengvina slaugytojų darbą. Tokios sistemos ypač svarbios namuose, kur slaugą dažnai atlieka šeimos nariai.
Funkcinės lovos yra pritaikytos asmenims, kurie daug laiko praleidžia gulėdami. Jos leidžia reguliuoti galvūgalio ir kojūgalio aukštį, turi integruotas apsaugas nuo iškritimo, dažnai papildomos specialiais čiužiniais pragulų profilaktikai. Tokios lovos ne tik didina paciento komfortą, bet ir palengvina slaugytojų darbą.
Vonios ir tualeto įranga - specialūs suoliukai, ranktūriai, paaukštinimai tualetui, vonios lentos - padeda užtikrinti saugą ir savarankiškumą atliekant higienos procedūras. Šios priemonės sumažina kritimų riziką ir leidžia asmeniui jaustis oriai ir nepriklausomai.
Kasdienio gyvenimo pagalbinės priemonės apima įvairius įrankius: specialius stalo įrankius su pritaikytomis rankenomis, nepraslystančius padėklus, puodelių laikiklius, drabužių vilkimosi pagalbines priemones ir kitus daiktus, kurie palengvina kasdienines užduotis. Technologinės priemonės tampa vis svarbesnės šiuolaikiniame pasaulyje. Specializuotos programėlės, valdymo sistemos balsu, specialūs kompiuterio valdymo įrenginiai leidžia neįgaliesiems naudotis informacinėmis technologijomis, bendrauti, mokytis ir net dirbti nuotoliniu būdu.
Pritaikytos gyvenamosios aplinkos kūrimas
Tinkamas gyvenamosios aplinkos pritaikymas yra vienas esminių veiksnių, užtikrinančių neįgaliųjų savarankiškumą ir saugumą. Aplinkos pritaikymas turėtų būti individualus, atsižvelgiant į konkrečius asmens poreikius ir negalios pobūdį.
Būsto pritaikymas apima įvairius pakeitimus: įvažiavimo į namą pritaikymą (nuovažų įrengimą), durų praplatinimą, slenksčių pašalinimą ar sumažinimą, vonios kambario ir virtuvės pritaikymą. Tokie pakeitimai leidžia asmeniui su judėjimo negalia laisvai judėti namuose ir atlikti kasdienines veiklas.
Vonios ir tualeto erdvės pritaikymas yra ypač svarbus saugumui užtikrinti. Čia rekomenduojama įrengti ranktūrius, neslystančią grindų dangą, pritaikyti dušo zoną be slenksčių, įrengti suoliuką ar specialią kėdę, montuoti paaukštintą klozetą ar specialius paaukštinimus. Virtuvės ergonomika taip pat labai svarbi. Darbo paviršiai, spintelės ir buitiniai prietaisai turėtų būti pasiekiami iš sėdimos padėties.
Išmaniųjų technologijų integravimas į namus taip pat didina neįgalių asmenų savarankiškumą. Balsu valdomi įrenginiai, automatizuotos apšvietimo, šildymo ar vėdinimo sistemos, nuotolinio valdymo sprendimai - visa tai palengvina kasdienį gyvenimą ir didina nepriklausomybę.
Saugiam judėjimui namuose ir lauke gali būti naudojamos įvairios priemonės. Keltuvai neįgaliesiems yra viena iš tokių priemonių, leidžiančių saugiai perkelti asmenį tarp skirtingų paviršių - iš lovos į vežimėlį, iš vežimėlio į vonią ir pan. Šios sistemos mažina traumų riziką tiek neįgaliajam, tiek slaugytojui.
Pritaikant aplinką, svarbu atsižvelgti ir į psichologinius aspektus. Erdvė turėtų būti ne tik funkcionali, bet ir maloni, jauki, atitinkanti asmens estetinius poreikius. Tai prisideda prie geresnės emocinės būsenos ir bendros gyvenimo kokybės. Profesionalūs konsultantai, ergoterapeutai ir kiti specialistai gali padėti įvertinti konkrečios aplinkos pritaikymo poreikius ir pasiūlyti optimaliausius sprendimus. Specializuotų parduotuvių konsultantai taip pat gali suteikti vertingos informacijos apie galimas kompensacijas ir tinkamiausias technines pagalbos priemones.
Finansavimas, mokėjimas už socialines paslaugas ir kompensacijos
Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.
Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms taip pat yra teikiama emocinė ir psichologinė pagalba. Tokią pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Profesionalios paslaugos ir reikalingi dokumentai
Profesionalus įvertinimas ir konsultacijos yra esminiai žingsniai ieškant tinkamiausių sprendimų. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie gali padėti įvertinti poreikius, parinkti tinkamas priemones ir patarti dėl galimų kompensacijų. Specializuotos parduotuvės ir konsultantai gali suteikti vertingos informacijos apie prieinamas pagalbos priemones ir jų pritaikymą.
Norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų. Dėl slaugos paslaugų namuose reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą.
VYTURIUKAS - SLAUGOS PREKĖS IR PATARIMAI
Klausimai ir praktiniai patarimai
Kokios finansinės kompensacijos prieinamos neįgaliesiems Lietuvoje? Neįgalieji Lietuvoje gali gauti įvairias finansines kompensacijas: subsidiją techninėms pagalbos priemonėms įsigyti, būsto pritaikymo išlaidų padengimą ir tiesioginę kompensaciją iš valstybinių įstaigų. Reikalavimai ir kompensacijų dydžiai priklauso nuo negalios sunkumo ir tipo.
Kaip pasirinkti tinkamas pagalbines priemones pagal savo poreikius? Rekomenduojama konsultuotis su reabilitacijos specialistais ir produktų konsultantais, atsižvelgti į gydytojų rekomendacijas ir išnagrinėti valstybės kompensuojamų priemonių galimybes. Individualus įvertinimas padės parinkti optimaliausias priemones pagal konkrečius poreikius.