Deja, kaip ir ne kartą anksčiau, prasmingo diskurso, ypač apie sistemines problemas, išplėtoti nepavyko. Kai kyla skandalas ir paviešinama, kad neteisėtais veiksmais pažemintas žmogaus orumas, apribota laisvė, galima potencialiai tikėtis kelių scenarijų. Pirmas - kad greitai viską užmiršus, gyvenimas, diskriminacija ir panašaus pobūdžio nusikaltimai nepastebimai tęsis po senovei. Antras - kad visuomenei ir žiniasklaidai reaguojant, valdžios struktūros priims sprendimą, kuriuo asmenys pažeidę žmogaus teises bus priversti prisiimti atsakomybę ir už savo veiksmus atsakyti, taip pat bus imtasi prevencijos priemonių, kad tokie įvykiai niekada nebesikartotų.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose. Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtu atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.
Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Tai yra įstaigos, kurių pavadinimai buvo pakeisti ir kurių patalpos buvo renovuotos. Tačiau svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai yra įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“, o jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir itin plačiai paplitusią stigmą. Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu.
Jau nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų, apsigyventų bendruomenėje. Ne tik mūsų giliu profesiniu įsitikinimu, bet ir remiantis gerosiomis tarptautinėmis praktikomis, yra labai svarbu ne vien tik vystyti naujų kokybiškų, į asmenį orientuotų ir žmogaus teisių standartus atitinkančių paslaugų spektrą bendruomenėje, tačiau ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūta siunčiami gyventi nauji asmenys.
Deja, bet psichikos sveikatos priežiūros sistemai, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokia užduotis net nėra iškelta. Tai yra labai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški sistemų sinergija, šios dvi sistemos viena kitą palaiko. O psichikos sveikatos priežiūros sistema iki šiol yra perdėm medikalizuota, diagnozavus psichikos sveikatos sutrikimą - tai dažnai atsitinka paauglystėje arba jaunystėje - ambulatorinė sistema labiausiai rūpinasi gydymu psichotropiniais vaistais, trūksta galimybių žmonėms pasirinkti platesnio spektro paslaugas, kurios papildytų arba tam tikrais atvejais net ir pakeistų vien tik vaistų skyrimą ar vartojimą. Nėra sukurtos kompleksinės paslaugų sistemos, kuri pakankamai užtikrintų psichosocialinių aspektų bei žmonių individualaus atsistatymo poreikių atliepimą, tęstines psichoterapijos paslaugas, profesinę reabilitaciją bei užimtumo paslaugas, asmeninio asistento pagalbą, apsaugotą būstą. Taigi, daugumos šių žmonių poreikiai nebūna patenkinami, o jų prasta būsena dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“, ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarą.
Taip pat skaitykite: Globos namų gyventojų gyvenimo kokybės analizė
Todėl turime paradoksalią situaciją. Kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema. Šioje sistemoje dirbantiems specialistams niekas iki šiol nėra davęs uždavinio, kad bendro darbo tikslas yra ne nukreipti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gaunančius žmones į šias įstaigas, o daryti viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų. Kiekvienas atvejis, kuomet dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises. Kol to nesuprasime - klausysimės egzistuojančios socialinės globos sistemos šalininkų nuolatinio kartojimo, kad šios įstaigos yra labai reikalingos, net laisvų vietų jose trūksta egzistuojančiai paklausai patenkinti - ydingos sistemos tikslas ir yra nuolat pateisinti savo reikalingumą. Prasmingo ir oraus gyvenimo nusipelno ne tik šiose įstaigose gyvenantys žmonės.
Ydingos sistemos įkaitais yra tapę ir specialistai, dirbantys joje, kurie yra priversti prisitaikyti prie pasenusios atskirtyje veikiančių įstaigų idėjos ir praktikos. Įvairių paslaugų trūkumas išlieka didžiulis iššūkis. Šiuo metu maždaug 750 žmonių laukia eilėje, kol galės gauti vietą apsigyventi globos namuose.
Ne tik mūsų žvilgsniu, bet ir praktika rodo, kad pertvarka vyks į bendruomeninį apgyvendinimą. Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vilniaus miesto savivaldybei perdavė Senjorų socialinės globos namus. Ministerija tikisi, kad daugiau įstaigų pereis į savivaldybės globą, o jų gyventojai bus puikiai aprūpinti. Ministrė teigė, kad savivaldybės bus įgalintos, galės pasirūpinti, priimti tokius sprendimus. Kartais dydis nėra blogai, ypač didesniuose miestuose. Matome, kad čia vyksta aktyvus socialinis gyvenimas, matosi, kad žmonės bendrauja, nėra užsidarę savo kambariukuose, o tai yra puiku. Tačiau eilės išlieka, ir norima pažadėti, kad daugiau žmonių, kurie negali būti vieni namuose arba neturi galimybių būti su artimaisiais, gautų paslaugas.
Tai yra iššūkis kiekvienai savivaldybei, Vilniui taip pat. Tokia tendencija yra visame pasaulyje, bet matome tendenciją, kad jauni žmonės ir jauni profesionalai, kurie į Vilnių galbūt atvyko iš kitų regionų centrų, kai jų tėvams pasidaro per sunku gyventi vieniems kažkur kitur, labai natūraliai kviečia juos atvykti į Vilnių.
Kai kurie konkrečiai skaičiai: per 2019-2020 metus ministerija savivaldybėms perdavė penkių socialinės globos įstaigų savininko teises ir pareigas. Nuo 2021 metų gegužės Vilniaus savivaldybei perduodami Senjorų socialinės globos namai teikia ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą senyvo amžiaus asmenims. Ministerija, perduodama globos namus, Vilniaus savivaldybei skirs 23 tūkst. eurų, o vėliau kasmet papildomai skiriama po 35 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti griuvimų slaugant senyvus žmones
Įvadas. Senyvo amžiaus asmenų gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai ilgalaikės globos įstaigoje. Senatvės samprata. Socialinės paslaugos senyvo amžiaus žmonėms. Senjorų socialinės problemos ir gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai ilgalaikės globos įstaigoje. Išvados. Literatūra. Ištrauka: psichologinė perspektyva nukreipta į įgimtų arba genetiškai apribotų pažinimų gebėjimų mažėjimą. Dėl prasčiau funkcionuojančios jutimo sistemos prastėja aplinkos ir savęs pažinimas. Senatvėje išryškėja pagrindinės asmenybės savybės, kurios keičia požiūrį į gyvenimą, gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, mirties nuostatas. Biologinis senėjimas yra užprogramuotas, silpnėja imuniteto pasipriešinimas, patiriamas stresas veikia hormonų veiklą. Sociologinis senėjimas analizuoja senų žmonių gyvenseną skirtingose kultūrose, jų integraciją į visuomenę, vaidmenų pokyčius.
Situacijos įvairovė ir faktinės apčiuopos
Kasmet augantis integruotos globos, priežiūros ir slaugos poreikis senyvo amžiaus žmonėms lemia individualius jų poreikių atliepimo tikslus. Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė parama - tai pagrindiniai veiklos komponentai. Pradėjus gyventi socialinės globos namuose, svarbu prisitaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų, dienotvarkės, santykių su darbuotojais ir artimaisiais.
Adakavo socialinių paslaugų namai Tauragės rajone demonstruoja, kaip grupiniai gyvenimo namai gali suteikti daugiau laisvės ir savarankiškumo. Grupinio gyvenimo namuose gyventojai gali turėti iki 10 suaugusių asmenų, o dalis jų perkelti į apsaugotus būstus. Pasakojimai apie Jurgitą, Antaną, Oną, Žydrūną ir Daliją iliustruoja, kaip žmonės keičiasi, atranda gebėjimus ir siekia įsilieti į visuomenę. Savišvaistyti įgūdžiai, savarankiškumas, gebėjimas tvarkytis, gaminti maistą - viskas įtraukiama į kasdienybę.
Viena iš aktualiausių temų - skaidrumas ir teisinė atsakomybė už pažeidimus. Jei žmogus nėra išgirdamas socialinėje aplinkoje, jis gali būti išsiunčiamas į globos namus, kur jam gali būti apribojamos teisės ir laisvės. Perėjimas į bendruomeninį apgyvendinimą laikomas vienu iš prioritetų, o ateities vizijoje - iš viso apie 100 globojamų žmonių galėtų persikelti į grupinio gyvenimo namus.
Spalvingi pavizdžiai iš Adakavo socialinių paslaugų namų
Jurgita ir Antanas dalijasi, kaip jaučiasi namuose: „Čia jaučiuosi kaip savo namuose“, - sako Antanas. Jurgita prisiminė savo vaikystės sunkumus, tačiau dabar džiaugiasi galimybe lankytis kultūros renginiuose, kurti, gaminti. Ona pasakoja apie savo augimą, sunkumus ir kai kuriuos iššūkius, kurie praėjo su pagalba. Žydrūnas norėtų dirbti ir mokytis kurti, o Viktoras ir Dalia susitvarko patys, nors siekia rasti darbų, kurie leistų didinti nepriklausomumą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės vyresniame amžiuje
Adakavo globos namų direktorė Kristina Anulienė pabrėžia, kad persikėlimas į bendruomenę keičia žmogaus gyvenimą, išlaisvina potencialą ir skatina tikėjimą ateitimi. Plačiai kalbama apie ES fondų paramą, kuri numato keturis grupinio gyvenimo namus, dirbtuves ir apsaugotus būstus Tauragės regione.
Investicijos ir perspektyvos Tauragės regione
Projektas „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Tauragės regione“ iš ES struktūrinių fondų numato 2,4 mln. eurų investicijas, iš kurių didžiausia dalis atiteks Tauragės rajono savivaldybei. Planuojama įkurti keturis grupinio gyvenimo namus, įrengti socialines dirbtuves ir pritaikyti Adakavo patalpas specializuotoms paslaugoms.
Prie įstaigų pertvarkų dirba tiek socialinės apsaugos, tiek sveikatos sektoriai. Tačiau iššūkiai išlieka: trūksta kompleksių paslaugų, kurios derintų psichosocialinę reabilitaciją, tęstinę psichoterapiją, užimtumo galimybes ir asmens asistentą. Dar daugiau - reikia užtikrinti, kad nauji gyventojai nebūtų siunčiami į įstaigas, o esantys gyventojai turėtų galimybę integruotis į bendruomenę, susirasti darbą ir gyventi savarankiškai.
Video medžiaga gali papildyti supratimą apie kasdieninį gyvenimą Adakavo globos namuose ir grupinio gyvenimo namuose.
Priežastys ir pasekmės: ką rodo tyrimai
Augantis poreikis integruoti senyvo amžiaus žmones į bendruomenę atskleidžia spragas: nėra pakankamai plataus spektro paslaugų, nėra nuoseklių tęstinių psichoterapijos paslaugų, nėra pilnaverčio profesinio atgavimo proceso. Dėl to dauguma žmonių, įgijusių psichikos sveikatos sutrikimą paauglystėje, lieka medikamentiniame gydyme ir neatranda individualios pažangos.
Svarbu skatinti socialinį įtraukimą, užtikrinti, kad gyventojai būtų apgalvotai pasirinkti pagal poreikius, o ne tik pagal įstaigų galimybes. Socialinės globos įstaigų transformation, bendruomenėms pritaikytos paslaugos ir užimtumo projektai kuria realų kelią į savarankišką gyvenimą vyresniems žmonėms.
tags: #senu #zmoniu #apgyvendinimo #socialines #globos #istaigose