Šiame straipsnyje apžvelgiamos temos: smurto tipai prieš vaikus ir šeimos narius, prevencijos ir apsaugos mechanizmai, tėvų ir visuomenės vaidmuo, taip pat Lietuvos įstatyminiai bei instituciniai sprendimai. Pateiktos nuorodos į politines, medicinines ir su vaikų teisių apsauga susijusias nuomones bei realius duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje, siekiant suteikti pagrįstą, kompleksiškai iliustruotą vaizdą apie situaciją ir kelią į prevenciją.
Smurto formos ir jo pobūdis
Yra keli svarbūs požymiai, kurie įrodo, kad vienoks ar kitas veiksmas ar neveikimas yra smurtas. Sukelia pasekmes: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei. Prie smurto priskiriama ir nepriežiūra bei bet kokios fizinės bausmės. Fizinis smurtas apima mušimą, stumdymą, spardymą, purtymą, deginimą ar panašius veiksmus; psichologinis smurtas - tai tyčiojimasis, žeminimas, grasinimai, kaltės jausmas ir kt.; seksualinis smurtas - įtrauktas į vaiko lytinį išnaudojimą; nepriežiūra rodo, kad vaikas neturi pakankamai priežiūros, maisto ar sveikatos apsaugos.
Smurto artimoje aplinkoje statistika ir problemos
2019-2020 metais Lietuvoje oficialios statistikos portalo duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar dažnai yra vykdoma aukštos rizikos aplinkoje, kur 80,2 % aukų - moterys, o 89,8 % smurtautojų - vyrai. Tuo pačiu įvardijama, kad daugeliu atvejų aukos nė nesikreipia pagalbos, o ikiteisminiai tyrimai inicijuojami tik 15-20 % atvejų. Tyrimų duomenys parodo, kad vaikų ir paauglių apsaugos sistemos tikslas yra užkirsti kelią smurtui ir užtikrinti specializuotą pagalbą nukentėjusiems.
Prevencija ir valdžios požiūris
- Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžia poreikį kai kur paaukoti privatų duomenų privatumo saugumą tam, kad visuomenė būtų saugesnė ir kad vaikai būtų apsaugoti.
- Seimo nariai ir politikai kalba apie gyvybės vertę ir atsakomybę kovoti su smurtu šeimose, teisių gynimo mechanizmų stiprinimą ir veiksmingą teisinį reguliavimą.
- Rimantė Šalaševičiūtė akcentuoja tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą ir poreikį užtikrinti Vaiko gerovės tarybos bei kitų institucijų bendradarbiavimą.
- Monika Navickienė pabrėžia Vaiko teisių linijos svarbą ir visuomenės įsitraukimą pranešiant apie smurtą ar kitus įtartinus atvejus.
Remiantis įstatyminiais reglamentais, Lietuvoje veikia Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) ir įstatymai dėl smurto artimoje aplinkoje. Veiklos tikslas - užkirsti kelią smurtui, užtikrinti saugią aplinką vaikams ir paaugliams bei teikti paramą nukentėjusiems, o institucijos raginamos bendradarbiauti ir tęsti reformų įgyvendinimą.
Vaiko teisių apsaugos priemonės ir informavimas
Svarbu žinoti, kokie veiksmai laikomi smurtu prieš vaikus, kaip elgtis įtarus smurtą ir kur kreiptis pagalbos. Vidinė tvarka tarp įstaigų, vaiko teisių apsaugos principų įgyvendinimas ir viešosios informacijos sklaida padeda užkirsti kelią smurtui ir teikti greitą pagalbą. Taip pat akcentuojama, kad vaikų teisių apsaugos sistemos reformos turi būti tęsiamos ir tobulinamos, kad pasiektų didesnį efektą.
Taip pat skaitykite: Kaip atsigauti po psichologinio smurto
Tėvų įsitraukimas į gydymą valgymo sutrikimams
Valgymo sutrikimai - tai daugiausia paauglystėje pasitaikančios psichikos sveikatos problemos, kurioms būdingas kūno vaizdo iškraipymas, neracionalus elgesys su maistu ir svoriu. Pagrindinės formos: nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Tyrimai rodo, kad šeimos įsitraukimas gali lemti geresnius gydymo rezultatus, sumažinti atkryčio riziką ir pagerinti motyvaciją laikytis gydymo plano.
Šeimos terapija valgymo sutrikimams (FBT) - pirmos eilės gydymo pasirinkimas paaugliams; tėvai aktyviai įsitraukia į maitinimą ir palaikymą, o vėliau perima kontrolę iš vaiko. PCLI yra įrodymų, kad FBT pasiekia remisiją daugumai paauglių per 12 mėnesių. Kita forma - į tėvus orientuota terapija (PTF), skirta sumažinti tėvų stresą ir pagerinti jų gebėjimus padėti vaikui. Grupinės ir psichoedukacinės programos suteikia tėvams žinių apie ligą ir praktines strategijas, kurios pagerina šeimos funkcionavimą ir vaikų gydymosi poreikius. Tačiau Lietuvoje specializuotų šeimos orientuotų gydymo metodų dar nėra, nors teikiama įvairiapusė pagalba vaikams ir paaugliams.
Tėvų įsitraukimo poveikis gydymo eigai
Tėvų aktyvumas gydymo procese koreliuoja su geresniais rezultatais: mažesnės simptomų intensyvumo, didesnis laikymasis gydymo plano, mažiau atkryčių. Tyrimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje paaugliai, kurių šeimos buvo aktyvios gydyme, dažnai išlaiko remisiją kelis metus po stebėjimo, grįžta į normalią maitinimosi rutiną ir stabilų psichosocialinį funkcionavimą. Tačiau iššūkiai išlieka: laiko trūkumas, darbo įsipareigojimai, psichologinė įtampa ir kt., todėl svarbu pritaikyti gydymo planus šeimos galimybėms, suteikti papildomą psichologinę pagalbą tėvams ir skatinti dalyvavimą grupėse.
Pranešimai apie smurtą ir pagalbos linijos
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei SKPC ragina visus būti budrius ir nekartoti nuomonės, kad smurtas yra tinkamas elgesys. Ypač svarbu, kad visuomenė žinotų, kur pranešti apie smurtą, kaip elgtis įtariant smurtą ir kaip gauti pagalbą. Statistikos rodo, kad vis dar didelis procentas aukų neatliekia pranešimų ar neieško pagalbos, todėl būtina didinti informuotumą ir skatinti kreiptis į atitinkamas institucijas.
Infografika ir vizualizacijos
Praktiniai patarimai šeimoms ir mokiniams
- Nebūkite abejingi galimam smurtui - praneškite atitinkamoms institucijoms.
- Suteikite sau ir savo vaikams saugią aplinką, ieškokite pagalbos ir paramos.
- Jei esate ar įtariate, kad esate emocinėje ar psichologinėje smurto situacijoje, kreipkitės į specialistus ir nelaikykite save kaltomis ar bejėgiais.
- Vaikams ir paaugliams skirkite dėmesį, aiškindamiesi jų situaciją ir kartu ieškokite sprendimų suaugusiųjų komanda.
Vidinis iššūkis: suaugusiųjų vaidmuo ir atsakomybė
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra latentinė problema, kurią sunku įvardinti. Aukos dažnai sutinka, kad jos turi priekaištų sau ar vengia kreiptis pagalbos. Todėl būtina plėtoti prevencijos priemones, skatinti visuomenės sąmoningumą ir įtraukti įvairias institucijas - teisėsaugos, socialinės moterų teisių apsaugos ir vaikų teisių institucijas - į nuoseklią, nuolatinę prevenciją ir pagalbą.
Taip pat skaitykite: Motyvuojantys žodžiai priklausomiems
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų nauda