Po vaiko teisių apsaugos sistemos reformos įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VTAPĮ) aiškiai deklaruoja, kad prioritetas teikiamas vaiko augimui savo biologinėje šeimoje, nepaisant to, kokia ji būtų (33 str. 4 d.), o atsiradus šeimyninės aplinkos funkcionavimo sutrikimams, šeimai turi būti taikoma kompleksinė pagalba vaiką paliekant šeimoje (33 str. 5 d.).
Vaiko išsaugojimas šeimoje - prioritetinis principas. Tik nepavykus prevencinėmis priemonėmis padėti šeimai, vaikas gali būti paimamas iš šeimos jam nustatant laikiną ar nuolatinę globą, ar net įvaikinant jį (33 str. 6 d.). Todėl VTAPĮ 33 straipsnio nuostatas turėtų žinoti kiekvienas atsakingas tėvas ir jas priminti vaiko teisių apsaugos pareigūnams susidūrimo su jais metu, jeigu iškart po pirmojo apsilankymo šeimoje, dar nespėjus taikyti jokių pagalbos priemonių šeimai ir neesant realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, šie ketintų taikyti vaiko paėmimą iš šeimos.
Kaip vertinama vaiko situacija ir grėsmės lygiai
Vaiko situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai vertins pagal 2020 m. sausio 1 d. Vertinimas vyksta atmetimo būdu: pirmiausia vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį pagal išvardintus rizikos veiksnius. Kartu bus privalu įvertinti šeimos stiprybes, kurios gali sušvelninti rizikos veiksnius.
Jei apsaugos poreikio nėra, tada žvelgiama į rizikos veiksnius, kurie gali liudyti, kad šeimai, vaikui reikia paslaugų. Jei nepastebima ir tokių veiksnių, tada vertinimas baigiamas.
Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvieno apsilankymo pas tėvus ar kitus, globojančius vaiką, asmenis atveju privalo pildyti Anketos formą. Anketos esmė yra ta, kad nustačius atitinkamą nurodytų požymių kiekį, įvertinus jų reikšmingumą, pagal tai yra nustatomas pirmas ar antras grėsmės vaikui lygis.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
VTAPĮ išskiria du grėsmės lygius vaikui, t. y. pirmą ir antrą (38 str.). Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų grėsmės lygių yra tas, kad nustačius pirmąjį, yra organizuojama socialinio darbuotojo pagalbą šeimai, o nustačius antrąjį grėsmės lygį, sukuriamos prielaidos paimti vaiką iš nesaugios aplinkos.
Kaip elgiamasi gavus pranešimą
Išnykus grėsmės lygiams vaiko teisių apsaugos specialistai vertins kiekvieno konkretaus vaiko situaciją. Pirma, jeigu gavus pranešimą ir jį išnagrinėjus matoma, kad vaikui joks pavojus negresia, specialistai tiesiog baigs pranešimo nagrinėjimą.
Antra, jeigu po situacijos vertinimo paaiškės, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje kilusių iššūkių, tuomet šeima bus nukreipiama į savivaldybę nustatyti, koks yra konkretus pagalbos poreikis.
Trečia, jei išsiaiškinus situaciją bus fiksuotas realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, tada bus nustatomas vaiko apsaugos poreikis, o vaikas bus apsaugomas arba pasitelkus giminaičių, kitų šeimai artimų asmenų pagalbą, arba apgyvendinus vaiką su abiem ar vienu iš tėvų krizių centre.
Greita reaguojant į smurto pranešimus
Gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai į situaciją reaguoja greitai bet kuriuo paros metu - kai pranešimas gaunamas iš policijos, atvykstama per 1 valandą, kitais atvejais - ne vėliau nei per 6 valandas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai bendrauja su vaiku individualiai, prireikus be tėvų, jeigu vaikas pagal amžių ir sveikatos būklę yra pajėgus apibūdinti aplinkybes. Specialistai taip pat turi būtinai išklausyti vaiko tėvus arba globėjus.
Kai atliekamas specialiųjų poreikių, raidos ar kitokių sutrikimų turinčio vaiko situacijos vertinimas, vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę pasitelkti psichologus, specialiuosius pedagogus ar kitus specialistus, kurie gali kompetentingai padėti išklausyti vaiką.
Kas yra realus pavojus ir kada galima paimti vaiką iš gyvenamosios aplinkos
Reikia išskirti dvi situacijas: 1) kai pavojus vaikui kyla neutralioje aplinkoje (36 str. 4 d.) ir 2) kai pavojus vaikui kyla vaiko gyvenamoje aplinkoje (36 str. 5 d.). Šis skirstymas svarbus tuo, kad abiem atvejais galioja skirtingos vaiko paėmimo sąlygos.
Jeigu pavojus vaikui kyla neutralioje aplinkoje, tuomet nebūtina nustatinėti jo realumo ir vaiką iš neutralios aplinkos galima paimti daug lengviau bei grąžinti jį tėvams (išskyrus atvejus, kai yra duomenų, kad grąžinti vaiką tėvams yra nesaugu).
Jeigu pavojus vaikui kyla jo gyvenamojoje aplinkoje (namuose), įstatymas labai aiškiai teigia, kad toks pavojus turi būti realus. Tik realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei sudaro pagrindą tarnyboms paimti vaiką iš jo gyvenamosios aplinkos.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Todėl griežtai laikantis įstatymo raidės, bet kokie kiti atvejai, kuomet nėra konstatuotas realus pavojus vaikui, o vaikas paimamas iš jo gyvenamosios aplinkos, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patvirtintais įsakymais, aprašais ar taisyklėmis (kitaip tariant žemesnės teisinės galios poįstatyminiais aktais), turėtų būti laikomi neteisėtais.
Tėvų dalyvavimas procese ir Anketos reikšmė
SADM ministras savo įsakymu yra patvirtinęs „Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą“ (Aprašas) ir kartu su juo (kaip Aprašo priedus) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (Anketa) formą bei Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto formą.
Anketa turi būti pildoma atsakingai ir dalyvaujant tėvams, kurie siekdami sumažinti vaiko paėmimo iš šeimos riziką turėtų atkreipti dėmesį į tokius dalykus:
- Pirma, nors Aprašas tam tikrais atvejais vaiko teisių apsaugos pareigūnams šią Anketą leidžia užpildyti per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo, tačiau tėvai turėtų reikalauti, kad Anketa būtų užpildoma nedelsiant, čia ir dabar, vaiko buvimo vietoje, dalyvaujant vaiko atstovams ir pareigūnams. Taip bus lengviau užtikrinti objektyvų aplinkybių konstatavimą.
- Antra, vaiko teisių apsaugos pareigūnui žymint varneles prie atskirų Anketos punktų, tėvams svarbu klausti ir aiškintis, o kokios gi aplinkybės tą patvirtina ir tuo pačiu pateikti savo paaiškinimus.
- Trečia, kuomet anketa bus užpildyta, ji bus duodama pasirašyti tėvams ar globėjams. Nesutinkant su anketos duomenimis, labai svarbu, kad tėvai kartu su savo parašu parašytų ir savo įvykių versiją ar paaiškinimus dėl kiekvieno pabraukto grėsmės vaikui indikatoriaus.
- Ketvirta, tiek pildant Anketą, tiek ir bendraujant su pareigūnais, tėvams bei kitiems kartu gyvenantiems asmenims ypatingai svarbu išlikti ramiems, atsakinėti į pareigūnų klausimus, kadangi bet koks emocijų rodymas ar elgesio nekontroliavimas, ar nebendradarbiavimas yra formalus pagrindas konstatuoti atitinkamas grėsmes vaikui.
Pavyzdys, kaip pateikti paaiškinimus Anketos punkte
Pavyzdžiui, jeigu yra žymima varnelė prie anketos 2.11 punkto, nurodančio, kad vaikas paliekamas be priežiūros (aukštas rizikos lygis), tėvams būtų pravartu paaiškinti, kad pavyzdžiui, vaikas buvo paliktas neilgam, kol tėvas išneš šiukšles, kad tėvai miegantį vaiką galėjo stebėti per “mobilią auklę” ar pan. Į tai turėtų būti protingai atsižvelgiama.
Vaiko paėmimas ir teismo leidimas
Nors pareigūnai gali nedelsiant paimti vaiką iš jam realų pavojų keliančios aplinkos, konstatavus antrą grėsmės lygį, tačiau svarbu žinoti, kad ilgalaikis vaiko paėmimas ir perdavimas laikiniems globėjams yra galimas tik teismo leidimu.
Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo antrojo grėsmės lygio ir realios grėsmės vaikui konstatavimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (apylinkės teismą) pagal pareigūnų institucijos buveinės vietą, kad vaikui būtų nustatyta laikina globa. Teismas tokį pareiškimą turi išnagrinėti per 5 dienas.
Svarbu tai, kad tėvai, jeigu jie nesutinka su vaiko paėmimu, turi teisę nieko nelaukdami (jie atskirai apie teismo procesą nėra informuojami, todėl turi veikti savo iniciatyva), pateikti teismui paaiškinimus bei įrodymus, paneigiančius vaiko teisių apsaugos pareigūnų nuomonę. Pateikti argumentai ir paaiškinimai gali įtakoti teismo sprendimą ir to pasekoje teismas gali neišduoti leidimo paimti vaiką iš šeimos.
Net ir tuo atveju, jeigu teismas leidimą paimti vaiką išduoda, tėvai turi teisę skųsti tokį teismo sprendimą, nors tai ir nesustabdo paties proceso, t. y. teismo leidimo paimti vaiką galiojimo.
Mobiliosios komandos ir pagalba tėvams
Tokių vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirbs mobiliosios komandos specialistai, kurie sieks motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis.
Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesį, dėl kurio išlieka realus pavojus vaiko saugumui.
Rizikos veiksniai: priklausomybės, agresija ir šeimos sunkumai
Vaiko tėvai, globėjai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės požymių ir tai kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Jei apsvaigęs tik vienas iš tėvų ar globėjų, tuomet šis rizikos veiksnys svarbus, kai neapsvaigęs tėvas ar mama negali apsaugoti vaiko nuo jam pavojingo kito suaugusiojo elgesio. Tačiau kartu specialistai turės įvertinti šeimos stiprybes ir atsižvelgti, ar yra kokių nors rizikas neutralizuojančių veiksnių.
Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai rizikos veiksnius vertins pagal aplinkybes. Tarkime, rizika vaikui kur kas didesnė, jei agresyvų elgesį vaiko atžvilgiu demonstruoja abu tėvai, o ne vienas jų.
Vaiko tėvai ar globėjai patiria sunkumų, dėl kurių negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes.
Reikia turėti mintyse, kad vaiko poreikiai yra ne tas pats, kas vaiko norai.
Praktiniai patarimai tėvams: fiksavimas, bendradarbiavimas ir teisės
Vaizdo, garso įrašymo priemonių naudojimas proceso metu. Nors tiek teisės aktai, tiek ir logika sakytų, kad visą specialistų apsilankymo procesą reikėtų užfiksuoti atitinkamose garso ar vaizdo laikmenose, tačiau šiuo atveju specialistai gali neturėti ir nenaudoti reikiamų proceso fiksavimo priemonių.
Tokiu atveju, labai svarbu, kad tėvai patys išmaniųjų technologijų pagalba fiksuotų vaiko teisių apsaugos pareigūnų apsilankymą, pažeidimų konstatavimo eigą, vaiko apžiūrą, bendravimą, dokumentų pildymą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai padėtų išvengti bet kokių ginčų dėl aplinkybių nustatomų įvykio vietoje, o tuo pačiu užfiksuota medžiaga galėtų būti naudojama teisme, spendžiant dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
Kita vertus, reikia žinoti, kad pašaliniai asmenys be sutikimo negali pažeisti teisės nei į vaiko privatų gyvenimą (VTAPĮ 10 str.), nei teisės į suaugusiųjų privatų šeimos gyvenimą ar atvaizdą, todėl tėvai turi teisę reikalauti, jog proceso metu vaizdo ar garso įrašymo priemonės nebūtų naudojamos.
Mitas, kad atvykusių pareigūnų galima neįsileisti į gyvenamąsias patalpas. Svarbu ne tik žinoti savo teises, tačiau ir vykdyti įstatymų numatytas pareigas. Viena šių pareigų- tai vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus.
Vaiko teisių specialistai savo darbe dažnai pasitelkia policijos pareigūnus, kurie turi specialius įgaliojimus. Teisę policijos pareigūnams patekti į patalpas garantuoja Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., kuris numato, kad policijos pareigūnas, atlikdamas savo pareigas bet kuriuo paros metu, be teismo sprendimo gali įeiti į gyvenamas ar negyvenamas patalpas, jeigu įtaria, kad daromas nusikaltimas. Nepaklusus, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą ir jėga patekti į patalpas.
Kadangi vaiko teisių pažeidimai yra dažnai susiję su tam tikrais Baudžiamajame kodekse (BK) numatytais nusikaltimais (pvz., fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, BK 140 str.), tai esant įtarimui, pareigūnai turi teisę šias aplinkybes patikrinti patekdami į patalpas.
Neteisėtų veiksmų pasekmės ir žalos atlyginimas
Galiausiai reikia žinoti, kad neteisėti veiksmai gali sukelti ir teisines pasekmes - pareigą atlyginti žalą. Ši taisyklė taikoma ir vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojams.
Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Taigi viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnai savo pareigas turi atlikti tiksliai pagal jiems taikomus įstatymus ir jų nepažeisti. Todėl bet koks jų pareigų pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai, sukuriantys pareigą atlyginti padarytą žalą.
Vaiko paėmimas iš šeimos be pakankamo pagrindo (net ir nustačius antrą grėsmės lygi, bet nesant realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai ar saugumui) arba pažeidžiant procedūras, gali tapti pagrindu bylai teisme dėl žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo.
Bylos baigtis ir atlyginamos žalos dydis gali priklausyti nuo konkrečios situacijos, patirtos žalos, taip pat nuo to, kaip tėvai bus pasirengę bylos nagrinėjimui teisme, kokius įrodymus turės ir kaip išmanys savo teises.
Trumpas praktinis kontrolinis sąrašas tėvams susidūrus su vaiko teisių pareigūnais
- Išlikti ramiems ir bendradarbiauti su pareigūnais.
- Reikalauti, kad Anketa būtų užpildoma vietoje ir dalyvaujant tėvams.
- Užrašyti savo paaiškinimus prie kiekvieno Anketos punkto ir pasirašyti.
- Jei įmanoma, fiksuoti apsilankymą savo įranga, bet žinoti apie privatumo ribas.
- Pateikti teismui paaiškinimus ir įrodymus, jei kreipiamasi dėl laikinos globos nustatymo.
- Jeigu manote, kad veiksmai neteisėti - kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 str. nuostatas.
tags: #vaiko #teisiu #apsaugos #pagrindu #istatymas #socialines