Estija, laikoma viena pažangiausių valstybių tarp buvusių sovietinių respublikų, susiduria su iššūkiais sveikatos apsaugos sistemoje. Nors Lietuva dažnai žvelgia į Estiją kaip į sėkmingą pavyzdį, pastarojoje šalyje situacija kelia nerimą dėl medikų trūkumo, didėjančio darbo krūvio ir prastėjančios paslaugų kokybės.
Medikų Streikas: Iš Nevilties į Veiksmus
Praradę viltį, kad sveikatos sektorius sulauks didesnio politikų dėmesio ir finansavimo, streikuoti ryžosi Estijos medikai. Kitą savaitę prasidėsianti protesto akcija truks tol, kol nebus patenkinti sveikatos apsaugos darbuotojų reikalavimai: pakelti atlyginimus gydytojams, slaugytojams ir kitam personalui bei jauniems medikams skirti subsidijas, galinčias padėti sustabdyti jų migraciją. Streiko metu gyventojams bus teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.
Skelbiama, kad šiai kraštutinei priemonei pritaria 90 proc. Estijos gydytojų, slaugytojų, kito medicinos personalo. Streiką inicijuoja 4 Estijos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos. „Iš pradžių streikuos tik Talino medikai. Pirmas penkias dienas nedirbs šeimos gydytojai, ambulatorinės grandies gydytojai specialistai, nebus atliekami tyrimai ir kitos procedūros. Po to, jei į reikalavimus nebus atsižvelgta, prisijungs ir kitų miestų bei rajonų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, streikuos ir ligoninės. Streiko metu bus teikiama tik būtinoji medicinos pagalba”, - sakė Estijos medicinos darbuotojų asociacijos generalinė sekretorė Katrina Rehemaa.
Finansavimo Problemos ir Reikalavimai
„Pagrindinis mūsų tikslas - siekti Estijos sveikatos priežiūros sistemos finansavimo didinimo. Mes manome, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti šiam sektoriui, pernelyg maža. Tačiau pagal mūsų šalies įstatymus šio reikalavimo kelti negalime, nes tuomet reikėtų skelbti politinį streiką, todėl formaliai reikalaujame didinti atlyginimus”, - aiškino K.Rehemaa.
Estijos medicinos darbuotojų asociacijos generalinės sekretorės teigimu, reikalaujama, kad gydytojų valandinis atlyginimas dar šiemet išaugtų iki 110 Estijos kronų (24 litai), slaugytojų - iki 60 (13 litų), o žemesniojo medicinos personalo - iki 32 Estijos kronų. 2008 metais gydytojų darbo užmokestis turėtų pasiekti ne mažiau kaip 2 vidutinius Estijos atlyginimus arba 18 tūkst. kronų (3,9 tūkst. litų). Taip pat kalbama apie būtinybę įteisinti specialią subsidiją jauniems gydytojams ir slaugytojams, kuri padėtų sulaikyti juos nuo migracijos į užsienio šalis, kur jie vyksta ieškoti geresnių darbo sąlygų ir atlyginimų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nedarbingumo pažymėjimą tėvams
Pasak K.Rehemaa, šiuo metu Estijoje beveik visose ligoninėse trūksta gydytojų ir slaugytojų. Praėjusią savaitę Estijos ligoninių asociacija pateikė pasiūlymą atlyginimus medikams per šiuos metus padidinti 20 proc., tiek pat ir 2008 metais. Jos vadovo Urmo Sule teigimu, tai leistų užtikrinti paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tačiau streiko organizacinis komitetas pranešė, kad jų tai netenkina. „Gydytojų atlyginimai padidėtų tik iki 90 kronų už valandą, tai pernelyg mažai, kad pajustume pagerėjimą”, - tikina medikų organizacijos atstovė.
Streiko organizatoriai teigia, kad per kelerius pastaruosius metus ne kartą kreipėsi į politikus, vyriausybę ir parlamentą, prašydami pripažinti sveikatos sektorių prioritetiniu, didinti investicijas į jį, tačiau veiksmų imtasi nebuvo, nors pagal finansavimą visoje ES šalis užima prasčiausią poziciją, o estų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė - trumpiausia.
Palyginimas su Lietuva
Lietuvoje iki šiol Estijos sveikatos sektoriaus reforma buvo laikoma bene sėkmingiausia iš visų Baltijos šalių, daugelis radikalių žingsnių tapo pavyzdžiu, kokiu keliu reikėtų eiti ir mums. Tačiau per kelerius pastaruosius metus padėtis pablogėjo, o šiuo metu kelia didelį nerimą, nes vis labiau trūksta medikų, dėl to didėja darbo krūviai, prastėja paslaugų kokybė, kyla pavojus ligoniams.
„Estijos sveikatos priežiūros sistema pagal jai tenkantį BVP procentą (pernai jis siekė apie 5 proc.) užėmė paskutinę vietą ES, kurios vidurkis yra 7,9 proc. BVP. Nors pagal absoliučius skaičius atrodo, kad lenkiame Latviją ir Lietuvą, iš tiesų taip nėra. Šiemet finansavimas taip pat nė kiek nepadidėjo, todėl nematome kitos išeities, kaip streikuoti, nors to ir nenorime”, - sako K.Rehemaa.
Estijos medikai tikisi palaikymo ir iš Lietuvos medikų, kurių pavyzdžiu pasekė. Mūsų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai 2005 metų gegužę taip pat buvo pasirengę streikuoti, kitais būdais negalėdami išsikovoti didesnių atlyginimų. Tik pamačiusi, kad streikas tikrai gali įvykti, valdžia leidosi į derybas. 2005 metais medikų algos išaugo beveik 50 proc. 2006 metais jos vidutiniškai kilo dar 20 proc. Tiek pat jas didinti Vyriausybė įsipareigojo ir 2007-2008 metais. Šiemet šiam tikslui numatyta 560 mln. litų.
„Kol kas tų pažadų laikomasi”, - patikino Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė pastebi, kad vis dar išlieka dideli skirtumai tarp to, kiek uždirba skirtingų lygių įstaigų medikai. Pavyzdžiui, universitetinės ligoninės slaugytojos alga tokia pati, kaip vidutiniu krūviu dirbančio šeimos gydytojo. Vis dar sparčiausiai didėja universitetinių įstaigų medikų darbo užmokestis (pernai apie 30 proc.), o pirminės asmens sveikatos priežiūros sistemoje - vos apie 18 proc.
„Negali sakyti, kad pažadų nesilaikoma. Suderėtos lėšos atiduodamos gydymo įstaigoms, bet vietose yra problemų. Ypač ten, kur nėra profsąjungų, vadovai kelia atlyginimus remdamiesi simpatijomis ar ne visus tam skirtus pinigus atiduoda”, - sako pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad kol Vyriausybė labiau deklaruoja socialinį dialogą, nei jis vyksta iš tikrųjų, tam, kad būtų susėsta prie derybų stalo, lieka vienintelis kelias - grūmoti streiku.
Jos įsitikinimu, panašiai yra ir Estijoje. „Trūko pagaliau kantrybė ir estams. Matyt, ten, kaip ir pas mus, kitaip neįmanoma išjudinti šito liūno, susitarti su valdžia. Jei mes nebūtume rimtai pasiryžę streikuoti, ir mums nebūtų pasisekę. Nors Estijos sveikatos reforma mums buvo rodoma kaip teigiamas pavyzdys, tai buvo išpūstas reikalas, ne visai atitinkantis tikrovę. Ten kai kurios problemos dar aštresnės, pavyzdžiui, medikų migracijos. Jie dar anksčiau pajuto specialistų nutekėjimą”, - teigia L.Labanauskas.
E. sveikata Estijoje
Estija jau seniai sėkmingai naudojasi e.sveikatos sistema. Elektroninis receptas - ypač paplitęs vaistų skyrimo būdas. Šiandien apie 85 proc. Šalyje taip pat veikia Nacionalinė sveikatos įrašų sistema, kurioje kaupiama paciento sveikatos istorija. Paplitusi praktika, kai gydytojai nurodo laiką, kada pacientai gali jiems skambinti arba rašyti.
Taip pat yra įdiegta tam tikra greitosios medicinos pagalbos sistema - iš greitosios pagalbos automobilio duomenys elektroniniu būdu perduodami į ligoninę, į kurią gabenamas pacientas. Įdiegtas nacionalinis vaizdų archyvas. Jame medicininius vaizdus gali saugoti visos Estijos gydymo įstaigos. Veikia pacientų portalas, kuriame pagal Estijos įstatymus kiekvienas asmuo gali uždrausti rodyti savo sveikatos įrašus, tačiau tuomet už tolesnį gydymą, pilietis atsako pats. Portale pasirašomi sutikimai dėl kraujo, organų donorystės, matoma visa išrašytų receptų istorija.
Nauji Vėjai Estijos Sveikatos Apsaugoje
Vis dėlto praėjusią savaitę prisiekusi R.Sikkut paaiškino, ką, jos manymu, šiandieninės šalies sveikatos apsaugos politikoje reikėtų keisti. Naujoji ministrė sakė, jog nepalaiko dabartinės Estijos sveikatos apsaugos sistemos. Ji atmeta ir idėją, pagal kurią gyventojas „baudžiamas“ už nesveiko gyvenimo būdo pasirinkimus.
Šiomis dienomis Estijoje yra paskelbtas manifestas - nauja ir kol kas nešališka iniciatyva, reikalaujanti geresnio sveikatos apsaugos prieinamumo. „Solidarumas ir sveikatos apsauga yra mano „arkliukas“, - sakė naujoji ministrė. - Tai yra tai, ko aš mokiausi ir ką analizavau. Ji tai pat išreiškė nuostatą, jog nėra sąžininga vienus piliečius bausti atimant nemokamo gydymo prieinamumą, o kitus tarsi apdovanoti. Vien dėl žmonių sprendimų, padarytų prieš daug metų, arba dėl dalykų, kuriuose jiems sunku patiems save kontroliuoti. Pavyzdžiui, anot R.Sikkut, būtų nesąžininga nefinansuoti rūkančiojo gydymo, bet finansuoti „ekstremalaus atleto“, vien dėl to, kad sportas yra gerai sveikatai. „O kurio iš jų paskutinės dienos labiau tikėtinos intensyvioje priežiūroje?“, - retoriškai klausė ministrė.
Lietuvos Sveikatos Sistemos Pokyčiai 2024 metais
Kadenciją baigiant aštuonioliktai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apžvelgia 2024 m. įgyvendintus pokyčius. Nuo liepos 1 d. visoje Lietuvoje pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga. Kriterijus atitikę pacientai gali užsisakyti pavėžėjimo paslaugą į gydymo įstaigą ir atgal, paskambinę telefonu 1808.
Šiais metais gyventojams atsirado daugiau psichikos sveikatos pagalbos galimybių. Emocinės gerovės konsultantai ir meno terapeutai pradėjo teikti paslaugas visuomenės sveikatos biuruose. Suaugusiesiems lengviau pasiekiama žemo intensyvumo kognityvinė-elgesio terapija (KET). Visuomenės sveikatos biuruose galima nemokamai gauti iki 8 konsultacijų ciklą, kurias teiks specialistai, baigę specialias podiplomines studijas.
Atnaujintas Greitosios medicinos pagalbos parkas, įsigyti nauji greitosios medicinos pagalbos automobiliai, kurie užtikrina greitesnį ir efektyvesnį pagalbos teikimą. SAM stiprindama sveikatos sektoriaus pasirengimą mobilizacijai ir karo grėsmei, inicijavo regioninius susitikimus su savivaldybių ir gydymo įstaigų atstovais. Bendradarbiaudama su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA), SAM parengė informaciją medikams apie jų pareigas ir atsakomybes mobilizacijos bei karo metu. Krašto apsaugos ministerija šalies ligoninėms pirks CBRN apsaugos priemonių bei elektros generatorių.
Pasirašytos kolektyvinės šakinės sutarties pagrindu, per 2024 m. Per metus atlikti pakeitimai siekiant sumažinti gydytojų administracinę naštą ir pagerinti pacientų prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Atnaujinta lėtinių ligų pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka - nuo šiol, gydytojui specialistui nustatant ilgalaikio stebėjimo poreikį, pacientai bus tiesiogiai registruojami toje pačioje įstaigoje arba gaus siuntimą, jeigu ilgalaikiam stebėjimui pasirinks kitą gydymo įstaigą.
Nuo šių metų pradžios slaugytojai gali savarankiškai konsultuoti pacientus, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones bei vaistų vartojimo ypatumus. Praplėtus slaugytojų konsultacijų apimtis - gyventojai greičiau sulaukia išsamesnės šeimos gydytojo konsultacijos. Slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, gali savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams bei išduoti nedarbingumo pažymėjimus.
Įsigaliojus naujai sveikatos patikrinimų tvarkai 2 grupės transporto priemonių (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų) vairuotojams iki 55 metų sveikatos patikrinimas atliekamas kas 5 metus, o 55 metų ir vyresniems - kas 2 metus (anksčiau sveikata buvo tikrinama kas 2 metus nepriklausomai nuo amžiaus). Toks pat sveikatos patikrinimo periodiškumas nustatytas traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams bei B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, kurie naudoja pažymėjimą profesiniams tikslams. 1 grupės vairuotojų (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų) sveikatos patikrinimo periodiškumas buvo sumažintas pernai.
Nuo 2023 m. Pavasarį SAM kartu su Registrų centru įdiegė tarpvalstybinius elektroninius receptus, kurie leidžia pacientams pagal Lietuvoje išduotą elektroninį receptą vaistus įsigyti ne tik šalies viduje, bet ir kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse. Siekiant stiprinti gydymo įstaigas ir didinti pacientams gaunamų paslaugų spektrą vienoje įstaigoje, įgyvendinta ne vienos gydymo įstaigos pertvarka.
Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Vilniaus apskrityje
Vilniaus apskrityje 2005 m sutartis su TLK buvo sudariusios 62 pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad 2005 metais tokių įstaigų bus 61. 2005m. Vilniaus apskrityje poliklinikiniame - ambulatoriniame priėmime buvo užregistruoti 6159,6 tūkst. apsilankymai, vienam gyventojui teko 7,3 apsilankymai. Vilniaus mieste ambulatoriniame priėmime buvo užregistruota 4537,1 tūkst.
Tai turi užtikrinti adekvatus materialinis, žmogiškasis ir finansinis išteklių persiskirstymas Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje. Tai, siekiant, kad iki 70 proc. apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 29,2 procento). Tai turi nuo 314 - 2002 m. išaugs iki 536- 599 - 2005 m.
Įvertinus Lietuvos nueitą kelią, reformuojant sveikatos sistemą, galime teigti, kad Lietuvos sveikatos politika formuojama pagal pasaulinius sveikatos politinius dokumentus, didžiausią dėmesį skiriant pirminės sveikatos priežiūros plėtrai ir decentralizacijai, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimui, profilaktinių priemonių stiprinimui.
Apibendrinimas
Nors Estijos sveikatos priežiūros sistema laikoma pažangia, ji susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip medikų trūkumas ir nepakankamas finansavimas. Streikai ir reformos rodo, kad šalis ieško būdų, kaip pagerinti situaciją. Lietuva, stebėdama Estijos patirtį, gali pasimokyti ir pritaikyti geriausias praktikas savo sveikatos priežiūros sistemoje.
1 lentelė. Apsilankymai pas pirminio ir antrinio lygio gydytojus Lietuvoje
| Lygis | Apsilankymai (mln.) | Apsilankymai vienam gyventojui |
|---|---|---|
| Pirminis | 14,7 | 4,3 |
| Antrinis/Tretinis | 7,4 | 2,2 |
tags: #estioja #ambulatorinei #prieziurai