Depresija - psichikos sutrikimas, kuriuo sergant pasireiškia įvairių simptomų derinys. Pacientus, sergančius šiuo sutrikimu dažnai vargina liūdesys, sumažėjęs interesų ratas, energijos stoka, nuovargis, susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, menkas savęs vertinimas ir mažas pasitikėjimas savimi.
Slaugytojo vaidmuo ir bendradarbiavimas su paciento artimaisiais
Slaugantieji sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus neatsiejamai teikia pagalbą ir paciento šeimai. Šeimos nariams reikalinga pagalba sprendžiant etines dilemas ar psichologines problemas, išgyvenant gedėjimą, jaučiant nuovargį, tenkinant informacijos gavimo poreikius.
Slaugytojai paciento šeimoje patiria daugiau neigiamų, negu teigiamų emocijų. Teigiami aspektai yra personalo parama artimiesiems bei pozityvus paciento artimųjų bendravimas su personalu, neigiami − artimųjų kaltinimai, nesupratimas, trukdymas slaugai, pranešimas apie paciento mirtį, artimųjų lūkesčių nepatenkinimas.
Dažniausiai slaugytojai minėjo paciento artimiesiems teikiamą psichologinę, medicininę, informacinę pagalbą, komforto užtikrinimą, budėjimą prie mirštančiojo. Iš tyrimo rezultatų galima daryti prielaidas, kad dauguma slaugytojų stengiasi bendradarbiauti su paciento šeima. Apie trečdalis slaugytojų dažnai įsitraukia į mirštančio ar sunkiai sergančio paciento šeimos narių psichologines problemas.
Komunikacijos principai dirbant su depresija sergančiais pacientais
Slaugos srities specialistai sako, kad slauga turėtų būti orientuota į asmenį. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus. Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius. Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą.
Praktiniai patarimai bendraujant
- Kalbėkite ramiai ir aiškiai, trumpais sakiniais.
- Klausykitės aktyviai, leiskite pacientui išsakyti jausmus ir rūpesčius.
- Pripažinkite paciento emocijas: „Suprantu, kad jaučiatės nuliūdęs“, o ne neigkite jausmų.
- Skatinkite dalyvauti veiklose, kurios suteikia malonumo ir prasmingumo.
- Įtraukite artimuosius į slaugos planavimą, informuokite juos aiškiai apie gydymo tikslus ir galimus rezultatų variantus.
Emocinė parama slaugytojams ir artimiesiems
Slaugytojoms, dirbančioms su mirštančiaisiais ir jų šeimomis, dažnai pritrūksta motyvacijos dėl didelių darbo krūvių ir psichologinės pagalbos nebuvimo. Slaugytojams, dirbantiems su sunkiai sergančiais ir mirštančiais žmonėmis, taip pat dažnai reikalinga parama, nes darbas susijęs su fiziškai bei psichologiškai sudėtingomis situacijomis tiek slaugant pacientą, tiek bendradarbiaujant su jo artimaisiais.
Kaip atpažinti perdegimą ir sumažinti riziką: stebėkite nuovargį, miego problemas, cinizmą, motyvacijos stoką. Ieškokite kolegų paramos, psichologinės pagalbos, priimkite pagalbą iš socialinių ar sveikatos paslaugų.
Edukacija, informacija ir sprendimų priėmimas šeimoje
Psichoterapeutė pataria: svarbu turėti su kuo tomis emocijomis pasidalinti - geriausia, su tais, kurie turi panašios patirties, kurie supras, nepasmerks, nedraus jausti taip kaip yra, o ne kaip „turėtų būti“. Tikėtina, kad tokie žmonės nemoralizuos, išklausys, pasidalins savo išgyvenimais bei patirtimi - atsiras parama vienas kitam.
Sužinojus, pripažinus, išreiškus savo emocijas, leidus joms būti, įsisąmoninus savo poreikius bei galimybes, lengviau priimti ir svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, suprantate, kad jums būtų geriausia, jei sergančia mama rūpintųsi slaugė. Tačiau mama gali tam stipriai prieštarauti. Tokiu atveju jums gali kilti daugybė prieštaringų jausmų ir minčių: kaltė, nusivertinimas, baimė dėl aplinkinių reakcijos, sunkumas ištveriant mamos liūdesį, pyktį, bejėgiškumą.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl bendravimo su neįgaliaisiais
Psichoterapeutė pataria, kad tokiu atveju svarbiausia pirmiausia susivokti jausmuose ir pasidalinti jais su artimais, jus suprantančiais žmonėmis. Tuomet reiktų racionaliai įsivertinti savo galimybes: kada ir kiek dirbsite? Su kuo galite pasidalinti slaugos rūpesčiais? Kur slaugysite: namuose, ieškosite laikinos slaugos, globos namų ar ligoninės? Kiek tai gali kainuoti? Kokius dar šeimos įsipareigojimus turite? Jei turite vaikų, ar jie pakankamai savarankiški?
Galimi sprendimų modeliai
- Samdyti vieną padėjėją keletui valandų per savaitę ir dalintis išlaidomis su kitais šeimos nariais.
- Keistis nakvynėmis tarp artimųjų ar seserų, kad sumažinti nuovargį.
- Samdyti profesionalią slaugę ir dengti išlaidas iš paciento santaupų, jei tai įmanoma.
- Apsvarstyti galimybes pasinaudoti socialinės pagalbos institucijomis, savanorių pagalba ar ligoninės slaugos paslaugomis.
Gydymo ir intervencijų komunikacija
Informacija apie gydymo metodus, pavyzdžiui, antidepresantų derinius ar transkranijinę magnetinę stimulaciją (TMS), turėtų būti pateikiama aiškiai ir jautriai. Pacientų ir artimųjų informavimas apie gydymo tikslus, galimus efektus ir šalutinius reiškinius padeda sumažinti nerimą ir neteisingas viltis.
Transkranijinė magnetinė stimuliacija stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą. Tai gera žinia pacientams, kuriems yra išsivysčiusi gydymui atspari depresijos forma.
Higienos ir kasdienės priežiūros ypatumai
Apatija ir depresija gali paveikti higienos įpročius, todėl svarbu taikyti jautrius, paciento orumą gerbiančius sprendimus. Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti. Kai kurie demencija sergantys žmonės bijo vandens, todėl reikalingas kantrus ir empatiškas požiūris.
TENA rekomenduoja „TENA Pants“ sauskelnes-kelnaites, kurios užtikrina savarankiškumą. „TENA Pants“ dėvimos kaip įprasti apatiniai, jas lengva nusimauti ir užsimauti, tad slaugomajam dėvėjimo įpročiai nesikeis.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas
Socialiniai ir sisteminiai iššūkiai Lietuvoje
Pasak D. Balčiūnienės, Lietuva šiuo metu yra keistoje pereinamoje situacijoje. Dažnai ligonis slaugomas namie, gėdimasi jį atiduoti į slaugos įstaigas. „Svarbu nuimti šią stigmą, nes ilgai sergančių ligonių slaugymas labai apsunkina slaugančiųjų gyvenimą, nepadeda nei jiems, nei ligoniui“, - sako D.
Psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad žmonės ne visada įvertina, kaip ligonio slaugymas gali atsiliepti jų pačių gyvenimui. Pvz., pasitaiko atvejų, kai dukra dėl to, kad galėtų slaugyti sergančią mama, meta darbą. Beslaugydama neretai pati suserga depresija. Mama miršta ir moteris supranta, kad ji yra viena, be darbo, pašlijusia psichine ir fizine sveikata, materialiai neapsaugota.
„Būtų gerai, jei suaugę vaikai gyventų atskirai nuo tėvų. Šeimai tai sveikiau. Tai svarbu įvertinti priimant sprendimą dėl slaugos. Tačiau, jei neįmanoma kitaip, būtina pagalvoti, kaip pasirūpinsite savo psichologine būsena“, - sako D.
Paslaugų prieinamumas ir klinikų vaidmuo
„Asmens sveikatos klinika“ - nuo 2002 metų veikianti licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes. Taip pat „Asmens sveikatos klinikoje“ teikiama pagalba ir ligonius slaugantiems artimiesiems.
Klinikoje dirbantys specialistai naudoja klasikinius, mokslo aprobuotus ir pasaulyje žinomų draugijų bei asociacijų pripažintus gydymo metodus, konsultavimo būdus bei medikamentus.
| Problema | Siūlomas sprendimas |
|---|---|
| Artimųjų kaltinimai ir nesupratimas | Aiški informacija, empatiškas bendravimas, šeimos įtraukimas |
| Slaugytojų perdegimas | Kolektyvinė parama, psichologinė pagalba, tinkamas darbo krūvių valdymas |
| Paciento apatija ir higienos problemos | Skatina savarankiškumą, naudojami pritaikyti higienos produktai |
Žinodami pagrindinius komunikacijos principus, suteikdami informaciją jautriai ir empatiškai, įtraukdami šeimą bei rūpindamiesi slaugančiųjų emocine būsena, galime gerokai pagerinti slaugomų pacientų, sergančių depresija, priežiūros kokybę.
tags: #bendravimo #slauga #slaugytoju #su #depresija #serganciais