ES Direktyva privaloma viešojo sektoriaus institucijoms (visoms institucijoms, kurios išlaikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų). Taisyklės netaikomos privačiam sektoriui, visuomeniniams transliuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, kurios neteikia visuomenei skirtų esminių paslaugų. Šiems į ES Direktyvos apimtį neįtraukti sektoriai taiko kitus teisės aktus, pavyzdžiui, derinamas Europos Prieinamumo Aktas produktų ir paslaugų prieinamumui užtikrinti.
Interneto svetainės ar programėlės prieinamumo garantuoti vienos srities specialistas negali. Tai yra uždavinys komandai, susidedančiai iš keturių specialistų - programuotojo, dizainerio, turinio rengėjo ir testuotojo. Programuotojai kuria skaitmeninę platformą, dizaineriai dirba su grafiniais sprendimais, turinio rengėjai svetainę pildo tekstais, vaizdais ar garso/vaizdo įrašais, o testuotojai tikrina ir suteikia grįžtamąjį ryšį apie prieinamumą.
Interneto svetainių ir mobiliųjų programų turinys apima tekstinę ir netekstinę informaciją (atvaizdus, vaizdo medžiagą, garso medžiagą), taip pat atsisiųsti skirtus dokumentus, įvairias pildomas formas, autentiškumo patvirtinimo, tapatybės nustatymo bei mokėjimo procesus. Įstatymai ragina kurti visiškai prieinamą internetinių puslapių ir mobiliųjų programų turinį, tačiau įpareigojimo kelti tik prieinamą informaciją - nėra. Tiesiogiai įrašytiems vaizdo ar garso įrašams nebent po tiesioginės transliacijos jie paskelbiami internete. Internetiniams žemėlapiams ir kartografavimo paslaugoms, išskyrus žemėlapius, skirtus patalpoms ar vietovėms, kur teikiamos paslaugos, surasti paprastai nurodoma prie kontaktų. Trečiosios šalies turiniui, kuris nėra finansuojamas, nekurtas ar kontroliuojamas atitinkamos viešojo sektoriaus institucijos (pvz., komentarai). Ekstranetų ir intranetų turiniui taikomos išimtys.
Įstatymai skatina siekti minimalaus prieinamumo lygio, o šalys gali viršyti reikalavimus ir siekti didesnio prieinamumo. Minimalus lygis apibrėžiamas direktyvoje ir standarte, atitinkant WCAG 2.1 AA lygio reikalavimus. Vidutinis lygis neapima visų negalių poreikių, todėl šalys ragdomos siekti aukštesnio lygio. Nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. pradėta taikyti plėstiniai įsipareigojimai, o 2020-2021 m. laikotarpiu kai kurios institucijos įsipareigojo pasiekti AA lygį iki 2021 metų.
Prieinamumas skirtingoms negalioms: praktiniai aspektai
Neregiai žmonės naudoja Brailio raštą ir ekrano skaitymo programėles; skaitmeniniai įrenginiai turi būti pritaikyti brailio lietimo atpažinimui. Žmonėms, neskiriantiems spalvų, būtina pateikti informaciją tokiu, kurį galima suprasti be spalvų kontrastų. Turinio pateikimas turi būti prieinamas ir be spalvų; vaizdo ar garso įrašams būtini titrai ir aprašai.
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
WCAG principai: matomas (perceptible), veikiantis (operable), suprantamas (understandable) ir patikimas (robust). Lietuvos viešosios įstaigos turi laikytis EN 301 549 standarto, WCAG 2.1 AA lygių, o nuo 2025 m. gali būti taikomos papildomos prieinamumo nuostatos net turimiems kompiuterinei technikai, operacinėms sistemoms, savitarnos terminalams, elektroninėms knygoms ir kitoms paslaugoms.
Lengvai suprantama kalba (Easy-to-read) - svarbi intelekto negalią turintiems asmenims ir neurodegeneracinėmis ligomis sergantiems asmenims. Subtitravimas, tekstiniai transkripcijos, aiški kalba ir vizualiniai papildymai yra būtini. Interneto svetainėse turi būti aiški navigacija, alternatyvūs tekstai (alt tekstas nuotraukoms), klavišų valdymas, aiškios nuorodos ir atitinkami formų aprašymai.
Tėkmė ir įsipareigojimai Lietuvoje
Lietuvoje primaryje įstaigos privalo laikytis Web Content Accessibility Guidelines, o nuo 2025 m. įsigalioja įstatymas, susietas su ES direktyva 2019/882. Vyrauja nuostatos, kad neįgalieji turi teisę į prieigą prie informacijos ir paslaugų - įtraukiamai visuomenės daliai tampa būtina. Mikroįmonėms (<10 darbuotojų, apyvarta ≤ €2 mln.) gali būti taikomos išimtys, tačiau bendras tikslas - maksimalus prieinamumas.
Praktiniai patarimai svetainių kūrėjams: kontrastas tarp teksto ir fono; aiški antraščių hierarchija (vienas H1, keli H2, H3); alt tekstas visiems vaizdams; visus elementus valdyti klaviatūra; formos turi būti prieinamos; aiškios nuorodos; video įrašuose - subtitrai ir transkripcijos. Taip pat rekomenduojama sukurti „Prieinamumas“ skirsnį arba atskirą modulį su informacija apie dalį interneto pritaikymo ir kontaktine informacija pagalbai.
Specialistų komanda, atsakinga už prieinamumą, turi būti sudaryta iš programavimo, dizaino, turinio rengimo ir testavimo ekspertų. Taip užtikrinama, kad skaitmeninės platformos pritaikymas būtų tikrai tilptas į visų poreikius. Žmonės su regėjimo, klausos, motorikos ir kognityvinėmis negaliomis turi užtikrintą galimybę naudotis informacija lygiaverčiai.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Prieinamumo plėtotės socialinis ir kultūrinis aspektas Lietuvoje
Kultūros sektoriuje būtina pritraukti specialistus ir išlaikyti esamus darbuotojus, nes vidutinis kultūros darbuotojų atlyginimas yra mažesnis už šalies vidurkį, o tai gali riboti prieinamumo iniciatyvas. NVO sektorius gali būti svarbus šaltinis, teikiantis negalią turinčiųjų poreikių informaciją ir sklaidos kanalus. Tačiau bendradarbiavimas nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje dar nėra pakankamai išplėtotas.
Lengvai suprantama kalba ir supaprastinta informacija yra esminės, kad paslaugos būtų įtraukiamos ir suprantamos plačiajai auditorijai. Taip pat svarbu viešinti prieinamumo pareiškimus, informuoti apie tai, kokia dalis svetainės pritaikyta, ir pateikti kontaktinę informaciją pagalbai. Dažnas sunkumas - informacijos pateikimo formos, eksponatų skaitmeninimas, transliacijų internetu trūkumas ar netinkamas komunikacijos būdas negalią turintiems asmenims.
WCAG principų schema: matomas, veikiantis, suprantamas, patikimas. Pasauliniai standartai nustato prieinamumą pagal WCAG gaires. Pritaikymas turėtų būti platus - nuo interneto svetainių iki savitarnos terminalų, elektroninių knygų ir finansinių/E-komercijos paslaugų. Vizualiai - kontrastai, struktūra, naršymas klaviatūra, alt tekstai, subtitrai ir atsekamumas - yra kertiniai reikalavimai.
Praktiniuose pavyzdžiuose nurodoma: naudoti aiškią kalbą, įtraukti supaprastinimą, turėti paralelias versijas (supaprastintą), aiškią navigaciją ir nuorodas, bei atskirą prieinamumo pareiškimą. Taip pat reikšminga, kad informacija būtų prieinama skirtingoms negalioms - regėjimo, klausos, motorikos ir kognityvinių sutrikimų turintiems žmonėms.
Vertinimo ir tobulinimo kryptys
- Vaizdo įrašams pridėti subtitrus ir aprašus.
- Netekstiniai elementai turi būti aprašyti su alt tekstais.
- Formų laukeliams užtikrinti aiškūs pavadinimai ir klaidų pranešimai.
- Turėti alternatyvius tekstus visiems vaizdams.
- Užtikrinti klaviatūros navigaciją visoms funkcijoms.
- Išvengti dinamiškai atnaujinančių meniu elementų, kurie gali trikdyti vartotojus.
Tarptautinės nuostatos ir nacionaliniai teisės aktai Lietuvoje parodo kryptį: informacija turi būti prieinama visiems - įskaitant gestų kalbą ir kitus komunikacijos būdus. LNF ir partneriai skatina kurti prieinamą skaitmeninį turinį Lietuvos viešajame sektoriuje, o bandomasis projektas žymi perėjimą link platesnio prieinamumo užtikrinimo per laiką.
Taip pat skaitykite: Apsauga misijose
tags: #informacijos #prieinamumo #neigaliesiems #ir #jos #skleidimo