Socialinis darbas Lietuvoje yra nuolat tobulėjanti veikla. Socialiniai darbuotojai, susidurdami su gyventojų socialinėmis problemomis, ieško vis naujesnių būdų spręsti susidariusias problemas. Toks ieškojimas - tai žinių įgijimas, patirtis, savitos pagalbos formos.
Šiuo metu socialinės pagalbos reikia vis platesniam šalies gyventojų ratui, o finansinės įstaigų galimybės ribotos, todėl būtina ieškoti būdų kaip ir iš kur gauti papildomą finansavimą, kad būtų sprendžiamos įvairių gyventojų problemos. Lietuvoje įsibėgėja projektinė veikla, kuri apima daugelį mūsų gyvenimo sričių, siekia suteikti reikalingą socialinę pagalbą žmonėms, negalintiems gyventi kokybišką, pilnavertį gyvenimą ar spręsti visuomenėje aktualias problemas.
Dienos Socialinės Globos Grupės: Pagalba Vaikams ir Suaugusiems su Negalia
Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centre teikiamos Dienos socialinės globos paslaugos vaikams ir suaugusiems asmenims su negalia ir su sunkia negalia. Šios paslaugos asmenims yra svarbios, nes suteikia kompleksinę pagalbą, ugdo savarankiškumą ir gerina gyvenimo kokybę.
Veikla vykdoma pirmadieniais - penktadieniais. Trukmė nuo 3 iki 8 valandų per dieną.
Dienos socialinės globos grupėse asmenys:
Taip pat skaitykite: Kada Lietuvoje išduodamas nedarbingumas dėl temperatūros?
- gauna nuolatinę socialinių darbuotojų ir individualios priežiūros darbuotojų dėmesį, pagalbą, atsižvelgiant į kiekvieno lankytojo poreikius;
- dalyvauja terapinėse veiklose, individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose audiovizualinėje, menų, sporto, šviesos, smėlio, spalvų terapijose, kurios padeda lavinti emocinius bei fizinius gebėjimus;
- lavina kasdienio gyvenimo įgūdžius, kuomet asmenys su negalia mokomi savarankiškai atlikti kasdienius veiksmus - nuo higienos iki maisto ruošimo;
- stiprina bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, nes vykdomi įvairūs grupiniai užsiėmimai skatina socialinę integraciją, tarpusavio supratimą ir bendravimą.
Dienos socialinės globos grupės veikla
Specialistų Komanda
Dienos socialinės globos grupėse dirba specialistų komanda, užtikrinanti visapusišką pagalbą:
- Socialiniai darbuotojai: atsakingi už lankytojų priežiūrą, konsultacijas, veiklų organizavimą;
- Psichologas: atsakingas už lankytojų emocinę būklę ir psichosocialinę pagalbą;
- Fizinės veiklos specialistai: veda fizinės mankštos ir sveikatingumo užsiėmimus, skirtus sveikatos stiprinimui;
- Užimtumo specialistai: veda kūrybines meno, muzikos, terapijų veiklas, padedančias lankytojams išreikšti save ir lavinti kūrybinius įgūdžius.
Specialistų komanda užtikrina visapusišką pagalbą
Buvimo Kartu Nauda Asmenims su Negalia
Buvimo kartu nauda asmenims su negalia yra didelė, nes socialinė sąveika ir bendruomenės jausmas yra esminiai gerovės elementai:
- Buvimas kartu su kitais sukuria aplinką, kurioje asmuo su negalia jaučiasi suprastas ir palaikomas. Tai sumažina vienatvės jausmą, didina pasitikėjimą savimi ir suteikia emocinį stabilumą.
- Asmenys su negalia bendraudami su kitais lavina bendravimo įgūdžius, mokosi išreikšti savo mintis, jausmus ir suprasti kitus. Tai padeda integruotis į visuomenę ir kurti ilgalaikius ryšius.
- Dalyvavimas grupinėse veiklose suteikia galimybę jaustis naudingu ir vertingu grupės nariu. Buvimas tarp žmonių, kurie vertina ir pripažįsta jų indėlį, stiprina savivertę ir skatina tobulėti.
- Socialinė sąveika padeda kovoti su stresu ir nerimu, o tai teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę. Dalyvaujant bendrose veiklose, pavyzdžiui, fiziniuose užsiėmimuose ar meninėse terapijose, gerėja fizinė sveikata ir savijauta.
- Grupinė veikla padeda ugdyti praktinius gyvenimo įgūdžius, nes bendradarbiavimas su kitais skatina mokytis naujų dalykų ir tobulinti esamus gebėjimus.
- Buvimas kartu su kitais asmenimis, kurie susiduria su panašiomis gyvenimo situacijomis, sukuria saugią ir priimančią aplinką, kurioje asmenys su negalia jaučiasi mažiau diskriminuojami ar stigmatizuojami.
- Dalyvavimas grupinėje veikloje sukuria bendruomenės jausmą.
Projektas turi pilnai atitikti Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos strategijos pagrindinius tikslo ir bendruomenės tikslus psichoanalizės reabilitacijos srityje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie peršalimą: simptomai, gydymas, prevencija
Intervizija ir Supervizija: Pagalba Socialiniame Darbe
Efektyvinant socialinio darbo veiklą, būtinas nuolatinis mokymasis, savo darbo įvertinimas bei refleksija. Tam tinka supervizija ir intervizija, pasaulyje pripažinti profesinės paramos ir konsultavimo būdai. Jos taikomos tiek norint pasidalinti patirtimi, ugdyti įvairius problemų sprendimo gebėjimus, išvengti perdegimo sindromo, tiek rengiant studentus profesinei veiklai, taip pat keliant kvalifikaciją, įgyjant naujų įgūdžių ir žinių.
Intervizija yra labai glaudžiai susijusi su supervizija, ir iš dalies netgi gali būti traktuojama kaip supervizijos forma ar rūšis. Pagrindinis skirtumas tarp supervizijos ir intervizijos - tai supervizorius. Iš esmės, tai asmuo, vadovaujantis supervizijos procesui ir konsultuojantis supervizuojamąjį ar jų grupę. Dažniausiai supervizorius būna specialiai tam rengtas profesionalas.
B. Proctor, F. Inskipp (2003) pabrėžia, kad intervizijos grupėje kiekvienas narys prisiima supervizoriaus atsakomybę kito nario atžvilgiu ir susitaria, kaip bus dalinamasi lyderyste. Taigi sąvoka "supervizija" vartojama, kai susirinkimui vadovauja supervizorius, tai yra, labiau patyręs ir profesionaliai pasirengęs žmogus, o terminas "intervizija" vartojamas tuomet, kai susirinkimo dalyvių patirtis ir kvalifikacija yra to paties lygio.
Intervizijos apibrėžimuose taip pat atsispindi skirtumas nuo supervizijos, pabrėžiant dalyvių lygiateisiškumą ir kad tai procesas be vadovo, lyderio, mokytojo ir pan.
Kaip galima pastebėti, intervizijos apibrėžimuose ryškus dalyvių grupės aspektas. Intervizija skirta socialinės srities profesionalams.
Taip pat skaitykite: Apgamų šalinimo procedūra
Norint išsamiai atskleisti supervizijos ir intervizijos sampratą, vien tik apibrėžimų nepakanka, reikia suprasti ir šių metodų paskirtį. Todėl naudinga aptarti supervizijos ir intervizijos funkcijas, tikslus bei uždavinius.
Supervizijos ir intervizijos bendrieji tikslai iš esmės sutampa. Pagrindinis lygios supervizijos (t.y., intervizijos) tikslas ir idėja yra skatinti intervizijos grupės dalyvius patiems būti ekspertais nagrinėjant situacijas, klausimus ir problemas, užuot gavus paruoštus sprendimus iš pašalies. Tai išlaisvina asmenis nuo požiūrio į supervizorių kaip autoritetingą asmenį, žinovą.
Projektinė Veikla: "Psichikos Neįgaliųjų Užimtumas"
Plačiau norėtųsi paanalizuoti projektą, susijusį su psichine sveikata. Šioje srityje yra bene daugiausia socialinių problemų. Gera psichinė sveikata priklauso ne vien tik nuo sveikatos, bet ir nuo švietimo, socialinės apsaugos ir kitų kriterijų. Todėl labai svarbus šių visų sričių glaudus bendradarbiavimas, kai ruošiamos atitinkamos investicijų programos, taip pat projektų tikslingumas sprendžiant vieną ar kitą problemą.
Valstybiniame lygyje viena iš pagrindinių problemų - išlaikyti optimalų santykį skirstant investicijas žmogiškiems ištekliams. Nelengva panaudoti investicijų lygmenis tarp psichikos sveikatos prioritetų, sveikatos stiprinimo bei sutrikimų prevencijos ir psichiatrijos paslaugų modernizavimo. Teikiamos projektų paraiškos turi atspindėti daugelį svarių aspektų.
Mūsų pirma tai pačios organizacijos, teikiančios paraišką pristatymas. Šiuo atveju pasirenkame NVO, kuri teikia paraišką projektui “Psichikos neįgaliųjų užimtumas” įgyvendinant. Įvardiname teikiamos programos bendrus tikslus ir uždavinius. Paraiškos rašyme taip pat yra labai svarbios šios programos vartotojai ir prioritetai.
Teikiant paraišką, būtina išsiaiškinti, susirasti programos vykdymo partnerius. Toliau numatome programos finansavimą, t. y. šaltinius ir lėšas. Šaltiniai - tai biudžetas, privatūs rėmėjai, savivaldybių gydymo įstaigos, labdaros fondai, savanorių darbas. Lėšos apima prašomą biudžeto lėšų suma ir jo finansavimą. Teikiamos paraiškos programos sritis - užimtumas.
Pirmiausia nurodomi projekto vykdytojai, įgyvendinimo vieta ir trukmė, šiuo atveju vykdytojas NVO filialas, kuris vykdys šį projektą drauge su gydymo įstaiga psichikos neįgaliesiems. Nurodome šios įstaigos rekvizitus (adresas, telefonas, faksas, biudžetinė sąskaita, organizacijos įregistravimo data ir t. t.). Numatome, kad trukmė 1 metai (jis gali būti tęsiamas sekančiais metais).
Apžvelgiame situaciją rajone, t. y. Kiekvienas projektas atspindi esamą problemą rajone ar mieste, kurią reikia spręsti ir padėti neįgaliesiems integruotis su šiomis problemomis visuomenėje. Daugelis pacientų nenori matomos veiklos, gėdijasi savo ligos, jaučiasi atskirti nuo visuomenės.
Užimtumas - toks žingsnis padėsiantis neįgaliesiems nesijausti atstumtiems. Jie nebepajėgūs aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau jų noras užsiimti naudinga veikla ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime yra neišnykęs. Vis dėlto sutrikusios psichikos neįgalieji yra talentingi, garbūs ir aktyvūs žmonės.
Socialinė integracija - tai harmonija tarp individo ir jo socialinių sąlygų, kai vyrauja optimalūs socialiniai ir emociniai ryšiai, siejantys žmogų su kitais bendruomenės nariais. Būtent šios iškeltos problemos sprendimą skatintų šių žmonių psichosocialinės reabilitacijos prielaidų sukūrimas, padėsiantis struktūrizuoti šių žmonių kasdienybę, planuoti laisvalaikį, ugdyti savarankiškumo, bendradarbiavimo įgūdžius.
Atsižvelgiant į klientų poreikius, programos vykdytojai gali planuoti išplėsti pasirinktą veiklą, kad užimtumo vieta būtų ne tik susirinkimų vieta (atitiktų saugias erdvės funkcijas), bet būtų platesnės galimybės ugdyti socialinius klientų įgūdžius, planuoti kūrybinius ir laisvalaikio užsiėmimus, kurie padeda atsipalaiduoti, atsitraukti nuo kasdieninių problemų.
Užimtumas - tai ganėtinai plati sąvoka. Ji gali apimti įvairias terapijos užsiėmimus ir yra svarbiausias neįgaliųjų poreikis. Šiuo atveju galime įvardinti- meno, muzikos, darbo terapijos, temines popietes, konkursus, parodas, išvykas, stovyklas. Tuo pačiu reikalinga ir psichologinė pagalba, švietėjiška veikla, relaksacija.
Projekto vykdytojais gali būti įvairių sričių specialistai. Darbo planas iš tiesų yra svarbi projekto dalis, nes mes pagal tai sudarome biudžetą, t. y. išlaidų sąmatą. Joje turi atsispindėti: išlaidų rūšis, sąmata pagal vienetus, viso suma litais.
Numačius terapijos užsiėmimus, turime apgalvoti kokių darbo priemonių mums prireiks. Terapijų tikslai taip pat gali būti skirtingi. Svarbiausia - tai padėti neįgaliesiems atsikratyti nepasitikėjimo savimi, įvairių fobijų. Tai kartu ir grupinė terapija kaip pagalbinė priemonė įvairiems įgūdžiams treniruoti.
Pvz. darbo terapija - tai nuolatinė ir reguliari veikla, suteikianti neįgaliesiems įgytas žinias ir įgūdžius pritaikyti savarankiškame gyvenime. Prasminga veikla užtikrina gebėjimą koordinuoti, ugdyti atsakingumą už daromus ir padarytus darbus.
Kokybiniu interviu metodu renkami duomenys apie projekto naudą kiekvienam projekto vartotojui. Šis tyrimo metodas geriausiai atitinka užpildžius tikslus ir uždavinius, įgalina geriau pažvelgti į psichiškai neįgalių kasdienio gyvenimo pusę, dažnai aplinkinių taip mažai suprastą, tai pat mažai žinomą ir taip dažnai slepiamą.
Toliau ekonominis efektas - gerėjant psichinei ir fizinei sveikatai, yra mažiau sunaudojama medikamentų, o tai ir lėšų taupymas. Specialistai taip pat įgauna patirties. Jų praktinei veiklai didelę reikšmę turi tinkamas projekto dokumentų tvarkymas.
Projekto vykdymo eigoje aprašoma ir įvertinama kliento būsena, nustatomas paslaugų tinklas, analizuojamos veiklos, sudaromi planai, fiksuojamas pasiektas rezultatas, įvertinami aptarimo duomenys. Socialinis darbuotojas stebi įvykius, kliento būseną, kylančias problemas. Surenkama duomenų bazė apie dalyvius, duomenis apie buvusią ir esamą sveikatą, socialinę padėtį.
Laukiami projekto rezultatai apima psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybės gerėjimą, įvairių institucijų bendradarbiavimo stiprėjimą, neįgaliųjų atskirties mažėjimą visuomenėje, psichoemocinio atsparumo stiprumą.
Pabaigoje teikiamos projekto išvados: ar projektas atitinka pasirinktą strategiją, kokius pokyčius gali inicijuoti toje srityje, kokią įtaką turi kitiems projekte dalyvaujantiems partneriams. Ar projekto metu aktyviai bendradarbiaujama tarp teoretikų ir praktikų, nes juk jų bendras darbas duos pagrindo įvairioms novacijoms paslaugų sferoje.