Šiuolaikinėje medijų ekosistemoje kiekvienas - net ir pats mažiausias - gali būti pastebėtas ir įvertintas, teigia kūrybos komunikacijos, reklamos ir ryšių su visuomene projektų vadovas Dr. Viktoras Bachmetjevas.
Ryšiai su visuomene (PR) paprastai laikomi didelių korporacijų ir politikų užsiėmimu. Tai, jog ryšiai su visuomene yra šio pasaulio galingųjų užsiėmimas, istoriškai yra neabejotina tiesa. Vis dėlto reikia suprasti, kodėl taip susiklostė.
Ryšiai su visuomene užgimė tik atsiradus masinės komunikacijos priemonėms - visų pirma, laikraščiams, o po to radijui bei televizijai. Ir nors ir toliau laimi dideli biudžetai, vidutinių, mažų ar apskritai kampanijų „be biudžeto“ sėkmės istorijos rodo, jog vietos po Saule atsirado gerokai daugiau. Taigi sąlyginai sumažėjęs biudžetų svoris leidžia savo vietą rasti visiems.
Esama nuomonės, kad gyvename laikais, kai nebeverta investuoti į tradicinius ryšius su visuomene ar juolab tokių specialistų žinias - pakanka gebėti valdyti socialinius tinklus.
Viena vertus, tai netiesa, nes socialiniai tinklai neišsemia ir niekada neišsems viso komunikacinio lauko. Kad ir kokie svarbūs jie būtų, remtis tik jais, reiškia bandyti vaikščioti viena koja - tai įmanoma, bet nerangu.
Taip pat skaitykite: Naujienų gavimas Lietuvoje per socialinius tinklus
Populiariausi socialiniai tinklai pagal vartotojų skaičių (šaltinis: Statista)
Socialinių tinklų įtaka dezinformacijai ir informaciniam karui
Gyvename nuolat apsupti informacinių-komunikacinių technologijų. Dėl to gyvenimas tapo žymiai patogesnis ir paprastesnis. Kiekvienas galime greitai surasti norimą informaciją, tačiau šiuolaikinės technologijos dėl savo galios, deja, jau tapo ir karo įrankiu.
Projekto „Saugesnis internetas“ komanda suorganizavo viešą diskusiją progimnazijų ir gimnazijų vyresniųjų klasių mokiniams apie iššūkius, kurie kyla dėl priešiškų informacinių operacijų Lietuvoje bei pasaulyje. Diskusijoje dalyvavo ir į mokinių klausimus atsakinėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Pilietiškumo ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas vrš. Tomas Čeponis.
Pranešėjas pirmiausia pristatė, kokia gali būti dezinformacijos grėsmė valstybei, išsamiai aptarė šiuolaikinių technologijų galią, kuri tapo pasaulyje jau kitu ginklu ar pajėgų rūšimi, nukreipta prieš valstybės interesus.
Plačiai buvo aptartos tikslinės sritys (gynyba, kultūra ir švietimas, socialinė apsauga, ekonomika ir energetika, konstitucinių pagrindų apsauga, užsienio politika), į kurias šis naujasis ginklas yra nukreiptas, pateikti pavyzdžiai, kurie rodo, kas būna, kai vyksta informacinis karas (internete, laikraščiuose, radijuje, televizijoje).
Taip pat skaitykite: Kelionių agentūra "Baltic Clipper"
Po pristatymo buvo diskutuojama šiomis temomis: Kas yra informacinis karas, informacinės operacijos, psichologinės operacijos, propaganda, ar tai naujas reiškinys ir kodėl jis aktualus XXI a.? Mokiniai aktyviai domėjosi ir klausė apie sąmokslo teorijas, kurios yra susijusios su COVID-19 viruso pandemija pasaulyje ir valstybių saugumu, Rusijos, Kinijos ir JAV įtaka pasaulio politikai ir ekonomikai.
Taigi, norėdami išvengti mums brukamos informacijos, turėtume būti kritiškesni jai ir rinktis tinkamą. Kiekvienai valstybei reikalinga gyventojų parama, todėl visi turime elgtis atsakingai - kritiškai vertinti išgirstą informaciją, atkreipti dėmesį į informacijos šaltinį.
Socialiniai tinklai ir jaunimo psichinė sveikata
Socialiniai tinklai gali iškreipti mūsų požiūrį į realybę. Kaip nesijausti blogai žvelgiant į tobulą „Instagram“ istorijų pasaulį? Kaip kritiškai vertinti socialinių tinklų tobulo gyvenimo iliuziją? Jei žmogus šypsosi nuotraukoje, gal jis tik tą akimirką nusišypso? O gal apskritai tai suvaidinta?..
Lektorius ragino nepamiršti, kad yra ir realus gyvenimas - ,,būkime jame čia ir dabar, kai vyksta kažkas svarbaus ir įdomaus.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų žala: ką svarbu žinoti?
tags: #vrs #socialiniai #tinklai