Psichiatrinė Reabilitacija: Vadovėlis ir Šiuolaikinės Tendencijos Lietuvoje

Psichikos sveikata yra viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Psichikos sveikatos sutrikimų problema aktuali visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, psichikos sveikatos sutrikimai kelia didelį susirūpinimą.

Psichiatrijos Vadovėlis - Žingsnis Į Priekį

„Psichiatrija“ - tai pirmasis psichiatrijos vadovėlis, parašytas Lietuvos psichiatrų po 1935 m. prof. J. Blažio parašyto "Įvado į psichiatriją". Šį vadovėlį rengė autorių, kurių dauguma yra Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos darbuotojai, kolektyvas.

Knygoje nagrinėjami psichikos ligonių tyrimo metodai, pagrindiniai psichikos sutrikimų simptomai ir sindromai, atskirų psichikos sutrikimų etiologija, patogenezė, diagnostika bei gydymas. Atskiruose skyriuose aprašomos darbo, karo ir teismo psichiatrinės ekspertizės, medicinos etika psichiatrijoje, psichikos sutrikimų genetika, psichofarmakoterapija bei kiti gydymo metodai.

Vadovėlis skirtas gydytojams psichiatrams, psichoterapeutams, rezidentams, medicinos, psichologijos ir teisės studentams.

Psichodinaminės Psichiatrijos Svarba

Iki šiol mūsų šalyje psichikos sutrikimai ir jų samprata bei gydymas dažniausiai rėmėsi aprašomosios, arba biologinės, psichiatrijos standartais. Tad nenuostabu, kad ir lietuviškos šiai temai skirtos knygos aiškiai atstovavo tokiam požiūriui. Tik pastaraisiais metais psichologijai ir psichoterapijai skirtus darbus papildė kitoks požiūris į psichikos sutrikimus bei patologinius asmenybės bruožus. Tačiau psichiatrai tokios knygos neturėjo.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos

Pasaulyje psichodinaminė psichiatrija radosi kaip atsvara jau minėtai įprastinei - biologinei, arba aprašomajai - psichiatrijai. Sakoma, kad savo funkcionavimu norėdamas jaustis visavertis, žmogus turi turėti dvi akis. Taip ir psichiatrui reikia turėti abi „akis" - atstovaujančias biologiniam ir dinaminiam požiūriams. Kitaip sakant, kad geriau suprastų savo pacientą ir suteiktų jam visavertę pagalbą, psichiatras turėtų ne tik mokėti pažinti simptomus ir jungti juos į sindromus bei suvokti biologiniame kūne vykstančius procesus, bet ir suprasti, kaip sąveikauja sąmonėje ir pasąmonėje veikiančios jėgos, kokie psichikos konfliktai lemia blogą žmogaus savijautą ar dar smarkiau sutrikdo jo sveikatą ir kodėl vaikystės patirtys sukuria vienokią ar kitokią psichikos struktūrą.

XX amžiaus pradžioje gimusi psichoanalizė pradėjo ir naujosios psichiatrijos erą. Iki tol vyravusį psichikos sutrikimų gydymą fizioterapiniais ar kitais sunkiai pagrindžiamais būdais pakeitė sisteminiu požiūriu į psichikos formavimąsi ir funkcionavimą - ne atsitiktinumais, bet psichikos dinamika - pagrįsti gydymo būdai.

Antroje XX amžiaus pusėje suklestėjusi psichofarmakologija atvertė dar vieną psichiatrijos puslapį, o psichoanalizę pamažu buvo pradėta stumti į pašalį. Tačiau kaip ir gyvenime, taip ir moksle kraštutinumai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Tad netrukus suprasta, kad psichologija neatsiejama nuo biologijos ir psichiatrijos.

Psichodinamikos sąvoka atspindi nuolat kintančių jėgų sąveiką psichikoje, leidžia pažinti ne tik hormonų ar kitų cheminių medžiagų įtaką jai, bet ir suprasti dvasinę žmogaus prigimtį bei įvertinti giluminę gydytojo ir paciento santykių prasmę. Dinaminė psichiatrija ne tik nagrinėja psichikos formavimąsi bei jos sutrikimus, bet ir paaiškina, kaip ją veikia santykiai su kitais žmonėmis ir net kokią prasmę pacientui įgyja medikamentinis gydymas.

Kaip minėta, pasaulyje psichodinaminė psichiatrija yra aprašyta ne vienoje populiarioje ar mokslinėje knygoje. Deja, Lietuvoje to nebuvo. Todėl ypač malonu, kad ši knyga yra originalus lietuviškas psichodinaminės psichiatrijos veikalas, tiek Vilniaus, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose pripažintas kaip metodinė mokymo priemonė. Dar svarbiau yra tai, kad jo autoriai atstovauja tiek teorinei, tiek praktinei psichiatrijos sritims ir abiem psichiatrus rengiančioms Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoms.

Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata

Psichikos Sveikatos Statistika ir Problemos

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kamuoja psichikos sveikatos sutrikimai ir su jais glaudžiai susijusios fizinės negalios. Psichikos ligos sudaro apie 12 proc. pasaulio ligų, o iki 2020 m. šis skaičius gali padidėti iki 15 proc. Pasak PSO ekspertų, Europoje 3 mln. suaugusiųjų serga šizofrenija (t. y. 7 iš 1000 žmonių), 33,4 mln. žmonių kiekvienais metais suserga depresija.

Lietuvoje nėra atlikta nuoseklių, išsamių epidemiologinių tyrimų, kurie pateiktų duomenis apie sergamumą psichikos ligomis ir psichikos sutrikimų mastą. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys kol kas apima tik tuos atvejus, jei asmuo yra kreipęsis į psichiatrijos įstaigą ir gydęsis ambulatoriškai ar stacionare. Šie duomenys neapima tų asmenų, kurie dėl kokios nors psichikos sutrikimo kreipėsi į kitus gydytojus (ne psichiatrus).

1990 m. šalyje pas specialistus gydėsi 145 688 sutrikusios psichikos asmenys, arba 3928,8/100 000 gyventojų. 2001 m. šis skaičius siekė 162 038, arba 4645,5/100 000 gyventojų (Dembinskas, 2003, p. 46). Šis skaičius 2004 m. pabaigoje siekė 15 342; moterys sudarė 56,9 proc. 2005 m. pabaigoje šiomis ligomis sirgo 15 424 asmenys, iš jų 57,4 proc.

Žmonės, sergantys psichikos ligomis, yra jautresni ir pažeidžiamesni asmeninių santykių plotmėje, daugiau ar mažiau sutrinka optimalus jų funkcionavimas visuomenėje, sumažėja galimybė atlikti tam tikrą veiklą, susilpnėja jų savarankiškos veiklos įgūdžiai, dėl to žmogus dažniausiai negali atlikti jam įprasto vaidmens.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys:

Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje

• Socialinė atskirtis
• Stigma ir diskriminacija
• Nepakankama savarankiškumo įgūdžių ugdymas
• Ribotos galimybės įsidarbinti
• Neprieinama aplinka (transportas, parduotuvės, paslaugų centrai)

Psichosocialinė Reabilitacija

Kad būtų pagerinta tokių žmonių gyvenimo kokybė ir grąžinti socialiniai vaidmenys, reikalinga psichosocialinė reabilitacija - suderinta visuomeninių, psichologinių, auklėjimo ir medicininių priemonių sistema, teikianti psichikos ligoniams pakankamai savarankiško gyvenimo ir įsitraukimo į visuomenę galimybes (Dembinskas, 2003, p. 635). Ji apima pagalbą ugdant socialinius įgūdžius, interesus, planuojant laisvalaikio veiklą, o tai formuoja įsitraukimo ir asmeninės vertės pojūtį.

Šiuo metu psichikos sutrikimų turintys asmenys mokosi savarankiško gyvenimo įgūdžių: sveikos mitybos, asmens higienos, gaminti valgį, tvarkyti biudžetą, namų ruošos ir naudotis įvairiomis transporto priemonėmis.

Svarbu paminėti, kad psichikos sutrikimų turintiems asmenims labai reikia kitų paramos bei supratingumo.

Psichikos Sutrikimų Priežastys ir Veiksniai

Žmogaus mąstysenę, emocijas, elgseną lemia daug veiksnių. Ši taisyklė galioja ir normaliems, ir liguistiems psichikos procesams (Dembinskas, 2002, p. 32). Todėl psichikos sutrikimų simptomų negalima paaiškinti keliomis priežastimis.

Analizuodamas psichikos ligų priežastis ir veiksnius, A. Dembinskas (2003, p. 33) išskiria tris grupes veiksnių:

• Predisponuojantys veiksniai: įgimtas individo polinkis sirgti psichikos ligomis arba liguistai reaguoti į nepalankų aplinkos poveikį. Mediciniškai tai įgimti galvos smegenų medžiagų apykaitos ypatumai. Šis polinkis išryškėja tik pasireiškus psichikos sutrikimui. Įgimtas polinkis nebūtinai genetiškai paveldėtas.
• Provokuojantys veiksniai: įvykiai prieš sutrikimo pradžią, galėję jį sukelti. Vien įgimto polinkio neužtenka, kad pasireikštų aiškus psichikos sutrikimas. Turi būti veiksniai, kurie psichikos sutrikimus išprovokuoja. Dažniausiai tai psichologiniai ir socialiniai veiksniai, t. y. stresai. Provokuojančiu veiksniu dažnai tampa pavartoti kvaišalai, narkotinės medžiagos. Įvairios infekcinės ligos, intoksikacijos (nuo alkoholio ir kitų narkotikų) taip pat gali paskatinti atsirasti ir vadinamąsias endogenines ligas. Socialiniai veiksniai ne tik išprovokuoja šiuos sutrikimus, bet ir sukelia jų paūmėjimus (Dembinskas, 2003, p. 33).
• Palaikantys veiksniai: veiksniai, kurie trukdo sutrikimui greitai baigtis ir praeiti savaime. Tai lėtinės somatinės ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ir t. t.

Nustatyta, kad beveik visi psichikos ir elgsenos sutrikimai susiję su tam tikru, neretai reikšmingu, genetinis rizikos komponentu. Psichikos ir elgesio sutrikimai atsiranda dėl vadinamųjų rizikos genų sąveikos su aplinkos veiksniais (Dembinskas, 2002, p. 32).

Psichologiniai veiksniai (bendravimo problemos, nesutarimai šeimoje, nesėkmingos gyvenimo prasmės paieškos, nepasitikėjimas savimi ar kuo nors kitu) rodo, kad žmogaus elgsena bene labiausiai priklauso nuo sąveikos su natūralia ar socialine aplinka. Psichikos ir elgsenos sutrikimai gali būti traktuojami kaip blogos adaptacijos nulemtas elgesys, kuris yra išmoktas tiesiogiai ar stebint kitus (Pasaulio sveikatos pranešima…).

Stigma ir Diskriminacija

Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, visais laikais buvo laikomi išskirtiniais, nenormaliais, nukrypusiais nuo normos, nuo to, kas priimta visuomenėje. Šiais asmenimis galima rasti tiek baimės ir atstūmimo jausmus, tiek gėrio ir blogio pavyzdžius. Visuomenės požiūris į žmogų, turintį psichikos sveikatos sutrikimų, keitėsi labai pamažu.

Psichikos ligonio socialinė atskirtis, priklausomai nuo laikotarpio ir kultūros, įgaudavo vis kitokias, naujas formas. Žmogus, kurio fizinės ar psichinės savybės neatitinka visuomenės priimtos normos, įgauna specifinį socialinį statusą. Žmogus su tokia žyme (stigma) dažniausiai yra diskriminuojamas, jo šalinamasi. Psichikos ligos stigma egzistavo dar prieš atsirandant psichiatrijai, bet, ir atsiradus psichiatrijos institucijoms, ji nesumažėjo. Jai apibūdinti net nebuvo tinkamos kalbos, ir tai atidėjo stigmos redukciją (Gedgaudas, Valickas, 1999, p. 106).

Dažniausiai pasitaikantys mitai ir stereotipai apie psichikos ligomis sergančius žmones:

• Nuo šios ligos nepasveikstama
• Sergantys psichikos ligomis asmenys yra žiaurūs arba pavojingi kitiems
• Gali užkrėsti kitus pamišimu
• Yra tinginiai ir nepatikimi
• Nenuspėjami
• Negali racionaliai įvertinti savo gyvenimo

Tokie prietarai pabrėžia psichikos ligonių ir sveikų žmonių skirtumus. Svarbu suprasti, kad stigma ir diskriminacija ne tik apsunkina psichikos liga sergančių žmonių gyvenimą, bet ir trukdo jiems kreiptis pagalbos ir gauti tinkamą gydymą.

Nacionalinė Psichikos Sveikatos Politika

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinti nacionalinės sveikatos sistemos veiklos principai, įgyvendinami, remiantis Nacionaline sveikatos programa.

Svarbiausi psichikos sveikatos politikos tikslai:

• Sumažinti savižudybių mastą iki vidutinio Europos šalių rodiklio
• Užtikrinti vienodas prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas visiems žmonėms
• Gerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
• Mažinti stigmą ir diskriminaciją psichikos liga sergančių žmonių atžvilgiu
• Sukurti šiuolaikinę visuomeninę (socialinę) psichiatriją

Svarbiausiame psichikos sveikatos politikos dokumente - 2001 m.

tags: #psichiatrine #reabilitacija #knyga