Šiandienos medicina nuolat keičiasi, tobulėja ir atsinaujina. Kasdien stebina naujausios technologijos, pažangūs gydymo būdai, unikalūs gydytojų gebėjimai. Negalima pamiršti, kad taip pat sparčiai keičiasi ir šiuolaikinio slaugytojo vaidmuo sveikatos priežiūros sektoriuje. Atsižvelgiant į besikeičiančius slaugos standartus ir vis didėjantį slaugos specialistų poreikį, aukšto profesionalumo lygio slaugytojų poreikis Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje nenumaldomai auga.
Slaugos studijų programos ir galimybės
Vilniaus universitetas (VU) visada buvo, yra ir bus šalies mokslo pažangos variklis, todėl siūlo tik paklausias, kokybiškas ir ekspertų įvertintas studijas. Jau nuo šių mokslų metų tik VU Medicinos fakultete pagal pažangiausias moduliniu principu sudarytas programas bus rengiami pasaulinio lygio slaugytojai, turintys slaugos ir išplėstinės slaugos teorijos ir praktikos žinių, įgūdžių ir gebėjimų, gebantys tobulinti ne tik savo profesines, bet ir lyderystės bei komandinio darbo kompetencijas, besirūpinantys asmens, bendruomenės ir visos visuomenės sveikata. Planuojama priimti 100 slaugos studentų (bakalaurų) ir 30 išplėstinės praktikos slaugos studentų (magistrų).
„Mums yra didelė garbė pristatyti dvi visiškai naujas, drįsčiau teigti, absoliučiai unikalias kompetentingų slaugytojų rengimo studijų programas, kurios iš esmės skiriasi nuo kitų universitetų ar kolegijų panašių programų. Pirmoji - slaugos studijų programa yra skirta absolventams, svajojantiems apie slaugos bakalaurą. Antroji vadinasi „Išplėstinės praktikos slauga“, į ją kviečiami būsimieji magistrai. Baigusiems kolegijas numatomos papildomos studijos, po kurių jie taip pat galės mokytis magistrantūroje, - teigia VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė, Slaugos katedros vedėja, šių programų vadovė profesorė dr. Natalja Fatkulina.
VU labai laukia ir būsimųjų išplėstinės praktikos slaugos magistrų. Tokių specialistų vaidmuo ir svarba pasaulyje ypač išryškėjo XXI a. Tai yra susiję su dviem aktualiais sveikatos priežiūros iššūkiais: gydytojų, specialistų mažėjimu ir pacientų su kompleksiniais poreikiais didėjimu. Naujos kartos išplėstinės praktikos slaugytojų veikla ne tik gerina šalies sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ir leidžia taupyti sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas.
Pasaulyje sparčiai populiarėjančią išplėstinės praktikos slaugos programą, kurioje yra integruotos slaugos, sveikatos ir technologijų mokslų žinios, sudaro trys specializacijų moduliai. Juos galima bus išsirinkti pirmame kurse. Tai - Pirminė sveikatos priežiūra, Anestezija ir intensyvioji terapija, Skubioji medicinos pagalba. Teorinių dalykų studentai mokysis simuliacinėje aplinkoje, praktiniai užsiėmimai vyks šalies sveikatos priežiūros įstaigose. Studijos pasibaigs magistro rašto darbu, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas gebėjimams identifikuoti ir spręsti praktikos metu iškylančias problemas. Naujos kartos slaugos specialistai jau dabar labai laukiami sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: kompensacija
Beje, svarbi naujiena yra ta, kad tik VU slaugą studijuojantys studentai neturės laikyti praktinių įgūdžių bendrojo egzamino.
Papildomos studijos kolegijų absolventams
Pabaigusi kolegines studijas ir įgijusi atitinkamų krypčių profesinio bakalauro išsilavinimą bei siekiant antros pakopos išsilavinimo, pirmiausiai Jums dar reikėtų rinktis papildomąsias studijas ir tik pabaigus jas galėtumėte stoti į magistrantūros studijas pretenduojant ir į vf vietą, t. y. įgijusieji atitinkamų krypčių profesinio bakalauro išsilavinimą be papildomųjų studijų į magistrantūrą stoti negalėtų.
„išlyginamosios studijos“ - tai kalbama apie papildomąsias studijas, skirtas asmenims, kurių turimas aukštasis išsilavinimas yra nepakankamas tolesnėms pageidaujamos studijų krypties aukštesnės pakopos studijoms. Šiais metais galėtumėte stoti į papildomąsias Vadybos (30 kr.), Ekonomikos (30 kr.) ar Viešojo valdymo (30 kr.) studijas (priėmimas pavasario semestro studijoms vyksta iki 2023 m. sausio 24 d.), o 2023 m. gegužės/birželio mėn. dalyvauti priėmime atitinkamai į Vadybos, Ekonomikos ar Viešojo valdymo magistrantūros studijas. Papildomosios studijos organizuojamos, kai pasirinkta magistrantūros studijų kryptis nesutampa su asmens baigtų universitetinių pirmosios pakopos studijų kryptimi arba asmuo yra baigęs studijas kolegijoje.
Baigtos papildomosios studijos (išduodamas pažymėjimas) suteiktų galimybę kitais metais stoti į Šiaulių akademijos atitinkamą magistrantūros studijų programą pretenduojant ir į valstybės finansuojamą vietą.
VU Šiaulių akademijoje vykdomos Socialinio darbo (1,5 metų) magistrantūros studijos, į kurias priimami baigę ir socialinio darbo, medicinos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, bei kitų studijų krypčių profesines bakalauro studijas ir VU Šiaulių akademijos Socialinio darbo (30 kreditų) papildomųjų studijų programą, t. y. profesinio bakalauro išsilavinimą įgijusieji be papildomųjų studijų į magistrantūrą stoti negalėtų.
Taip pat skaitykite: Efektyvus pensijos kaupimas
Viskas priklauso nuo Jūsų projektuojamų galutinių tikslų, numatomo karjeros/darbo pobūdžio, ar plėsti savo kompetencijas keičiant bei renkantis kitą tolimesnių studijų kryptį, ar gilinti žinias toje pačioje kryptyje. VU ŠA magistrantūros SP: Ekonomika (1,5 metų); Vadyba (1,5 metų); Viešasis valdymas (1,5 metų). Vykdomos Šiauliuose nuolatine studijų forma, tvarkaraščiais, tinkamais dirbantiesiems (penktadieniais ir šeštadieniais, vakarais d. d.), mišriu, daugiausia nuotoliniu būdu.
baigus Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos studijas įgyjamas universitetinis išsilavinimas. visuomenės sveikatos studijų VU Šiaulių akademijoje nevykdome.
Slaugytojų trūkumas ir karjeros galimybės
Ekspertai (Vyriausybės Strateginės analizės centro atliktas tyrimas) skelbia, kad Lietuvoje slaugytojų stygius tik augs. Nors slaugos studijas pasirenkančių studentų yra nemažai, tačiau dalį jų sudaro grožio srities specialistai, tad iš baigiančiųjų studijas nemaža dalis į gydymo įstaigas taip ir nepatenka. Džiaugiuosi, kad tarp šių metų pirmakursių kol kas nėra planuojančių rinktis emigraciją, ją dažniau renkasi jau darbo praktikos įgiję slaugytojai.
Dabar Lietuvoje šios kilnios profesijos atstovų akivaizdžiai trūksta, jų skaičius 1000 gyventojų nesiekia ES vidurkio (ES vidurkis 2017 m. buvo 9,2 slaugytojo 1000 gyventojų, mūsų šalyje - 7,6 slaugytojo 1000 gyventojų).
Kartais studentai nė neįtaria, kad naujos kompetencijos gali būti reikalingos įvairiose vietose. Pasak A.Zažeckienės, tam tikruose gydymo įstaigų skyriuose reikalingos ir papildomos specializacijos bei kvalifikacijos.
Taip pat skaitykite: Kas naujo dėl paramos jaunoms šeimoms?
Slaugytojas darbo visada ras, nes tai labai reikalinga ir perspektyvi specialybė. Jei nori save realizuoti, nebijai iššūkių ir bendravimo - šis darbas skirtas tau“, - mano SMK dėstytojas V.
Slaugytojų darbo pobūdį sparčiai keičia ir tobulėjančios technologijos. „Šiuolaikinis slaugytojas turi dirbti sparčiau nei anksčiau, nes gyvename technologijų amžiuje. SMK dėstytojas V. Reigas sako, kad pastaraisiais metais sveikatos priežiūroje įvyko ir kitokių pozityvių pasikeitimų.
Slaugytojų patirtis ir iššūkiai
Slaugytojas, dirbantis slaugos skyriuose, yra universalus ir ypač arti paciento, kuriam yra reikalingas. Džiaugiuosi profesinį kelią pradėjusi tokiame skyriuje, tai yra neįkainojama patirtis, suteikusi žinių daugelyje sričių. Šiuose skyriuose slaugytojas atlieka daugybę funkcijų, todėl visada rekomenduoju jauniems kolegoms pradėti profesinį kelią skyriuose, kuriuose galima išmokti visų slaugos amato subtilybių. Slaugytojų padėjėjų indėlis taip pat yra didžiulis.
Tikimasi, kad jie ateityje nuims nuo slaugytojų dalį slaugoje tenkančių darbų, tokių kaip pacientų higiena ar maitinimas. Tuomet slaugytojas galės daugiau laiko skirti ne tik slaugai, bet ir pacientų mokymui, siekiant ugdyti jų savarankiškumą. Didžiausi iššūkiai šios srities slaugoje kyla siekiant rasti bendrą kalbą ne tiek su pacientu, bet su jo artimaisiais.
Svarbiausia slaugytojas turi pasitikėti savimi, nuolat gilinti žinias ir plėsti kompetencijas. Kaip jau minėjau, slaugytojo darbe yra svarbi pagarba, tiek supančiam personalui, tiek pacientams. Ir žinoma, gera nuotaika. Pacientai į gydymo įstaigą patenka dažniausiai dėl įvairių ligų, negalavimų, jiems neramu dėl savo padėties, todėl svarbu, kad juos pasitinkantis slaugytojas būtų atidus ir kantrus. Dažniausia pacientų įvardijama problema yra informacijos stoka, tad svarbu savo kompetencijos ribose gebėti jiems paaiškinti situaciją, nuraminti ir informuoti apie laukiančias procedūras, tuomet ir nesusipratimų tikimybė sumažėja. Visuomet stengiuosi pakelti pacientams nuotaiką, kad ir kaip kartais būtų sunku, tačiau geras žodis, parodytas dėmesys, neretai padeda lyg vaistai.
Neretais slaugytojai šalia ir taip didelio darbinių užduočių kiekio turi atlikti ir kitus pacientų gerovei reikalingus darbus.
Nuolat didėjantys darbo krūviai yra vienas pagrindinių perdegimo rizikos veiksnių slaugytojų darbe. Tyrimą atlikau prasidėjus COVID -19 pandemijai, tad buvo justi slaugytojų nuovargis ir naujų išbandymų našta. Tačiau rezultatai iš dalies nudžiugino, nes dėl darbo su pacientais slaugytojų patiriamas perdegimas buvo mažiausias. Dažniau patiriamas buvo asmeninis perdegimas, susijęs su šeimine padėtimi, tai parodo, kad darbas per pandemiją daugiausiai sunkumų kėlė šeimas turintiems slaugytojams, nes jie turėjo dirbti visu pajėgumu ir negalėjo sau leisti būti su šeima ar dirbti iš namų. Tai atsiliepė emocinei slaugytojų sveikatai. Jos trūkumą parodė ir psichosocialinių veiksnių tyrimas. Emocijų poreikis bei darbo tempas buvo įvardyti kaip vieni didžiausią stresą keliančių veiksnių, kai yra aukštas jų išreikštumas darbo aplinkoje. Kiti svarbūs psichosocialiniai veiksniai, kurių stresinis poveikis pasireiškia kai yra žemas jų išreikštumas darbo aplinkoje, buvo darbo kontrolė ir socialinė vadovo parama.
Mano nuomone, darbo aplinka, kolektyvo santykiai ir pagarba yra vieni svarbiausių aspektų, siekiant sumažinti perdegimo sindromo riziką.
Atsiliepimai apie slaugos profesiją
Slaugytojai nuo seno vadinami „auksinių širdžių“ specialistais, prisiimančiais didžiausią atsakomybę už globojamą pacientą. Praeityje ši profesija galėjo pasigirti neregėtu populiarumu, o kai kurie net išdrįsdavo pakeisti seną darbą, kad galėtų padėti kuo daugiau žmonių. Vis dėlto pastarieji metai rodo liūdinančią statistiką - sveikatos sektoriuje ėmė trūkti slaugytojų. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiniais duomenimis, 2030 m. slaugytojų, gydytojų bei akušerių trūkumas pasaulyje gali siekti net iki 9,9 mln. Vis dėlto šie skaičiai gali pasikeisti dėl pastarųjų metų - netikėtai užklupusi pandemija bei kiti šalį krečiantys įvykiai paskatino didesnį slaugytojų poreikį. Tad panašu, kad norinčių tapti slaugytojais žmonių skaičius artimiausiu metu tikrai augs.
„Būsimi studentai, kurie svarsto, abejoja, ar rinktis šią specialybę, kolegijoje gali gauti konsultaciją. Suteikiame galimybę pamatyti mokymo ir praktikos auditorijas. Jau pirmaisiais metais studentai realiai suvokia, ar tikrai pasirinko tai, ką norėjo“, - tikina A.
„Pastebime, kad trūksta jaunesnio amžiaus slaugytojų, kurie galėtų pakeisti vyresnius kolegas. Ne paslaptis, kad slaugytojų trūkumą lemia ir tai, kad mokslus baigę specialistai išvažiuoja dirbti į užsienį“, - apie praeityje užgriuvusias problemas kalba A.
Kalbėdama apie į užsienį išvykusius kolegas, pašnekovė iškart pabrėžia, kad tai nereiškia, kad Lietuvoje šią profesiją gali rinktis bet kas. „Slaugytojo žmogiškosios savybės lemia norą padėti pacientui ir įveikti kylančias problemas. Neretai nutinka ir taip, kad žmogiškųjų savybių išmokstama ir studijų metu.
„Būsimi slaugytojai nori išmokti priimti savarankiškus sprendimus susijusius su sveikatos priežiūra, nori padėti pacientui, kai kurie matė slaugomą artimą žmogų šeimoje“, - paaiškina V.
Visgi didžiausia problema, pasak A. Zažeckienės, yra visuomenės neteisingai suformuota nuomonė, kad slaugytojomis gali tapti tik moterys. „Drąsiai galiu teigti, kad trijuose padaliniuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje studijuoja ir vaikinai. Šią profesiją renkasi ir paramedikai, kurių specialybė tradiciškai yra vyriška. O pradėję studijuoti jie nori kelti savo kvalifikaciją. Manau, kad vyrų sulauksime ir dar daugiau“, - įsitikinusi A. SMK dėstytojas V.
„Kai aš studijavau, buvo tik keli vaikinai, bet vyrai šiame darbe labai reikalingi, nes gali būti ir fiziškai sunku, kai tenka ligonį pakelti, atlikti gaivinimo veiksmus, ypač teikiant skubiąją pagalbą. Dabar slaugytojo profesija jau nepriklauso vienai lyčiai. Tai savarankiškas specialistas, turintis visas galimybes išreikšti save“, - teigia V.
Tikrieji būsimojo slaugytojo gabumai pradeda matytis praktikos metu. Studijų programos vadovė A.Zažeckienė džiaugiasi, kad susilaukia tik gerų atsiliepimų apie kolegijos studentų darbą gydymo įstaigose. „Pirmąjį kursą baigę studentai gali dirbti slaugytojo padėjėjais.
Aš į psichologiją jau įstojau, mano balas gana aukštas. Tik galvoju, dar nevėlu pakeisti ir į kitą kryptį. Jei įstojote, nebesidairykite. Darbą gausite. Turėsite išmoktą dovaną - skaityti žmones, su jais kalbėtis, daryti įtaką. nebūtinai turite būti konsultuojančia psichologe. Galite dirbti ir privačiame sektoriuje su žmonėmis, kur reikalingas itin glaudus žmogiškasis ryšys. Jums nereikai patikti žmonėms, jūs galite būti tiesog savimi ir jus atras jūsų klientas. Todėl tiek daug ir yra kabinėtų, nes jie visi skirtingi. Be to, pabandykite gauti laiką. Sėkmės moksluose, nesibaiminkite, jei jau įstojote, tikrai bus gerai. Mokslai nuo darbo kardinaliai skiriasi. Ir dar, neverkite savės pagal kitus, kiti - tai ne jūs.Jūs unikali. Ir kiekvienas žmogus/specialistas/profesionalas pakliuvęs į savo vietą labai stipriai išauga ir jaučiasi laimingas. Artimoje aplinkoje nemažai psichologų, galiu pasakyti, tik keli dirbą pagal specialybę.
Psichologo specialybė yra gera, bet reikia jausti meilę šitą darbą dirbti (aišku nepradėjęs dirbti-nežinosi ). Šiaip nemažai sveikatos įstaigų ieško medicinos psichologų, tačiau atlyginimai nėra labai geri. Tam, kad galėtum konkuruoti darbo rinkoje, reikia baigti ir psichoterapijos studijas, nes psichoterapeutų kvalifikuotų trūksta. Bet tai dar vienos papildomos studijos šalia psichologijos, kurioms reikia nemažai finansų ir laiko resursų. Bet iki darbo pradžios nereikia, kad būtų praėję 9 metai :)), po bakalauro iš lėto startuoja žmonės, nors magistras išties praktiškai visais atvejais būtinas. O slaugos specialybė lygiai taip pat yra paklausi, daug ieškoma med.slaugytojų, bet reikia pagalvoti, o kaip pačiai sekasi būti hierarchiniuose santykiuose, nes dažnai nurodymus skiria gydytojai, nebent dirbi kokioj registratūroj ar laboratorijoj...
Psichologo specialybė yra gera, bet reikia jausti meilę šitą darbą dirbti (aišku nepradėjęs dirbti-nežinosi ). Taip, čia kažkas minėjo pedagogiką, tai ne, mokytoja būti negalėčiau. Aiškinti, mokyti tą patį dalyką kartoti daug kartų ne man.. Psichologijoj, kaip suprantu, yra daugiau analizavimas, tai man tas patinka ir traukia. Būtent norėčiau sveikatos arba klinikinės psichologijos. Užsirašiau į jaunimo liniją pasavanoriaut, gal suprasiu, ar tai man. O slauga atrodo patrauklu, nes galima po jos specializuotis į daugelį sričių magistre - gyvensenos medicina, medicinos biologija, dailės terapija, išplėstinė praktika ir pan. Ir darbo vietų daug. Tik kaip reikės pereit patį slaugos bakalaurą, nes reikės matyt ir kraujo, ir visokių išskyrų.. Kad reikės kažkam keist pampersus praktikoje net nupurto bet pati medicina man įdomi, gydymas, vaistai ir visa kita.
Sveiki, jei nesugebate užmegzti ryšio su žmonėmis, tai turbūt kad psichologija tikrai nėra Jūsų sritis (na, nebent ten padarysite labai rimtą proveržį), tačiau slauga... Su gerais balais eiti mokytis į specialybę, kur mokės plius minus MMA (Lietuvoje) ir reikės dirbti sunkų fiziškai darbą + tas pats bendravimas su žmonėmis/gydytojais ir t.t. ir pan. Ligoninėse mobingas baisus, ypač to žemesniojo personalo (slaugytojai, slaugytojų padėjėjai) atžvilgiu. Klius ir nuo gydytojų, ir nuo pacientų. Jei matote, kad sunku bendrauti su žmonėmis, tai aš tikrai pagalvočiaua apie visai kitą kryptį, o ne slaugą ar psichologiją.
Labai gerai, kad nusprendėte pasavanoriauti. Mane kaip tik labai traukia psichologija. Man įdomiausia tai žmonės ir jų elgesys, motyvai, mąstymas. Galima daug ką suprast, ismokt. Tačiau labiausiai atbaidė pačios patirtis. Po gimdymo teko pereit per psichologinį pragarą. Egzistencinė krizė, manija, paranoja, bendrai kiek supratau patyriau psichoze. Kokia agonija per tai buvo eiti ir kaip baisu prisiminti ar klausyti apie tokius dalykus. O kiek žmonių su tuo susiduria ar gyvena. Psichologija nėra vien konsultavimai dėl meilės reikalų ar kuisimasis vaikystės traumose, kad tėvai nedamylejo, kaip dabar populiaru. Tai realios traumos, baisios, dažnai ir tragiškos patirtys. Girdėjau ne vieną atvejį, vienas ryškus patekęs į viešumą prieš keletą metų, kaip psichologe dirbanti moteris iš niekur nieko pradėjo save žaloti ir pjaustytis stiklais, mėtyti daiktus. Vėliau po to atvejo pradėjau domėtis ir supratau, kad tokių atvejų daug, tiesiog apie tai mažai šnekama. Pačiai teko pusę metų lankyti psichologes konsultacijas, kuri vėliau perėjo į koucinga, kas irgi labai paklausu siuo metu. Tad iš jos labiau sužinojau, kad psichologai privalo daryti pertraukas. Privalo turėti tas atostogeles ar pan, nes jeigu ne, patys gali išeit iš proto. Reikia atlaikyti begales emocijų, begales žmonių problemų ir jei pačiai atsparumo trūksta kitų emocijoms, tuomet geriau šios specialybės nesirinkti jei planuojate privačia psichologe dirbti. Empatija šioje sferoje labai reikalinga ir naudinga, tačiau empatija turi būti adekvati, tiek kad gebet paleisti tai ko nereikia, tai kas ne jūsų.
Studijos Lietuvoje: užsieniečiams
Studijuojate ar atliekate mokslinius tyrimus Lietuvoje? Galite atvykti į Lietuvą studijų ar mokslinių tyrimų tikslais.
- Trumpalaikis buvimas (iki 1 metų): Studentai, mokytojai ar mokslininkai gali gauti nacionalinę vizą (D).
- Ilgalaikis buvimas: Kreipkitės dėl leidimo laikinai gyventi (LLG). LLG paprastai išduodami 2 metams ir gali būti atnaujinami.
Norėdami gauti nacionalinę vizą (D), turite kreiptis į Lietuvos ambasadą. Norėdami gauti LLG, pateikite paraišką MIGRIS ir pateikite dokumentus VFS Global vizų centrą.
Paraiškas dėl LLG galima pateikti 30 šalių per VFS Global: Armėnijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Brazilijoje, Filipinuose, Ganoje, Indijoje, Izraelyje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Moldovoje, Mongolijoje, Naujoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje, Gruzijoje, Singapūre, Tailande, Taivane, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Vietname, Zimbabvėje.
Svarbu: jei jūsų šalis nepriklauso Hagos konvencijai, visi oficialūs dokumentai turi būti legalizuoti dukart:
- Jūsų šalies užsienio reikalų ministerijos
- Lietuvos užsienio reikalų ministerijos
VFS Global biurai yra įgalioti:
- Teikti informaciją apie LLG procedūras
- Priimti paraiškas ir reikiamus dokumentus
- Rinkti asmens ir biometrinius duomenis perdavimui Lietuvos migracijos departamentui
Sprendimą dėl LLG išdavimo priima tik Lietuvos migracijos departamentas. Kai Migracijos departamentas nusprendžia išduoti LLG, kortelė gali būti išsiųsta į užsienį, todėl galite atvykti į Lietuvą turėdami galiojantį LLG be papildomos vizos. Jei turite vizą, leidžiančią atvykti į Lietuvą, arba galite atvykti be vizos, LLG kortelę galite atsiimti Migracijos tarnyboje atvykę.
O kas, jeigu taptumėte slaugytoja? | Sana Goldberg | TEDxHarvardCollege
tags: #papildomos #studijos #ku #slauga #atsiliepimai