Lietuvoje socialinio draudimo sistema yra pagrįsta solidarumo principu, kurioje dirbantys žmonės kas mėnesį moka valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Išėję į pensiją, tapę invalidais, susirgę, susilaukę kūdikio, netekę sutuoktinio, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo “SoDra” gauna atitinkamas išmokas.
Socialinis draudimas, socialinės pagalbos reikalingiems, žmonėms suteikia, išgyventi reikalingas, priemones ir paslaugas.
Invalidumo Samprata ir Nustatymo Tvarka
Paprastai invalidumas apibūdinamas kaip nedarbingumas (tam tikromis aplinkybėmis - dalinis), t.y. kaip praradimas (tam tikromis aplinkybėmis - dalinis) galimybės savo fiziniais ir psichiniais sugebėjimais iš darbinės veiklos gauti arba (potencialiai) sugebėti gauti pajamas.
Gali būti sunkūs invalidai nuo gimimo.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Asmenys, kurie dėl savo individualių gyvenimiškų aplinkybių niekada neketino arba neketina dirbti pagal profesiją, taip pat gali būti pripažinti invalidais.
Invalidumo pensijos skiriamos asmenims, kurie pirminio invalidumo nustatymo arba pakartotinio invalidumo nustatymo metu turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai.
Socialinis draudimas - tai įstatymais nustatyta socialinių, ekonominių priemonių sistema, iš dalies arba visiškai kompensuojanti apdraustiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimos nariams dėl senatvės, invalidumo(netekto darbingumo), artimųjų netekimo, ligos, motinystės(tėvystės), nedarbo prarastas pajamas arba padengti dėl šių priežasčių atsiradusias papildomas išlaidas.
Neįgalumo socialinės rizikos pobūdis skiriasi nuo senatvės tuo, kad neįgalumas negali būti planuojamas tam tikram laikui.
Todėl visi gyventojai nuo gimimo iki pensinio amžiaus turi būti aprėpti viena ar kita neįgalumo (invalidumo) apsaugos schema. Lietuvoje kol kas taip nėra.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Vaikams invalidams, pripažintais invalidais asmenims iki 24 metų amžiaus arba dėl iki to laiko buvusios ligos ar traumos padarinių asmenims iki 26 metų amžiaus pripažinto invalidumo numatyta galimybė gauti šalpos pensiją.
Taip pat šalpos pensijos nustatytais atvejais skiriamos ir už neįgaliųjų slaugą.
Invalidumu laikomas visiškas arba dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.
Invalidumas, kaip teisę į paslaugas pagrindžiantis valstybinės apsaugos sistemos faktas, paslauga, kaip negacija ar atsiradusios rizikos materialinė kompensacija) yra svarbūs, kadangi invalidumo fakto egzistavimas iš esmės apibūdinamas per apsaugos sistemas, kurios jį nagrinėja per sąlygas, kurias reikia įvykdyti, norint gauti tas paslaugas, invalidumo nustatymo metodą ir paslaugos nustatymą.
Kalbant vaizdžiai, nėra invalidumo savaime, jis yra politiškai reguliuojamas, ekspertai, remdamiesi įstatymais, jį apibūdina ir administracinėmis priemonėmis daro jam įtaką.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Nedarbingu laikomas asmuo, kurį NDNT pripažįsta netekusiu 75 - 100 procentų darbingumo (t.y. Iš dalies darbingu laikomas asmuo, kurį NDNT pripažįsta netekusiu 45 - 70 procentų darbingumo (t.y. Jei NDNT asmenį pripažįsta netekusiu 0 - 40 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 60 - 100 procentų darbingumo), asmuo laikomas darbingu ir teisės gauti netekto darbingumo pensiją jis neturi.
Netekto darbingumo pensijos skiriamos ir mokamos remiantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu , bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais .
Šie teisės aktai įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d., tačiau netekto darbingumo pensijos skiriamos nuo 2005 m. liepos 1 d.
Beveik visose sistemose, kuriose invalidumas laikomas svarbiu pašalpai skirti faktu, egzistuoja vadinamasis prašymo principas.
pensiją, t.y. paslauga jam negali būti primetama.
Tik pateikus prašymą, prasideda procedūra, kurią baigus gali būti nustatytas invalidumas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMAS(redakcija2004 m. gegužės 11 d. Nr. • Iš esmės pasikeis invalidumo nustatymo tvarka neįgalumo nustatymui asmenims iki 18 m.
Asmenų, pripažintų netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d.- antros grupės invalidais), netekto darbingumo pensijos dydis toks pats kaip senatvės pensijos dydis.
Asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - pirmos grupės invalidams) pensija apskaičiuojama taip pat, kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, tačiau pagrindinė pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos.
Asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d.
Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis nenustatinėjamas.
Šiems asmenims skiriama senatvės pensija.
Jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakimo dienos asmeniui buvo paskirta ir mokama netekto darbingumo (invalidumo) pensija, po 2005 m. liepos 1 d. skiriant senatvės pensiją pirmą kartą netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikas prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui.
Konstitucija laiduoja piliečių teisę gauti invalidumo(netekto darbingumo) pensija.
Dėl sveikatos būklės, visiškai ar iš dalies netekęs darbingumo žmogus neturi lygių galimybių dalyvauti darbo procese, negali tikėtis vienodų pajamų su kitais visuomenės nariais ir konkuruoti darbo rinkoje.
Apžvelgiant šias paslaugas, sąvoka invalidumas yra identiška savokai negalia.
vadinamasis prašymo principas.
Nukentėjusysis turi pateikti prašymą gauti pensiją, t.y. paslauga jam negali būti primetama.
Tik pateikus prašymą, prasideda procedūra, kurią baigus gali būti nustatytas invalidumas.
žinomi arba kurie dabar gali patvirtinti invalidumo faktą.
Galime pastebėti, kad didėjant ekonomikos problemoms padaugėja prašymų gauti invalidumo pensiją dėl struktūrinių ar dėl individualių priežasčių.
asmenys ir toliau būtų dirbę, nekreipdami dėmesio į savo nepalankią psichologinę-socialinę būseną, arba būtų susiradę mažiau kenksmingą darbo vietą ir ten tęsę savo darbinę veiklą.
Namų gydytojo patarimas pateikti prašymą gauti pensiją, pernelyg dideli darbo krūviai, gamybos atmosferos pablogėjimas lemia augantį prašymų skaičių.
Grasinimai atleisti iš darbo, besikaupianti įtampa darbe ir šeimoje, netikrumas dėl darbo vietos, baimė būti atleistam iš darbo, bet ir nenoras dirbti bei viltis turėti daugiau laisvalaikio skatina siekti invalidumo pripažinimo.
Tarp abiejų šalių vykstantys socialiniai medicininiai ir psichosocialiniai diskursai, ekspertizių kokybė, prašymą pateikusio asmens atkaklumas arba jo sugebėjimas įtikinti lemia procedūros baigtį.
Mažų pensijų (nuo 2004 m. kovo 1 d.) ir bazinės pensijos (nuo 2004 m. balandžio 1 d.) padi- dinimai įtakojo pensininkų skaičiaus pasiskirstymo pagal pensijos dydį rodiklius (1 iliustracijoje) galima pastebėti itin ženklų invalidumo pensijų gavėjų persiskirstymą nuo 230 Lt iki 290 Lt bei per 290 Lt iki 350 Lt pensijos dydžių ribose).
Jei iki mažų pensijų ir bazinės pensijos padidinimo (2004 m. sausio 1 d. duomenimis) net 159,8 tūkst. senatvės pensijos gavėjų gaudavo pensiją, kurios dydis buvo nuo 230 Lt iki 290 Lt dydžio, tai padidinus mažas pensijas ir bazinę pensiją (2004 m. liepos 1 d. duomenimis) minėto dydžio pensijas gaunančių buvo tik 55,9 tūkst. asmenų.
Padidinus mažas pensijas ir bazinę pensiją, ženkliai išaugo senatvės pensijų gavėjų, gaunančių per 290 Lt iki 350 Lt dydžio pensijas, skaičius.
Iki mažų pensijų ir bazinės pensijos padidinimų šių asmenų buvo 188,2 tūkst., padidinus mažas pensijas ir bazinę pensiją - 2244,5 tūkst.
Analogiška situacija pastebima ir tarp invalidumo pensijų gavėjų (1 liustracija).
Nuo 2009 m. sausio 1 d. draudžiamųjų pajamų koeficientas bus apskaičiuojamas tik pagal uždarbį, turėtą nuo 1994 m.
pensijos negali būti pagrįstos, nes vaikai dėl negalios nepraranda pajamų.
Panašiai ir išmokos neįgalių vaikų tėvams gali būti perteklinės esant išplėtotai socialinių paslaugų sistemai, kai specialiuosius poreikius tenkina paslaugos, kurias finansuoja savivaldybės ir vyriausybė.
Tačiau vadovaujantis Vakarų šalyse įsigalėjusia pozityvios diskriminacijos nuostata neįgalūs asmenys turėtų būti remiami vien dėl jų nepalankesnės padėties visuomenėje, palyginti su sveikaisiais.
Be to, Lietuvoje kol kas socialinės paslaugos nepakankamai išplėtotos ir ne visiems prieinamos, todėl piniginės išmokos reikalingos, kaip su ribota vaikų veikla susijusių šeimos papildomų išlaidų kompensavimas.
Kita reikšminga neįgaliųjų socialinės apsaugos problema - labai spartus invalidumo pensininkų skaičiaus didėjimas.
tags: #kada #apskaiciuojama #pensija #pasikeitus #darbo #stazui