Jau dešimtmetį Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka kelia daug aistrų. Siekiama atsisakyti didelių globos namų ir sudaryti galimybę intelekto negalią turintiems žmonėms gyventi namų aplinkoje, gauti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė pusė šimto grupinio gyvenimo namų, juose gyveno beveik pusė tūkstančio asmenų su negalia.
„Nesvarbu, koks žmogaus intelekto koeficientas, pirmiausiai jis yra žmogus. Ir šiam žmogui šalyje turėtų būti sudarytos sąlygos gyventi tokį gyvenimą, kokį gyvename visi. Keisti situaciją ir pertvarkyti institucinės globos modelį stengiamasi jau gerą dešimtmetį.
„Mes raginame Lietuvos politikus, o ypač savivaldybes steigti kaip galima daugiau tokių namų. Bet šiandien kalbame apie ledkalnio viršūnę. Modelis yra toks, kad septyni žmonės iš dešimties į grupinio gyvenimo namus ateina iš didelių socialinės globos įstaigų. Visa kritinė masė - didžioji dauguma žmonių su intelekto sutrikimais - gyvena šeimose. Reikia suprasti, kad tėvai negyvens amžinai, jie pavargsta.
Reikalavimai Nestacionarioms Socialinių Paslaugų Įstaigoms
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė reikalavimus laikino gyvenimo, grupinio gyvenimo, bendruomeninių vaikų globos namams, šeimynoms ir kitoms nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo paslaugas. Tokį sprendimą pasirašė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Sprendimas įsigaliojo 2020 m. gegužės 18 d.
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos įstatyminė bazė
Dokumente nurodoma užtikrinti, kad būtų matuojama visų darbuotojų, atvykstančių paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų kūno temperatūra. Jau apgyvendintų įstaigoje paslaugų gavėjų kūno temperatūrą rekomenduojama matuoti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
Nustačius, kad paslaugų gavėjui pasireiškė karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) paslaugų gavėjas nedelsiant turi būti izoliuojamas ir konsultuojamasi Karštąja koronaviruso linija 1808 dėl tolimesnių veiksmų.
Privalu užtikrinti, kad įstaigoje planuojant grupines veiklas būtų ribojamas jose dalyvaujančių asmenų skaičius (ne daugiau kaip 10 asmenų). Kiekvienam grupėje esančiam asmeniui paslaugų teikimo patalpoje turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 5 kv. m plotas. Esant galimybei, tarp paslaugų gavėjų užsiėmimų metu užtikrinamas saugus atstumas (ne mažiau kaip 2 m).
Rekomenduojama, kad bendrose patalpose paslaugų gavėjai naudotų nosį ir veidą dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).
Taip pat rekomenduojama, kad rizikos grupei priklausantys asmenys - vyresni nei 60 m ir sergantys lėtinėmis ligomis - pagal galimybes būtų apgyvendinami atskirai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie globą Lietuvoje
Bendruomeninio gyvenimo namuose žmonių lankymas draudžiamas. Nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų, kuriose teikiamos socialinės paslaugos, susijusios su apgyvendinimu, lankymas turi būti ribojamas, o esant poreikiui, gali būti organizuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
Darbuotojai turi būti informuoti, kad turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, jie neturėtų vykti į darbą, o šiems požymiams pasireiškus darbe, darbdaviai turėtų nedelsiant nušalinti darbuotoją nuo darbo.
Situacija Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pripažįsta, jog daugelio asmenų su intelekto negalia poreikiai Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra patenkinami.
„Sostinėje gyvena apie 3,5 tūkst. intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turinčių žmonių. Šiuo metu mieste veikia 5 grupinio gyvenimo namai, juose iš viso gali gyventi 45 asmenys.
Taip pat skaitykite: Įkurkite senelių namus: svarbūs reikalavimai
Pašnekovas primena, kad asmenims su negalia teikiamos įvairios socialinės paslaugos: asmeninė pagalba, socialinių dirbtuvių, pagalbos į namus, dienos socialinės globos paslaugos. „Dalis asmenų lanko dienos centrus, naudojasi socialine reabilitacija asmenims bendruomenėje.
Grupinio gyvenimo namai Visagine
Visuomenės Požiūris ir Gyventojų Patirtys
Bendrijos „Viltis“ atstovė įsitikinusi: intelekto negalią turintiems asmenims ir jų šeimoms skiriama per mažai dėmesio. Tai, anot pašnekovės, nėra vien nepakankamo finansavimo klausimas: „Viską lemia požiūris. Ko dar šitiems reikia? Tas to neturi, tas ano, o dar pandemija, o dar karas… Jūs pensijas gaunate. Ko jūs dar norit?
Moters teigimu, asmuo nesirenka, kokiam ateiti į šį pasaulį, tačiau didelė visuomenės ir valdininkų dalis to vis dar nesupranta. Abejingas jų požiūris asmenis su negalia stumia į paraštes, o šeimas, besirūpinančias neįgaliais asmenimis, veda į neviltį.
„Vilniaus universiteto atliktų šeimų gerovės tyrimų duomenimis, žmonės, gyvenantys su raidos ir kompleksinių sutrikimų turinčiais asmenimis, teigia esantys pavargę ir nusivylę.
Grupinio gyvenimo namuose nuotaika kita. Čia gyventojai jaučiasi laimingi, džiaugiasi gyvenimo sąlygomis, sulaukiama pagalba ir galimybėmis.
„Gyvename Paprūdžių kaimelyje, kurio pagrindinis objektas - parduotuvė. Mūsų gyventojai eina čia apsipirkti, vaikšto po kaimelį, kai kada autobusu važiuoja į Kelmę. Vasarą patys grybauja, uogauja miške. Savarankiškesni išvažiuoja į kitus miestus aplankyti giminių“, - pasakoja Kelmės r.
Specialistės teigimu, grupinių namų gyventojams organizuojamos ekskursijos, išvykos prie jūros, į parodas, koncertus, filmus bei šventes: „Kokį mes gyvenimą gyvename, tokį stengiamės suteikti ir šių namų gyventojams.
Vis dėlto kartais kyla sunkumų, nes visuomenės požiūris kinta pamažu. Iš pradžių kaimo bendruomenė baiminosi ir šalindavosi, smalsesni klausdavo: „kas jūs čia tokie?“, „ar neužpuls?“.
Mėginome užmegzti ryšį su bendruomenėmis, organizavome šventes, tinklinio varžybas. Deja, sulaukėme ir negražių replikų.
Kol aplinkiniai įtariai šnairuoja, grupinio gyvenimo namų gyventojai džiaugiasi laisvalaikiu ir namuose gimstančiomis draugystėmis.
„Dauguma namų gyventojų sutaria gražiai, vienas kitą palaiko, pamoko. Užsimezga ir romantinių draugysčių. Iš viso nuo atidarymo 2016 metais buvo jau keturios porelės. Matome tokias situacijas, jų santykius, sveikatos būklę, kaip sutaria, kaip dera charakteriai.
Šiuo metu grupinio gyvenimo namuose yra dvylika vienviečių kambarių ir keturi dviviečiai. Kiekviename kambaryje yra atskiri dušai, tualetai, televizoriai.
„Didžioji dauguma sąlygomis ir apskritai gyvenimu grupiniuose namuose džiaugiasi.
Grupinio gyvenimo namų steigimas - reikalingas žingsnis, siekiant gerinti asmenų su negalia gyvenimo kokybę, įgalinti juos būti savarankiškesniais, įsilieti į bendruomenės gyvenimą.
tags: #reikalavimai #grupinio #gyvenimo #namams