Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. O jeigu ir pavyktų - toks asmuo greičiausiai atrodytų kaip keistuolis, iškrentantis iš socialinio gyvenimo. Nors šios platformos per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama kasdienybe, mokslininkai vis užsimena, kad dėl per didelio įnikimo į virtualiąją realybę gresia psichologinės problemos ir net fiziologiniai sutrikimai. Taigi, ar egzistuoja riba, už kurios jau galime sakyti, kad esame priklausomi nuo socialinių tinklų?
Priklausomybės požymiai ir kaip ją atpažinti
Kaip LRT.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto psichologas doc. dr. Visvaldas Legkauskas, bet kokios priklausomybės pagrindinis bruožas - kai žmogus kokiai nors veiklai skiria daugiau laiko, negu tikėjosi. Tas pats galioja ir socialiniams tinklams. Laikas, praleidžiamas naršant juose, vis ilgėja ir ilgėja. Taip pat svarbu pastebėti, kai dėl šios veiklos aukojamos kitos.
Gana daug žmonių jaučiasi socialiniuose tinkluose praleidžiantys daugiau laiko, negu iš tikrųjų norėtų. Visgi tokia priklausomybė nėra specifiškai gydoma - kaip atkreipė dėmesį V. Legkauskas, ligoninėse nėra gydomos priklausomybės, susijusios su veikla.
Anot psichologo, socialiniai tinklai kelia priklausomybę, nes juose galime patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas. T. y. patiktukai, komentarai, pasidalijimai. Jeigu įkeliame kokį nors turinį ir jis sulaukia daug pozityvių reakcijų, gauname dopamino dozę. Dopaminas, anot pašnekovo, yra kaip sėkmės hormonas.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkas dr. A. Žiedelis teigia: „Oficialios diagnozės, tokios, kaip priklausomybė nuo socialinių tinklų, mes tikrai neturime. Negalime to dėti į vieną kategoriją su priklausomybe nuo alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų, žaidimų. Kita vertus, tenka pripažinti, kad socialiniai tinklai sukurti taip, kad skatintų žmones įsitraukti, praleisti kuo daugiau laiko juose, pažiūrėti daugiau reklamų ir generuoti pajamas socialiniams tinklams“.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Norint nustatyti, ar esate priklausomas nuo socialinių tinklų, atsakykite į šiuos klausimus:
- Žmonės iš tikrųjų gyvena taip, kaip parodo socialiniuose tinkluose?
- Jei aš nesurenku pakankamai norimų reakcijų socialiniuose tinkluose, esu nevykęs/usi?
- Rytą ir vakarą pradedu nuo socialinių tinklų peržiūros?
- Jei išsikrauna telefonas ir negaliu sekti naujienų socialiniuose tinkluose, mane apima stiprus nerimas?
- Man norisi būti prisijungus prie socialinių tinklų net kai užsiimu kita veikla, pvz.: vyksta susirinkimas, paskaita ar koncertas?
- Jei negaliu patikrinti savo paskyros socialiniame tinkle, tai kyla jausmas, kad kažką svarbaus praleidžiu?
- Daug svarbiau, kaip aš atrodau socialiniuose tinkluose, o ne tai, koks iš tiesų yra mano gyvenimas?
- Dar vykstant renginiui, skubate įkelti nuotraukas ar video į socialinius tinklus, jei negalite to padaryti, jaučiatės beprasmiškai leidžiantys laiką, nes niekas to nepamatys?
- Jei konkretus žmogus, nesureagavo į Jūsų nuotrauką ar įrašą socialiniame tinkle, Jūs ilgai ant jo pykstate?
- Galite visą savaitgalį praleisti lovoje tik stebėdamas kitų žmonių gyvenimą socialiniuose tinkluose?
- Realiame gyvenime neturite nė vieno artimo draugo?
- Kasdien vis daugiau laiko praleidžiate prisijungęs prie socialinių tinklų?
- Jei kažkas Jus atitraukia nuo buvimo socialiniuose tinkluose, Jums kyla stiprus pyktis ir pasipriešinimas?
- Dėl užsibuvimo socialiniuose tinkluose, esate nespėjęs/usi atlikti svarbaus darbo ar pavėlavęs/usi į svarbų susitikimą?
- Net pabudus naktį, norisi patikrinti savo paskyras socialiniame tinkle?
- Realiame gyvenime neturite hobio ar mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo?
- Darbe ar moksluose net nepastebite, kaip Jūsų dėmesys ir laikas nukrypsta į socialinius tinklus?
- Artimi žmonės Jums nuolat priekaištauja, kad per daug laiko praleidžiate prisijungęs prie socialinių tinklų.
- Tavo socialinių tinklų paskyros gyvena visai kitą gyvenimą nei tu jį gyveni?
Jei iš 19 teiginių sau prisitaikėte daugiau nei 12, tai jau rimtas pavojus, kad esate priklausomas/a nuo socialinių tinklų. Reikia labai rimtai įvertinti, kiek Jums kenkia laikas praleidžiamas socialiniuose tinkluose, ko nepadarote, nenuveikiate dėl buvimo prisijungus prie socialių tinklų.
Jei sau pritaikėte 6-11 teiginių tai esate rizikoje savo gyvenimą nuskurdinti dėl laiko praleidžiamo socialiniuose tinkluose. Pagalvokite, koks ženklas, įvykis ar situacija Jums parodys, kad jau esate rizikoje tapti priklausomas nuo socialinių tinklų.
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo socialinių tinklų
Neigiamos pasekmės
Anot jo, pastebima, kad per didelis socialinių tinklų vartojimas susijęs su neigiamomis pasekmėmis: apleidžiamos kitos gyvenimo sritys, padaugėja nerimo, depresyvumo simptomų, sumažėja savivertė.
Socialiniai tinklai gali turėti reikšmingą įtaką ir savivertei, nes žmonės juose visgi linkę dalytis savo fasadine puse ir bando parodyti save iš gerosios pusės.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Per ilgas naudojimasis internetu gali paskatinti ir miego sutrikimus, nes ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trikdo cirkadinius ritmus. Dėl to rekomenduojama likus bent jau valandai iki ėjimo miegoti visus įrenginius padėti į šalį.
Psichologas P. Rakštikas sako, kad socialinius tinklus vartojame per ekranus, o ekranai turi papildomų šalutinių poveikių laikysenai, miegui, gali atsirasti nemiga, taip pat akių sausumas, galvos svaigimas. Tai yra papildomi negatyvūs ingredientai, dėl to labai svarbu būti sąmoningiems ir atkreipti dėmesį, kaip naudojamės socialiniais tinklais, ne tik kalbant apie kiekį, bet ir apie būdą: sėdėdami, gulėdami, eidami. Teko matyti moterį, per gatvę stumiančią vežimėlį ir akis subedusią į mobilųjį telefoną. Tenka matyti ir autobusų vairuotojus, kurie vežioja žmones, dėmesį nukreipusius į telefono ekraną. Tiesą sakant, kuo labiau pradedi pastebėti, kaip žmonės naudoja socialinius tinklus, tuo darosi baugiau, ir tada nieko keista, kodėl psichinė sveikata yra tokia stipriai blogėjanti.
Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinius grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai.
Teigiama socialinių tinklų pusė
Kalbėdami apie socialinius tinklus ir jų mums daromą įtaką dažniausiai minime blogąją pusę. Psichologas P. Rakštikas sako: „Gali būti ir teigiamų dalykų. Turbūt pirmiausia tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti - kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Ir tai nereiškia, kad tie žmonės mums yra nereikšmingi, jeigu su jais rečiau matomės fiziškai, nes tiesiog turime galimybę palaikyti ryšį tokiu būdu. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau. Nors dabar socialinius tinklus suvokiame kaip nekokybišką ryšį, žvelgiant iš praeities perspektyvos, jis yra ganėtinai kokybiškas. Turiu minty, kad mes čia ir dabar galime gauti žinutę, nusiųsti nuotrauką, vaizdo įrašą ir t. t. Aš kalbu apie galimybę, bet ne apie faktą ar duotybę, nes tai, kaip juos naudojame, jau yra kitas klausimas. Dar vienas aspektas - vis daugiau žmonių dalijasi, kad jie taip gauna informaciją. Minusas čia dėl jos tikrumo, bet, jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti - pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs. Aišku, didžioji dalis žmonių socialinius tinklus naudoja pasyviai, taip irgi pasireiškia jų naudojimo minusas. Nes pirminė jų idėja buvo palaikyti ryšį, vadinasi, aš turiu ganėtinai įsitraukti, jeigu tą ryšį noriu palaikyti. Vis daugiau tas ryšys krypsta į pasyvumo pusę, o tai kuria ir tuos negatyvius išgyvenimus.“
Kaip riboti naudojimąsi socialiniais tinklais?
Užsienio spaudoje nuolat galima aptikti raginimų atsisakyti socialinių tinklų, pašalinti savo paskyras ir ten nebesugrįžti. Kaip teigė V. Legkauskas, tokių radikalių priemonių verta imtis tada, kai matoma išties didelė problema. Kitaip tariant, reikia apibrėžti sau ribas ir socialinių tinklų platformas naudoti informacijos paieškai, kontaktams palaikyti ir pan.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Psichologas siūlo nuolat pasitikrinti, kiek laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, nes žmonės linkę prarasti laiko kontrolę. Daugelis išmaniųjų įrenginių jau leidžia pasižiūrėti, kiek laiko skiriama įvairioms platformoms.
Psichologo teigimu, jeigu susiduriame su tuo, kad jaučiamės blogai dėl socialinių tinklų įtakos, pasiūlymas, ką daryti, yra tik vienas - riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Nes čia jokio kito kelio nebus. Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.“
Kaip sakė P. Rakštikas, dažnai skundžiamės, kad neturime laiko. Tačiau, jei sutrauktume visą socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką į nuoseklų, pamatytume, kad susidaro net kelios valandos per dieną: „Taigi čia galime nušauti kelis zuikius vienu šūviu: galime įvesti higienos naudojant technologijas ir gauti papildomo laiko sau naudingoms veikloms.“
P. Rakštikas pasiūlė ir dar vieną būdą, kaip šiek tiek atsiriboti nuo socialinių tinklų ir pailsinti savo galvą: „Galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti. Čia svarbu įspėti, kad nereikėtų išsigąsti, jei pradžioje sukils įtampa. Jeigu mes kalbame apie jau atsiradusią priklausomybę, tai bet koks vakuumas žmogui iškart kuria įtampą. Bet šita įtampa paprastai atslūgsta padarius tai kelis kartus. Tai galiu pasakyti iš savo klientų patirties, kelis kartus savaitgaliais pasidarykite dieną be interneto ir įtampos emociją ims keisti malonumo emocija.“
Kompanijos „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė J. Antropik pasidalijo patarimais, ką daryti, kad socialinių tinklų vartojimas taptų apčiuopiamesnis ir juose nepaskęstume:
- Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei.
- Programėlių perstumdymas jūsų išmaniajame telefone.
- Išjungti socialinių tinklų pranešimus.
- Atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą.
Jei jaučiate, kad socialiniai tinklai pradeda uzurpuoti Jūsų gyvenimą, atima iš Jūsų laiką ar gyvenimo džiaugsmą, tai laikas įsivesti tam tikras naudojimosi socialiniais tinklais taisykles:
- Būtų gerai turėti laisvą dieną nuo socialinių tinklų, tarkim sekmadienis yra diena be telefono, kompiuterio ir socialinių tinklų.
- Kurkite ir puoselėkite santykius su žmonėmis GYVAI, realus bendravimas, kontaktas, prisilietimas yra žmogui būtina sąlyga jaustis gerai;
- Nusimatykite dienos metą, kada galite leisti laiką socialiniuose tinkluose, nusimatykite, kiek laiko tam galite skirti per dieną;
- Stebėkite savo nuotaikas pasinaudojus socialiniais tinklais.
- Įsisąmoninkite, kad socialiniuose tinkluose žmonės pateikia tik gražiąją savo gyvenimo pusę.
- Puoselėkite ar ieškokite mėgstamos veiklos, kuri užpildytų Jūsų laisvalaikį.
Nereikia pulti į kraštutinumus ir išsitrinti savo paskyras socialiniuose tinkluose. Nuo kasdienio gyvenimo nereikia slėptis ar bėgti. Pastaruoju metu vis rečiau galime sutikti žmonių, kurie visiškai nesinaudoja socialiniais tinklais.
Verta prisiminti, kad socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
tags: #socialiniai #tinklai #as #a #problem