Pagal ES teisę nuo 2000 m. darbdavių pareiga yra sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas. Šiose gairėse pateikiama informacijos, praktinių pavyzdžių ir naudingų nuorodų, kad darbdavams būtų lengviau laikytis šio reikalavimo. Gairės padėjo Neįgaliųjų platformos nariai ir socialiniai partneriai, pateikę ne tik pasiūlymų, bet ir gerosios praktikos pavyzdžių. Jei esate darbdavys ar įmonės savininkas, vadovas ar darbuotojų kolektyvo lyderis, žmogiškųjų išteklių specialistas ar tiesiog bendradarbis, šioje brošiūroje pateiktos praktinės įžvalgos ir gerosios praktikos pavyzdžiai turėtų įkvėpti jus siekti įdarbinti, samdyti ir išlaikyti darbe asmenis su negalia, naudojant tinkamų sąlygų sudarymo ar pritaikymo priemones.
Šios gairės pirmiausia skirtos darbdaviams, tačiau jos yra itin aktualios ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams: darbdavių asociacijoms, profesinėms sąjungoms, valdžios institucijoms, lygybės įstaigoms, pilietinei visuomenei ir asmenims su negalia. Kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla, o JT neįgaliųjų teisių konvencija įtvirtina teisių apsaugą laikantis tarptautinės teisės. Konvencija akcentuoja, kad darbų yra įmanoma vykdyti ne tik turint tinkamas fizines, bet ir organizacines sąlygas, o tuo siekiama užkirsti kelią diskriminacijai visose užimtumo formose.
Tikslas ir teisinis kontekstas
Europos Sąjungoje darbdavių pareiga yra sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas. Siekiant garantuoti vienodą požiūrį, jiems įrengiamos tinkamos patalpos ir imtasi priemonių, kad neįgaliajam būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Darbdaviams taikoma vartojama įstatyminė bazė, kurioje Nacionaliniai įstatymai perkelia Užimtumo lygybės direktyvą: priimami sprendimai dėl tinkamų sąlygų sudarymo, atsižvelgiant į įstatymų pakeitimus ir direktyvas, įskaitant mokesčių lengvatas ir išmokas už darbo vietos kūrimą asmenims su negalia.
Konvencijos ir Bendroji pastaba Nr. 8
JT neįgaliųjų teisių konvencija ir JT neįgaliųjų teisių komiteto Bendroji pastaba Nr. 8 2022 m. pabrėžia, kad teisė dirbti yra pagrindinė žmogaus teisė ir turi būti užtikrinama išskirtinai, nesvarbu užimtumo forma. ESTT precedentai aiškina, kad tinkamų sąlygų sudarymo koncepcija apima ne tik materialias, bet ir organizacines priemones, įskaitant galimą darbo ritmo ar atlikimo koregavimą. Taip pat svarbu suprasti, kad tinkamų sąlygų sudarymas skiriasi nuo prieinamumo - prieinamumas yra išankstinė sąlyga, o tinkamų sąlygų sudarymas - adaptacijos veiksmas asmeniui.
Praktiniai įrankiai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
- Individualizuotas vertinimas - dėmesys konkretaus darbuotojo stiprybėms ir poreikiams, siekiant įvertinti vietas, kur galima išnaudoti jo potencialą ir paskirti tinkamas užduotis.
- Paslaugų teikimas ir pagalba darbe - personalinė pagalba, mentorystė, tyloji darbo erdvė ar specializuotos priemonės, kurios padeda atlikti užduotis.
- Darbo aplinkos pritaikymas - baldai, įranga, patalpų planavimas, tylios zonos įrengimas, specialios darbo vietos įrengimas ar nuotolinis darbas kaip alternatyva.
- Nuotolinis darbas - gali būti naudingas sprendimas, kai kelionės ar transportas kelia sunkumų, tačiau turi būti lankstus pasirinkimas, o ne privaloma norma.
- Darbo užduočių pritaikymas (job carving) - perskirstymas ar pritaikymas užduočių tarp pareigybių, siekiant išnaudoti asmens su negalia stipriąsias puses.
- Organizacinė kultūra ir įtrauktis - integruoti lanksčias darbo sąlygas į įmonės politiką, skatinti lygybę ir bendruomeniškumą.
- Specialiosios priemonės ir techninės pagalbos - technologijos, didinantys tekstą, ar klausos įranga, prijungiama prie įrenginių, taip pat pagalbinė teikiama pagalba ir lygiai su kitais darbuotojais.
Praktiniai pavyzdžiai ir ribos
Kartais laikinos priemonės gali būti tinkamos trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikiam poreikiui jas reikia papildyti nuolatinėmis priemonėmis. Prieinamumas ir tinkamų sąlygų sudarymas skiriasi: prieinamumas - grupei, tinkamų sąlygų sudarymas - asmeniui. Darbdaviai gali manyti, kad atskyrimas yra tinkama priemonė, tačiau tokių sprendimų reikia imtis atsargiai, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus ir įgūdžių išlaikymą. Nustatyta, kad trumpalaikės priemonės neturi būti laikomos galutine tinkamų sąlygų sudarymo forma.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Nauji pokyčiai teisėje (nuo 2024 m. sausio 1 d.)
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Pataisos keičia negalios vertinimo modelį, didina paslaugų ir pagalbos prieinamumą, spartina individualizuotą pagalbą ir paslaugas. Turimas dalyvavimo lygis bus svarstomas padedant darbuotojams įsidarbinti ir išlaikyti darbą pagal jų sveikatos būklę. Darbdaviai turi sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas, ir gali būti papildomų garantijų, atitinkančių teisinius reikalavimus. Darbo kodeksas (DK) pateikia įrankius, kaip suteikti galimybes dirbti ne visą darbo laiką, darbo laiką keisti ar dirbti nuotoliniu būdu, užtikrinant, kad negalią turintys asmenys turi tokias galimybes, kai tai atitinka jų sveikatą ir įstaigų rekomendacijas.
2024 m. DK pakeitimų tikslas - išvengti perteklinių reikalavimų dėl informacijos apie negalią, paliekant pareigą tik tiek, kiek būtina darbuotojo saugumui ir darbo našumui. Taip pat nustatytos sąlygos dėl darbo užmokesčio atskaitų, išeitinių išmokų dydžių ir atostogų teisių neįgaliesiems. Įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas įtraukti asmenis su negalia į darbo rinką ir skatinti jų įdarbinimą bei karjerą, o darbdaviams suteikti lanksčius mechanizmus pritaikyti darbo aplinką ir teikti tinkamas priemones.
Teisiniai aspektai ir darbuotojo teisės
Darbdavys turi užtikrinti kiekvienam darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikatą tausojančias darbo sąlygas (DK 158 str.). Įstatymas taip pat įtvirtina, kad neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros ar mokytis, įskaitant tinkamą sąlygų sudarymą, jei tai nedidina darbdavio išlaidų neproporcingai (DK 26 str. 2 d. 6 p.). Taip pat teisė į darbą apima galimybę dirbti daliniu ar nuotoline režimu (DK 40 str., 52 str.). Nuotolinis darbas - teisė darbuotojo prašymu arba šalių sutartimi, o darbdavys turi įrodyti, kad gamybiniai ar organizaciniai ypatumai neleidžia įgyvendinti šio prašymo be reikšmingų išlaidų.
Įstatymų pokyčiai dėl atlyginimų ir išmokų
Nuo DK pakeitimų pokyčių - išskaitos iš darbo užmokesčio ribojimai ir aiškios instrukcijos, kaip skaičiuoti ir kada išskaitos yra leidžiamos (DK 150 str., CPK 736 str.). Taip pat nustatytos išmokos už trumpesnį laiką ar ilgesnes atostogas, įskaitant nemokamas atostogas, jei tai remiasi sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Šie pokyčiai siekia palengvinti įdarbinant asmenis su negalia ir užtikrinti jų teises moderniais teisės aktais.
Finansavimas, lengvatos ir pagalba darbdaviams
Valstybė skiria nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų tiems darbdaviams, kurie įdarbina asmenis su negalia. Dėl konkrečių lengvatų ir paramos susisiekite su teritorine darbo birža arba pažvelgti į ataskaitas Europos Komisijos svetainėje bei Europos neįgaliųjų forumo išsamius žemėlapius apie paramos priemones. Šios programos apima mokesčių lengvatas, socialinio draudimo įmokų kompensacijas ir kitus finansinius mechanizmus, skirtus skatinti įdarbinimą ir darbo vietų kūrimą asmenims su negalia.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Praktiniai patarimai darbdaviams
Norėdami įgyvendinti tinkamas sąlygas, pradėkite nuo universalios požiūrio į lanksčias darbo priemones, plėtokite organizacinę kultūrą, kurioje įvairovė yra vertinama. Praktiniai žingsniai gali būti šie:
- Atlikti įdarbinimo procesų pritaikymą, įskaitant užimtumo poreikių įvertinimą pradžioje;
- Numatyti įvairius darbo organizavimo būdus: nuotolinį darbą, dalinį darbą, lanksčias valandas;
- Aptarti individualizuotus vertinimus ir pagalbines paslaugas, kurios palengvina užduočių atlikimą;
- Darbuotojo teisės į atostogas, išeitinę išmoką ir darbo sąlygų koregavimą pritaikyti pagal naują teisinę bazę;
- Jei reikia, kreiptis dėl finansavimo ar subsidijų į teritorinę darbo biržą;
- Nepriklausomai nuo dydžio įmonės, kurti įtraukią kultūrą ir užtikrinti, kad lankstūs sprendimai būtų įtraukti į įmonės politiką.
Video ir infografikos vietos
Video apžvalga apie tinkamų sąlygų sudarymą asmenims su negalia gali būti naudinga supažindinant su praktiniais pavyzdžiais.
Infografikos galėtų būti apie tinkamų sąlygų sudarymo komponentus: prieinamumo įvertinimą, darbo vietos pritaikymą, individualizuotas paslaugas, lanksčias darbo sąlygas ir įtraukties kultūrą.
Duomenų ir šaltinių įtraukimas
Šiame straipsnyje apžvelgiama ES teisės ir nacionalinių įstatymų įtaka darbdavių sprendimams. Politika 2021-2030 m. skatina neįgaliųjų užimtumą ir teikia praktikų rinkinį, kaip įdarbinti ir išlaikyti asmenis su negalia. Nuolat tikrinkite naujausius teisinius aktus ir rekomendacijas, nes teisės aktai gali keistis, įskaitant 2024 m. DK pakeitimus ir jų įgyvendinimo ypatumus.
Reikia žinoti darbuotojams
- Tinkamų sąlygų sudarymas yra pareiga, o ne privilegija; į tai įtraukiama tiek užimtumo proceso pradžia, tiek jo pabaiga ir įvertinimai.
- Prieinamumas gali būti dalis tinkamų sąlygų sudarymo, tačiau jos koncepcijos skirtos grupei, o tinkamų sąlygų - konkrečiam asmeniui.
- Nuotolinis darbas neturi tapti privaloma norma; laikykitės lankstumo ir įsitikinkite, kad tai nepakenktų darbuotojo karjeros įsivystymui.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas
tags: #darbdavys #mato #kad #turi #invaliduma