Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis siekiama didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir paskatas integruotis į darbo rinką.
Priimtais pakeitimais lengvinamos paramos gavimo sąlygos dirbantiems asmenims ir tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, skatinant asmenų motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje. Sudaromos palankesnės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir vaikams (asmenims) su negalia.
Pakeitimais tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus, keičiamas paramos finansavimo modelis ir paramai teikti nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarka. Didinamas paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose.
Palyginti su galiojančiu įstatymu prognozuojama, kad naujos nuostatos leis skurdą sumažinti visiems šeimos ūkiams. Didžiausią poveikį patirs šeimos, kuriose du suaugę augina vieną ar daugiau vaikų. Skaičiuojama, kad paramą nepasiturintiems gyventojams papildomai gaus apie 14,8 tūkst. asmenų.
Priimti pakeitimai įsigalios 2026 m. birželio 1 d., išskyrus nuostatas dėl paramos finansavimo modelio keitimo, kurios įsigalios vėliau, 2027 m. sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
🎓Studijos Lietuvoje 2025 🇱🇹 | Išsamus vadovas 📄 Priėmimo, dokumentų ir TRP procesas #studijoseuropoje
Paramos Sąlygų Supaprastinimas
Supaprastinamos piniginės socialinės paramos sąlygos dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), nutarta atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę - du trečdalius maksimalaus darbo laiko.
Seimas nusprendė nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, sutarta į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, nutarta 100 proc. dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, mokėti 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių), išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Priimtomis pataisomis nuspręsta 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Be to, nutarta 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m.
Piniginių lėšų normatyvai
| Asmens kategorija | Piniginių lėšų normatyvas (VRP dydžiais) |
|---|---|
| Vienas gyvenantis asmuo | 30 (vietoj 15) |
| Šeimos narys (virš 18 metų) | 30 (vietoj 15) |
| Kitas šeimos narys (virš 18 metų) | 20 (vietoj 10) |
| Kiekvienas vaikas (iki 18 metų) | 10 (vietoj 5) |
Tėvystės Nustatymo Tvarka
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis numato vaiko teisę nuo gimimo momento žinoti, kiek tai įmanoma, kas yra jo tėvai. Realizuojant šią visuotinai tarptautiniu mastu pripažintą vaiko teisę, LR civiliniame kodekse ir LR civilinio proceso kodekse įtvirtinti vaiko kilmės nustatymo pagrindai ir tvarka.
Pirmiausia, svarbu priminti „vaiko kilmės“ sampratą- tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Vaiko kilimas iš tėvų, esančių santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Jeigu tėvai nėra santuokoje, vaiko kilmė nustatoma bendru jų pareiškimu, patvirtintu notaro.
Pagrindinė tėvystės nustatymui keliama sąlyga yra ta, kad vaikas yra gimęs nesusituokusiai motinai ir tėvystė nėra pripažinta, t.y. vaiko gimimo įraše nėra nurodyti vaiko tėvo duomenys. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo tuo atveju, kai vaiko gimimo įraše jau yra nurodyti tėvo duomenys (kuomet vaikas gimė susituokusiai motinai arba vaiko kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Be to, vaiko kilmė iš tėvo teismo tvarka gali būti nustatoma tik kilus ginčui tarp šalių dėl tėvystės, išskyrus LR civilinio kodekso 3.141 str. numatytą išimtį. Pagal šio straipsnio 3 d. nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, nustatyti naują tėvystę galima tik teismo tvarka net ir nesant ginčui.
Kas gali pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo?
- Vyras, save laikantis vaiko tėvu (ieškovas, o vaikas ir jo motina - atsakovai).
- Vaiko motina.
- Sulaukęs 18 metų arba dar iki šio amžiaus suėjusio santuoką vaikas.
- Vaiko globėjas (rūpintojas).
- Valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija.
- Mirusio vaiko palikuonys.
Besikreipiantis asmuo bus ieškovu, o atsakovu- vyras, iš kurio vaiko kilmę siekiama nustatyti. Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą, be to, kartu gali būti pareiškiamas ir reikalavimas dėl vaiko išlaikymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. šie ką tik paminėti asmenys gali paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir tuo atveju, kai vaiko tėvas yra miręs. Tuo tarpu, pagal LR civilinio proceso kodekso 391 str.: jeigu spėjamas vaiko tėvas yra miręs arba miršta bylos nagrinėjimo metu, kreiptis į teismą reikia paduodant ne ieškinį dėl tėvystės nustatymo, bet pareiškimą dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo, kuris yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
Europos Konvencijos “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso” 5 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. kaip esminis pagrindas tėvystei nustatyti įtvirtinti moksliniai įrodymai (DNR ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė: „jeigu ekspertizė buvo atlikta ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma specialia įrodinėjimo priemone - eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, - rašytinį įrodymą,- nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai “ [LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004].
Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas (bendras gyvenimas viename būste, bendras ūkio vedimas, materiali parama vienas kitam), bendras vaiko auklėjimas (rūpinimasis kaip savu vaiku, bendravimas su juo, bendrų sprendimų dėl vaiko auklėjimo priėmimas), vaiko išlaikymas, tėvystės pripažinimas viešai pareiškiant girdint kitiems asmenims, laiškuose, vaizdo įrašuose ir kita.
Jeigu atsakovas atsisako atlikti ekspertizę, neatvyksta į jos atlikimo vietą nesant objektyvių priežasčių, teismas gali tai įvertinti kaip sąmoningą vengimą atlikti šią ekspertizę dėl galimai jam nenaudingų rezultatų, t.y. kaip tėvystės įrodymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004 konstatavo, kad mirus spėjamam tėvui ir jo artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims) atsisakius atlikti ekspertizę giminystės ryšiui įrodyti, tai neturi būti vertinama kaip tėvystės įrodymas.
Kitaip tariant, mirus spėjamam vaiko tėvui ir jo artimiesiems giminaičiams nesutinkant atlikti ekspertizę, nustatyti tėvystę tampa žymiai sudėtingiau.
Pažymėtina, kad byla dėl tėvystės nustatymo negali baigtis šalių taikos sutartimi, kadangi atsakovui pripažinus tėvystę ir kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, byla yra tiesiog nutraukiama.
tags: #socialines #tevystes #nustatymas