Seimo socialinė aplinka formuoja politinės valios kryptį, viešųjų išteklių perskirstymo lygį ir valstybės socialinės raidos tempą. „Atėjo laikas įveikti Lietuvos socialinės politikos eklektiškumą - atotrūkį tarp deklaruojamų siekių ir realių veiksmų“, - reziumuodamas bendrą Seimo Ateities komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdį „Lietuvos socialinis modelis: dabartinė politika, vizija „Lietuva 2050“ ir jos nuostatų įgyvendinimas“ sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimudas Lopata.
„Priimdamas valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ Seimas pasiūlė politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl šiai Vizijai įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo, tačiau turime tiksliai apibrėžti, kokius uždavinius keliame socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, šeimos ir užimtumo politikos sritims“, - akcentavo Ateities komiteto pirmininkas.
Seimo komitetų vaidmuo formuojant socialinę aplinką
Posėdžio dalyviai sutarė, kad socialinės politikos pokyčiams išjudinti reikalinga stipri lyderystė. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad siekiant pakeisti socialinės politikos kryptį, reikalingos vertybinės ir vadybinės permainos - nuo kontrolės ir reguliavimo, baudimo už klaidas nuostatų viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose būtina persiorientuoti prie pagalbos visuomenės nariams, darbuotojų iniciatyvos ir rezultato skatinimo, sprendimų paieškos nuostatų. Būtina ugdyti visuomenės pasitikėjimą valstybe.
Pasaulyje sutariama, kad visuomenės socialinio modelio pagrindas yra valdžios organizuojamas viešųjų išteklių perskirstymas, tačiau Lietuvos viešųjų pajamų perskirstymas jau keletą dešimtmečių stagnuoja, ne tik nesiekdamas Europos Sąjungos šalių vidurkio, bet ir prie jo neartėdamas. Dėl to formuojasi švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo sistemų privatūs antstatai, iš kurių laimi privilegijuotos visuomenės grupės - elitas, o pralaimi silpniausieji, - teigė posėdyje dalyvavę ekonomistai prof. Raimundas Kuodis ir prof. Romas Lazutka.
„Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ nėra griežtai apibrėžta, kokių socialinių pokyčių siekiame, nors socialinės atskirties, teisingumo, skurdo, socialinių paslaugų prieinamumo, viešųjų išteklių perskirstymo iššūkiai yra labai gerai dokumentuoti tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje statistikoje. Ta pati statistika rodo, kad Lietuvos visuomenės susirūpinimas dėl skurdo ir atskirties bei sutarimas, kad valdžia turi imtis veiksmų jiems mažinti, yra vienas aukščiausių Europoje“, - papildė sociologė dr. Jekaterina Navickė.
Taip pat skaitykite: Poveikis Lietuvoje: socialinės rizikos šeimos ir alkoholio vartojimas
Kokios yra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Baltijos valstybė Lietuva? - „World Questions“, BBC World Service
Skandinaviško gerovės modelio siekis ir prioritetai
Mokslininkams pritarė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialines grupės vadovė Irena Segalovičienė, pabrėžusi, kad valstybės vadovo požiūriu Lietuvoje turi būti kuriama klasikinė skandinaviško pavyzdžio gerovės valstybė. Svarbiausi dabartinės socialinės politikos prioritetai - lygių galimybių užtikrinimas švietime, sidabrinė ekonomika, šeimos ir būsto politika.
Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai Valdemaras Valkiūnas, Valentinas Bukauskas, Rita Tamašunienė, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Darius Žeruolis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė pabrėžė pilietinės brandos ir paramos reformoms poreikį, regioninės atskirties, įtampos tarp viešojo ir privataus sektoriaus, užtikrinant visiems piliečiams lygią prieigą prie socialinių paslaugų, aspektus.
Seimas ir aktyvaus senėjimo politika
Šiandien Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ ataskaitą. Svarstymo metu akcentuota, kad Lietuvoje sparčiai didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis, tačiau valstybės politika ir taikomos priemonės nepakankamai užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į visuomeninį, ekonominį ir socialinį gyvenimą.
Ataskaitoje nustatyta, kad ribotos švietimo ir mokymosi galimybės, nepakankamas socialinių paslaugų prieinamumas bei skaitmeninės atskirties problemos išlieka esminiais iššūkiais. Esminės rekomendacijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai - panaikinti 65+ amžiaus ribojimus mokymosi programose (ypač „Kursuok.lt“), teikti prioritetą aktyvaus senėjimo mokymams, didinti vyresnių asmenų informuotumą ir geriau pritaikyti mokymosi pasiūlą jų poreikiams.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad ypač svarbu priimti sprendimus dėl finansavimo modelio keitimo ir rasti būdą, kuris sudarytų sąlygas vyresnio amžiaus asmenims lanksčiau ir efektyviau naudotis mokymosi galimybėmis. Komiteto nariai sutarė, kad aktyvaus senėjimo sritis yra itin aktuali, tačiau į ją būtina žvelgti kompleksiškai. Atsižvelgiant į tai, komitetas prie šio klausimo planuoja sugrįžti į diskusiją kviesdamas atsakingas ministerijas - Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją bei Kultūros ministeriją.
Taip pat skaitykite: Vaikai Rizikos Šeimose
Paminėtina, kad Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas komitetas, yra apsvarstęs Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIVP-3989 ir pateikęs siūlymus pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Jų esmė - užtikrinti nuoseklią, kokybišką ir įrodymais grįstą vyresnio amžiaus žmonių politiką, tinkamai organizuoti šių klausimų koordinavimą savivaldybėse, įvertinant atsakingų asmenų darbo krūvį, taip pat sprendimus grįsti moksliniais tyrimais ir ekspertinėmis įžvalgomis.
Šeimos institutas kaip socialinės politikos ašis
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. „Šeima yra seniausia institucija žemėje, ji atlieka pagrindinį vaidmenį žmonių visuomenėje.“ Šeima buvo ir yra valstybės ir valstybingumo pamatas. Šeima yra socialinio gyvenimo centre, nes naujovės ir socialiniai pasikeitimai daro įtaką šeimai.
„Šeima - tai istoriškai konkreti sutuoktinių, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių visuma, maža socialinė grupė, kurios narius sieja santuokos ir giminystės ryšiai, bendras ūkis ir dorovinė atsakomybė.“ „Šeima - pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai.“ „Dauguma žmonių pradeda savo gyvenimą šeimoje, užauga, perima pagrindines normas ir vertybes, vėliau kuria savo šeimas, augina vaikus.“
„Šeimos funkcijas suprantame kaip sutuoktinių ar kitų jos narių (vaikų, senelių) poreikių tenkinimą ir pareigų viens kitiems (tėvų vaikams, vaikų tėvams ir kt.) atlikimą.“ „Vaikų socializacija ir auklėjimas. Žmogus socialine būtybe pasidaro tik sąveikoje su gamta, aplinka, kitais žmonėmis.“ „Šeimos rekreacinė funkcija. Ši funkcija suprantama kaip laikas, skirtas šeimos narių poilsiui, fizinėms ir dvasinėms jėgoms, sveikatai atgauti.“
Šeimos politikos teisinės prielaidos
„Šeimos stiprinimas, šeimos santykių kūrimas meilės ir pagarbos vienas kitam, visų šeimos narių tarpusavio pagalbos, atsakomybės prieš šeimą pagrindu - štai pagrindiniai šeimos santykių teisinio reguliavimo tikslai.“ „Priėmus naują Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, šeiminių santykių reglamentavimas taip pat priskiriamas prie civilinės teisės normų reglamentuojamų santykių.“ „Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius.“
Taip pat skaitykite: Priežastys, dėl kurių šeima tampa rizikos šeima
„Visuotinai priimta nuomonė, kad šeima yra pagrindinė ir svarbiausia visuomenės ląstelė, kuriai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija gina šeimą kaip žmogaus prigimties instituciją, kuri turi savo gyvenimą ir tvarkosi pagal savo vidinius principus. Valstybė, įvertindama šeimos svarbą, prisiima įsipareigojimus.“
Seimo socialinė aplinka ir šeimos gerovė
Nuo 1994 metų gegužės 15-oji žymima Tarptautine šeimos diena, kurią paskelbė Jungtinių Tautų organizacija (JTO). Minint šią dieną diskutuotinos temos gali apimti tokius aspektus kaip vaikų teisės, skurdas, smurtas, lyčių nelygybė, migracija, sveikatos priežiūra ir kt. Šeima yra tas institutas, kuris kuria vaikui ugdomąją, globojančią ir socializuojančią aplinką, kurioje vystosi jo asmenybės ir identiteto bruožai, įsisavinamos socialinės normos. Tačiau tenka pripažinti, kad šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja skirtingi šeimos modeliai, tarpe kurių galima identifikuoti ir disfunkcines šeimas, kurios nebūtinai yra patologinės, tačiau gali turėti neigiamą poveikį vaiko socializacijai, saviraiškai, socialinės aplinkos suvokimui, ugdymui(si) ir galimai delikventinei elgsenai.
Lietuvos tyrėjų darbuose, disfunkcinė šeima apibrėžiama kaip rizikos šeima, tačiau tai niekaip nekeičia aukščiau pateikto turinio. Svarbu pastebėti, kad iki 2018 metų buvo renkama statistika apie rizikos šeimas, kuriose auga nepilnamečiai vaikai. Viena vertus, pastebime, kad vaikų skaičius rizikos šeimose mažėjo. Tačiau būtina suprasti, kad šis mažėjimas sietinas su tuo, kad daugėjo tėvų globos netekusių vaikų skaičius.
Socialinės politikos uždavinių sukonkretinimas
Pribrendusioms socialinėms reformoms stinga ne tiek politinės valios, kiek visuomenės paramos, teigė ministras. Būtina ugdyti visuomenės pasitikėjimą valstybe. Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai pabrėžė pilietinės brandos ir paramos reformoms poreikį, regioninės atskirties, įtampos tarp viešojo ir privataus sektoriaus, užtikrinant visiems piliečiams lygią prieigą prie socialinių paslaugų, aspektus.
„Ta pati statistika rodo, kad Lietuvos visuomenės susirūpinimas dėl skurdo ir atskirties bei sutarimas, kad valdžia turi imtis veiksmų jiems mažinti, yra vienas aukščiausių Europoje“, - papildė sociologė dr. Jekaterina Navickė. Mokslininkams pritarė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, pabrėžusi, kad Lietuvoje turi būti kuriama klasikinė skandinaviško pavyzdžio gerovės valstybė.
Pagrindinės kryptys Seimo darbotvarkėje
- Lygių galimybių užtikrinimas švietime.
- Sidabrinės ekonomikos stiprinimas ir aktyvaus senėjimo skatinimas.
- Šeimos ir būsto politika: prieinamumas ir parama skirtingiems šeimos modeliams.
- Viešųjų išteklių perskirstymo didinimas iki tvaraus ES vidurkio lygmens.
Seimo socialinės aplinkos poveikio visuomenei sankirta
„Pasaulyje sutariama, kad visuomenės socialinio modelio pagrindas yra valdžios organizuojamas viešųjų išteklių perskirstymas.“ Dėl to formuojasi švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo sistemų privatūs antstatai, iš kurių laimi privilegijuotos visuomenės grupės - elitas, o pralaimi silpniausieji. Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad vyresnio amžiaus gyventojai yra labai svarbi Lietuvos gyventojų dalis, todėl būtina užtikrinti jiems kokybiškas sveikatos sistemos paslaugas ir spręsti vienišumo problemą.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad ypač svarbu priimti sprendimus dėl finansavimo modelio keitimo ir rasti būdą, kuris sudarytų sąlygas vyresnio amžiaus asmenims lanksčiau ir efektyviau naudotis mokymosi galimybėmis. Esminės rekomendacijos - panaikinti 65+ amžiaus ribojimus mokymosi programose, teikti prioritetą aktyvaus senėjimo mokymams.
Šeimos, kaip Seimo socialinės politikos adresato, reikšmė
„Šeima yra giminingumu, santuoka arba įvaikinimu paremtas susivienijimas (socialinė grupė) žmonių, susietų bendra buitimi ir vienodai atsakingų vaikų auklėjimu.“ „Šeima atlieka jos narių emocijų ir elgesio kontrolės funkciją.“ „Sąlygos mylėti ir būti mylimam sudarymas yra svarbiausias šiuolaikinės šeimos uždavinys.“
„Kai kurie mokslininkai, aprašydami šeimos dinamiką, linkę labiau detalizuoti šeimos gyvenimo stadijas.“ „Vyksta naujos tarpasmeninių santykių sistemos, kurioje dalyvauja vaikai, kūrimas.“ „Atsiranda poreikis adaptuotis prie pasikeitusių aplinkybių ir santykių.“
Socialinės aplinkos ir šeimos sąveika
- „Socializacija. Žmonės visuomenėje užima tam tikrą padėtį ir atlieka tam tikrus vaidmenis.“
- „Saugumas. Kūdikiai ir vaikai yra priklausomi nuo šeimos.“
- „Reprodukcija nėra vienintelis ir svarbiausias seksualinio kontakto motyvas.“
- „Bendravimo funkcija. Bendraujant organizuojamas, reguliuojamas ir kontroliuojamas visų šeimos narių gyvenimas.“
Vizija „Lietuva 2050“ ir visuomenės lūkesčiai
„Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ nėra griežtai apibrėžta, kokių socialinių pokyčių siekiame.“ „Ta pati statistika rodo, kad Lietuvos visuomenės susirūpinimas dėl skurdo ir atskirties bei sutarimas, kad valdžia turi imtis veiksmų jiems mažinti, yra vienas aukščiausių Europoje.“ „Seimas pasiūlė politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl šiai Vizijai įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo.“
„Svarbiausi dabartinės socialinės politikos prioritetai - lygių galimybių užtikrinimas švietime, sidabrinė ekonomika, šeimos ir būsto politika.“ „Komiteto nariai sutarė, kad aktyvaus senėjimo sritis yra itin aktuali, tačiau į ją būtina žvelgti kompleksiškai.“
Galimi rodikliai ir kryptys
| Sritis | Pagrindinė problema | Numatoma kryptis |
|---|---|---|
| Viešųjų išteklių perskirstymas | Stagnacija ir atotrūkis nuo ES vidurkio | Didinti perskirstymą socialinėms paslaugoms |
| Švietimas | Nelygios galimybės ir skaitmeninė atskirtis | Lygių galimybių stiprinimas, 65+ ribų šalinimas |
| Sidabrinė ekonomika | Neužtikrintas aktyvus įsitraukimas | Aktyvaus senėjimo mokymai ir finansavimas |
| Šeimos politika | Skirtingi modeliai, rizikos šeimos | Tikslinė parama, teisinių priemonių stiprinimas |
„Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai pabrėžė pilietinės brandos ir paramos reformoms poreikį.“ „Pribrendusioms socialinėms reformoms stinga ne tiek politinės valios, kiek visuomenės paramos.“ „Būtina ugdyti visuomenės pasitikėjimą valstybe.“
Pilietinė branda, socialinis pasitikėjimas ir Seimo atsakomybė
„Būtina ugdyti visuomenės pasitikėjimą valstybe.“ „Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai pabrėžė pilietinės brandos ir paramos reformoms poreikį.“ „Regioninės atskirties, įtampos tarp viešojo ir privataus sektoriaus, užtikrinant visiems piliečiams lygią prieigą prie socialinių paslaugų, aspektus.“
„Svarstymo metu akcentuota, kad Lietuvoje sparčiai didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis.“ „Komiteto nariai sutarė, kad aktyvaus senėjimo sritis yra itin aktuali, tačiau į ją būtina žvelgti kompleksiškai.“ „Esminės rekomendacijos - teikti prioritetą aktyvaus senėjimo mokymams, didinti vyresnių asmenų informuotumą ir geriau pritaikyti mokymosi pasiūlą jų poreikiams.“
„Šeima yra tas institutas, kuris kuria vaikui ugdomąją, globojančią ir socializuojančią aplinką.“ „Tačiau tenka pripažinti, kad šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja skirtingi šeimos modeliai.“ „Šeimos stiprinimas, šeimos santykių kūrimas meilės ir pagarbos vienas kitam, visų šeimos narių tarpusavio pagalbos, atsakomybės prieš šeimą pagrindu - štai pagrindiniai šeimos santykių teisinio reguliavimo tikslai.“
Seimo socialinės aplinkos komunikacija su visuomene
„Ta pati statistika rodo, kad Lietuvos visuomenės susirūpinimas dėl skurdo ir atskirties bei sutarimas, kad valdžia turi imtis veiksmų jiems mažinti, yra vienas aukščiausių Europoje.“ „Seimas pasiūlė politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl šiai Vizijai įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo.“ „Posėdžio dalyviai sutarė, kad socialinės politikos pokyčiams išjudinti reikalinga stipri lyderystė.“
Minint Tarptautinę šeimos dieną, raginu visus skirti laiko savo šeimoms. Pasikalbėkite su savo artimaisiais, pasidalinkite savo jausmais ir išgyvenimais, parodykite dėkingumą ir meilę. Šeimos diena ne tik primena apie šeimos svarbą, bet ir skatina įvairias iniciatyvas ir veiklas, kuriomis siekiama stiprinti šeimas ir gerinti jų gyvenimo kokybę bei sąlygas.