Socialinė Atsakomybė: Apibrėžimas, Aspektai ir Pavyzdžiai

Sociãlinė atsakomýbė, arba visuomennė atsakomýbė, yra asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma - pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms.

Socialinė atsakomybė padeda pavieniams asmenims, organizacijoms, valdžios institucijoms siekti veiksmingos verslo plėtros, visuomenės raidos. Socialiai atsakingi žmonės ir įvairios organizacijos elgiasi etiškai, kelia socialinės, kultūrinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir kitus klausimus.

Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu. Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau sąvoka išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis.

Organizacijų socialinės atsakomybės samprata formavosi 19 a. pradžioje, pvz., J. Benthamo teorijoje, išdėstytoje veikale Deontologija, arba mokslas apie moralę (Deontology, or the Science of Morality, išleista 1834).

Socialinės atsakomybės terminą 1940 vartojo filosofas R. M. Hutchinsas (Jungtinės Amerikos Valstijos) kalbėdamas apie žodžio laisvę. Anot jo, žiniasklaidos atstovai turi būti visiškai laisvi, kad visuomenė būtų visapusiškai informuota.

Taip pat skaitykite: SA8000: socialinio atsakingumo standartas

Norėdamas kovoti su poveikiu spaudos laisvei 1947 R. M. Hutchinsas įsteigė Spaudos laisvės komisiją ir sukūrė socialinės atsakomybės teoriją, kuri teigia, kad žiniasklaida turi tarnauti visuomenei, o valdžia - nesikišti į jos veiklą. Socialinės atsakomybės terminas Vakarų šalyse plačiau pradėtas vartoti 20 a.

Trys Socialinės Atsakomybės Dimensijos

Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.

Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė, organizacijų psichologė Kristina Kovalčikienė sako, kad įmonių socialinė atsakomybė apima įvairias sritis: valdymą, darbo aplinką, santykius, bendruomenę, rinką, skaidrumą, poveikį aplinkai, žmogaus teises ir kitas.

Pagrindinės sritys, arba dimensijos, kurios yra svarbios tvariai bet kurios organizacijos veiklai, yra trys - ekonominė, aplinkosaugos ir socialinė.

• Ekonominė sritis reiškia organizacijos siekį būti ekonomiškai perspektyvia ir prisidėti prie regiono ar šalies ekonomikos plėtros bei gerovės.
• Aplinkos apsaugos sritis apima siekį užtikrinti harmoningą santykį su aplinka, siekiant sumažinti jai keliamą neigiamą veiklos poveikį.
• Socialinė dimensija apima organizacijos siekį atsakingai elgtis su visomis suinteresuotomis šalimis: darbuotojais, partneriais, klientais, tiekėjais ir visais kitais, kuriems vykdoma veikla gali turėti poveikį.

Socialiai atsakinga organizacija formuoja patrauklaus ir patikimo darbdavio įvaizdį, o tai padeda pritraukti, įdarbinti, motyvuoti ir išlaikyti geriausius darbuotojus. Tuo tarpu socialinės atsakomybės ignoravimas gali lemti konkurencinio pranašumo sumažėjimą ar praradimą.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinės atsakomybės pavyzdžiai

Šią sritį tyrinėjanti akademikė teigia, kad mokslinėje literatūroje gausu įrodymų, kad įmonių socialinė atsakomybė turi teigiamas pasekmes darbuotojams.

Kai darbuotojai savo organizaciją vertina kaip socialiai atsakingą, akivaizdžios tokio požiūrio sąsajos ir su didesniu komandos produktyvumu, pilietišku darbuotojų elgesiu organizacijoje, jų lojalumu ir kūrybiškumu. Galiausiai, socialinės atsakomybės praktikos ir suvokimas turi įtakos darbo motyvacijai ir apskritai psichologinei darbuotojų gerovei.

Socialinė Atsakomybė = Verslo Kultūra

Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas įsitikinęs, kad socialinės atsakomybės jausmas visuomenėje turi būti diegiamas nuo mažens. Vienu iš pavyzdžių jis laiko įtraukųjį ugdymą - t. y. gebėjimą priimti kitokius nei didžioji visuomenės dalis. Vėliau - gebėjimas kartu dirbti su tokiais kolegomis, jiems pagelbėti, įtraukti.

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Danguolė Oželienė pastebi, kad Europos Sąjungos dokumentai įmonių socialinę atsakomybę apibrėžia kaip politiką. Visgi pašnekovė linkusi įvardyti, kad tai - verslo organizavimo būdas.

Pasak jos, kad įmonių socialinė atsakomybė neturėtų būti būdas pasipuikuoti, o siekis veikti visuomenės vardan, visų pirma pradedant nuo savęs - t. y. savo darbuotojų gerovės kūrimo. Tai yra ir verslo kultūra, kai iš tiesų, siekdamas finansinių rezultatų, nepamiršti žmogaus, bendruomenės, kurioje verslas įkurtas, nes be vartotojų jis negalėtų egzistuoti, tad turi būti kažkokia duoklė atiduoda ir visuomenei.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Socialinės atsakomybės suvokimas atsiskleidžia, įmonėms vykdant tęstinius projektus, o ne vienkartines akcijas, artėjant šv. Kalėdoms ar kitoms šventėms. Socialinė atsakomybė privalo būti laikoma verslo kūrimo standartu. Ji turi būti glaudžiai susijusi su įmonės bendra strategija.

Be to, D. Oželienė pabrėžia, kad, realizuojant socialinės atsakomybės sumanymus, būtina nepamiršti ir savo darbuotojų. Geriausia, kai išorės socialinės iniciatyvos taptų tikslinga, nuoseklia ir vertybiškai organizacijai artima veikla, o sprendimai būtų priimami ne tik vadovo nuožiūra, o kuo labiau įtraukiant visus.

Socialinė Atsakomybė Galimybių Ribų Neturi

Prieš pora metų vykusiuose Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) svarbiausią apdovanojimą „Metų socialiai atsakinga įmonė 2022“ laimėjo konsultacijų bendrovė „SDG“, įvertinta už socialiai atsakingą veiklą: kuriant darbuotojų gerovę, remiant bendruomenes ir vykdant aplinkai draugišką veiklą.

Įmonė jau daugiau kaip 15 metų vykdo socialinius projektus, tarp kurių „Saugok save darbe“. Iniciatyvas papildo dešimtmetį rengiamas protų mūšis „Būkime saugūs ir sveiki darbe!“, skirtas Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai.

Vykdomas projektas „Apsaugokime mūsų ateitį“, kurio metu pradinukams dalinami atšvaitai, šviesą atspindinčios liemenės ir edukacinės spalvinimo užduočių knygelės „Mokausi būti saugus“, skaitomos saugaus eismo pamokėlės. Jau keletą metų šios akcijos tikslas - aprūpinti visus Lietuvos kaimų mokyklų pirmokus šviesą atspindinčiomis liemenėmis.

Anot bendrovės atstovų, pats mylimiausias „SDG“ darbuotojų finansuojamas socialinis projektas - „Kalėdinės vaikų svajonės“. Jos metu vaikai iš vaikų globos namų, socialinių dienos centrų ar vaikų šeimų kuria originalius kalėdinius atvirukus. Projektas skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo atsakingumą ir verslumą, nes už kiekvieną nupieštą atviruką vaikai gauna atlygį. Projekto metu yra pildomos vaikų svajonės.

Svarbu, kad į šiuos socialinius projektus įsitraukia ir kitos verslo įmonės bei jų darbuotojai. Be išorinių projektų, įmonė taiko socialinių naudų krepšelį darbuotojams, tarp kurių - keturių su puse dienos darbo savaitė, materialinė pagalba, papildomi laisvadieniai ir kita.

„Mes visi pirmiausia esame žmonės su įvairiais poreikiais. Skubėdami, atsiduodami darbui, kartais tiesiog nespėjame pasirūpinti tuo, kas būtina, kad neprarastume optimizmo ir matytume prasmę tame, ką darome. „SDG“ vykdomi socialiniai projektai padeda darbuotojams surasti papildomų prasmių gyvenime, pagalvoti apie tuos, kuriems pasisekė mažiau, išbandyti įvairių veiklų, kurios nėra tiesiogiai susiję su jų atliekamu darbu“, - pasakoja „SDG“ personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Jasienė.

Pasak jos, dažnai per darbo pokalbius išgirsta, jog kandidatai stebi įmonės socialines veiklas ir teigia norintys dirbti tokioje įmonėje, kuriai rūpi darbuotojai, rūpi bendruomenė, rūpi aplinka. Galime sakyti, kad dėl įmonės vykdomų iniciatyvų nejaučiame darbuotojų trūkumo.

Be to, R. Jasienė pabrėžia, kad bendrovės socialinės iniciatyvos yra tęstinės: „SDG“ filosofija - suburti žmones, kurie norėtų siekti įmonės tikslų, ugdyti jų tapatumo jausmą, jų darbui suteikti prasmę, sukurti sąlygas klestėti aukščiausio lygio produktyvumui ir pasitenkinimui.

Socialinės ir Emocinės Kompetencijos Vystymasis

Žmogaus mintis ir elgesį lemia emocijos, kylančios iš išgyvenimų ir prisiminimų, kurie suformuoja vidines nuostatas, įsitikinimus ir vertybes. Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save. Savistaba, refleksija ir savęs keitimas norima linkme - emociškai intelektualaus žmogaus pranašumai ir įrankiai, sudarantys sąlygas kurtis vidinę „laimės“ būseną, norimą santykį su savimi ir kitais žmonėmis.

Socialinės ir emocinės kompetencijos vystosi nuosekliai. Jau mažieji turi pažinti save, savo emocijas, stiprybes ir silpnybes, paskui turi išmokti emocijas suvaldyti, tapti savo gyvenimo tvarkytojais, organizatoriais, atsakingais ir pasitikinčiais savimi piliečiais.

Kai išmoksta pažinti save ir valdyti emocijas, stiprėja jų gebėjimas suprasti kitus žmones, empatiškumas, tolerancija. Kai įgyja gebėjimą būti empatiški, gali kurti gerus tarpusavio santykius, išmoksta bendrauti, dirbti kartu, taikiai spręsti konfliktus.

Pagrindinės kompetencijos:

• Savimonė - gebėjimas atpažinti savo jausmus, mintis ir suprasti, kaip visa tai veikia elgesį.
• Savitvarda - gebėjimas reguliuoti savo emocijas, mintis ir elgesį skirtingose situacijose.
• Socialinis sąmoningumas - gebėjimas į situaciją pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos ir užjausti kitus (taikoma ir žmonėms iš kitokių kultūrų bei religijų).
• Tarpusavio santykiai - gebėjimas sukurti ir išlaikyti tinkamus santykius (taikoma ir žmonėms iš kitokių kultūrų ir religinių grupių).
• Atsakingas sprendimų priėmimas - gebėjimas priimti sprendimus priklausomai nuo mokyklos ar gyvenimo lūkesčių, etinių standartų, saugumo ir socialinių normų ir realaus pasekmių įvertinimo.

Atsakomybė Socialinėje Pedagogikoje Pradinėse Klasėse

Atsakomybės ugdymas padeda suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmių, o tai skatina savanorystę ir savimonę. Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, dalytis ir rūpintis kitais. Egoizmo sumažinimas ir atsakomybės už savo elgesį prisiėmimas padeda jiems suformuoti teigiamas socialines sąsajas.

Vaikams būtina suprasti, kad mokymasis reikalauja pastangų ir atsakomybės už savo rezultatus. Socialinė pedagogika siekia ugdyti tokias vertybes kaip sąžiningumas, pagarba, empatija. Atsakomybės jausmas padeda vaikams įsisavinti minėtas savybes ir pritaikyti jas savo kasdieniame gyvenime.

Prisiimdami atsakomybę už savo pasirinkimus, vaikai mokosi analizuoti savo veiksmus ir vertinti, kas yra teisinga ar neteisinga, tai leidžia ugdyti kritinį mąstymą.

Socialinės pedagogikos tikslai pradinėse klasėse:

• Vaikų socializacija
• Švietimo lygio gerinimas
• Individualių poreikių atpažinimas
• Mokyklos bendruomenė
• Tėvų įtraukimas
• Bendra prevencija

Socialinis pedagogas progimnazijoje taiko prevencines priemones, kad sumažintų socialines problemas (pvz., patyčias, smurtą, socialinę izoliaciją) ir teikia intervencines strategijas, kad padėtų vaikams, susiduriantiems su sunkumais.

Atsakomybės Sąvoka

Dažnai iš vaikų reikalaujame prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau kas yra atsakomybė? Atsakomybės sąvoka apibrėžiama kaip gebėjimas prisiimti pasekmes už savo veiksmus, sprendimus ir elgesį. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog jo veiksmai turi įtakos ne tik jam pačiam, bet ir kitiems žmonėms bei aplinkai. Atsakomybė susijusi su sąžiningumu, gebėjimu planuoti, siekti tikslų ir vertinti padarinius.

Kaip skatinti atsakomybę mokykloje:

• Projektinė veikla: skatinkite mokinius dirbti grupinėse projektinėse veiklose, kuriose kiekvienas narys turi aiškiai apibrėžtas užduotis.
• Klasės tvarkymas: leiskite mokiniams prisiimti atsakomybę už klasės tvarkymą.
• Savivaldos grupės: sukurkite mokinių savivaldos grupes, kurios sprendžia įvairias problemas, susijusias su mokykla (pvz., renginius, akcijas, projektus).
• Atsakomybės už rezultatus skatinimas: paskirkite užduotis, kurių rezultatai bus matomi (pvz., pristatymai, projektai), ir aiškiai apibrėžkite, kaip jų pasiekimai bus vertinami.
• Refleksija po veiklų: po grupinių projektų ar įvykių skatinkite mokinius diskutuoti apie tai, kas pavyko, kas ne, ir kodėl.
• Mentorystė: skatinkite vyresnius mokinius tapti mentoriumi jaunesniems.
• Laiko planavimas: mokykite mokinius planuoti savo laiką, numatyti užduotis, nustatyti prioritetus ir laikytis terminų.
• Darbų pasidalinimas: įtraukite mokinius į sprendimų priėmimą ir užduočių pasidalinimą klasėje. Tai gali būti tiek mokymosi užduotys, tiek kasdieniai klasės reikalai.
• Teigiamų pavyzdžių analizė: analizuokite sėkmingų asmenybių ar istorinių figūrų atvejus, kurie parodė didelę atsakomybę.
• Atsakomybė už aplinką: įtraukite mokinius į aplinkosaugos projektus, tokius kaip mokyklos sodo kūrimas arba aplinkos tvarkymas.

Praktiniai užsiėmimai vaikams ir tėvams:

• Kurkite paveikslus ar koliažus, vaizduojančius savo šeimą, pomėgius ir mėgstamiausias akimirkas.
• Kartu rašykite pasakojimus apie tai, kaip jie įsivaizduoja savo svajonių dieną.
• Dirbtuvėse kartu kurkite unikalų žaislą iš perdirbtų medžiagų (popieriaus, kartono, plastiko).
• Pasakokite arba suvaidinkite mėgstamas pasakas ar istorijas.
• Sukurkite ir atlikite dainą, kuri reikštų jų šeimos vertybes ar tradicijas.
• Paruoškite klausimus, į kuriuos vaikai atsakys, pavyzdžiui, „Kokia tavo mėgstamiausia spalva?“ arba „Koks tavo didžiausias svajonių?“.
• Žaiskite įvairius žaidimus, kurie skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą.

Projektas „Žinios + patirtis + savitas požiūris = atsakingas mokinys“

Prezidento Antano Smetonos gimnazija 2022-2024 m.m. vykdė Erasmus+ programos mobilumo projektą ,,Žinios + patirtis + savitas požiūris = atsakingas mokinys“, kurį inspiravo gimnazijos veiklos įsivertinimo ataskaitose įvardintos silpnybės, mokyklos veiklos kokybės gerinimo ir tarptautiškumo poreikiai, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikis bei mokyklos 2022-2025 m.

Vienas iš pagrindinių projekto tikslų - atsakingos asmenybės ugdymas. Mokslininkai teigia, kad atsakingumas yra sudedamoji žmogaus sąmoningumo matavimo dalis, todėl šiuolaikiniai mokytojai vis dažniau susiduria su mokinių savarankiškumo ir atsakingumo stokos problema.

Atsakingumas yra viena iš žmogaus vidinių stiprybių. Tai sugebėjimas laikytis žodžio, susitarimų, sąžiningai ir laiku vykdyti savo pareigas, įsipareigojimus, elgtis saugiai ir suprasti savo elgesio pasekmes.

Savivaldus mokymasis - tai mokymosi procesas, kai pats besimokantysis valdo savo veiklą bei pats yra atsakingas už tai, kodėl, kaip, kada ir kur mokysis, todėl projekto “Žinios + patirtis + savitas požiūris = atsakingas mokinys” vienas iš pagrindinių siekių - įgyti kuo daugiau praktinės patirties, kaip ugdyti jaunus žmones, kurie gyvens laikais, kai visuomenė susidurs su klimato kaitos pasekmėmis ir tokiais iššūkiais, apie kuriuos dabartinis mokytojas dar tik spėlioja.

Projekto tikslai:

• Gerinti mokinių ugdymo(si) kokybę, efektyviai integruojant skaitmenines priemones ir metodus, sudarant sąlygas kiekvieno unikaliai ir individualiai ūgčiai.
• Skatinti mokinius kūrybiškai, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, komunikuoti, prisiimti atsakomybę už bendrą projekto rezultatą sukuriant autentišką darbą.

tags: #atsakingumas #socialinis #gebejimas