Apgamų Šalinimas: Kada Tai Būtina Ir Ko Tikėtis?

Šiuolaikinis žmogus siekia geros gyvenimo kokybės, o gera savijauta ir psichologinė sveikata yra neatsiejama to dalis. Vienas iš bendros savijautos indikatorių yra oda. Žvelgdami į šį didžiausią žmogaus organą, galime įspėti apie įsisenėjusias endokrinines problemas, dehidrataciją, širdies ligas, mikroelementų trūkumą, silpną imuninę sistemą bei daug kitų negalavimų.

Pamatę nelygią odą ar neįprastus darinius ant jos, pasąmoningai susimąstome, kad „negražu“. Taip veikia išlikęs natūralus gamtinės atrankos instinktas ir mus traukia žmonės, kurie vis tik gali pasigirti glotnia oda. Šiais laikais lengva diagnozuoti ir gydyti tiek gilumines - pagrindines problemas, tiek išorines - odos būklę. Tad dauguma renkasi šalinti apgamus, nes taip nesąmoningai siekia to lygaus, spindinčio, „gražaus“ paviršiaus, kuris patraukliai atrodytų ir aplinkiniams.

Kiekvienas žmogus turi apgamų - tamsių dėmelių, marginančių odą. Tačiau apgamai gali ne tik puošti mūsų kūną, bet ir signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas.

Apgamai gali būti įgimti arba įgyti dėl aplinkos ir organizmo sąveikų. „Kuo daugiau žmogaus gauna tiesioginių saulės spindulių, tuo daugiau apgamų jis gali tikėtis ateityje. Apgamų atsiradimui didelės įtakos turi ir imuninė sistema - jei jos atsakas į saulę yra nepakankamas, apgamų gali žymiai daugėti”, - pasakoja gydytoja dermatologė Natalija Jasaitienė.

Kada reikėtų sunerimti dėl apgamų?

Apgamui turint akivaizdžių pakitimų - asimetriška forma, jo kraštas nėra lygus, spalva netolygi (tarytum marga), apgamo skersmuo didesnis nei 6 mm, ar visuomet buvęs įprastos išvaizdos staiga pradeda keistis - tai yra svarbūs signalai, jog reikia kreiptis pas dermatologą. Taip pat svarbu nedelsti, jei iš apgamo atsiranda kraujingos ar pūlingos išskyros, jis nuolat traumuojamas drabužių ar skustuvo ašmenų - toks dirginimas gali sukelti uždegimą. Norint išvengti didelio ir netikėto jaudulio, geriausia išsamias diagnostikas atlikti kartą metuose, o jei yra indikacijų - ir dažniau.

Taip pat skaitykite: Kada Lietuvoje išduodamas nedarbingumas dėl temperatūros?

Tačiau ne visi apgamai yra gerybiniai, neretai žmonės susiduria ir su melanomomis - piktybiniais odos ir gleivinių navikais, kurie atsiranda ląstelėse, gaminančiose pigmentą melaniną, nuspalvinantį mūsų odą, plaukus ir akis. Tai yra agresyvi vėžio forma, ypač dažna jaunų žmonių tarpe.

„Svarbu žinoti, kad melanomos gali būti pigmentinės ir nepigmentinės. Ypatinga grėsmė slypi nepigmentinėse melanomose, kadangi jos nerodo jokių pakitimų, tad dažnai sveikatos negalavimais susirūpinama vėlai. Tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 95-97 proc. pacientų”, - teigia gydytoja.

Pagrindiniai požymiai, rodantys galimos melanomos atsiradimą:

• Asimetriška apgamų forma su netaisyklingais, karpytais kraštais.
• Spalvos netolygumas ir kintančiais dydžiais, ypač jei apgamų skersmuo sieka daugiau nei 5 mm.

Tačiau kūno dėmelėmis reikėtų susirūpinti ne tik pastebėjus šiuos signalus. Anot dermatologės, kiekvienam žmogui bent kartą per metus derėtų apsilankyti pas dermatologą profilaktinei odos apžiūrai. Turintiems daug apgamų tai patartina daryti ir du kartus per metus, ypač - pasibaigus vasaros sezonui.

Apgamai dažniausiai yra šalinami histologiniu tyrimu nustačius jų galima grėsmę. Kartais šalinami ir gerybiniai apgamai, esantys pavojingose kūno vietose, pavyzdžiui, plaukelių šalinimo metu nuolat traumuojamose skutimo peiliukais.

Apsilankymo pas dermatologą metu, specialistas odos darinius tiria dermatoskopu ir siaskopu. Pastarasis laikomas vienu moderniausių skaitmeninių tyrimų įrankiu - gydytojas dermatologas mato trimatį odos darinio vaizdą, jo išorinių ir vidinių struktūrų išsidėstymą, tad joks ląstelių pakitimas neprasmunka pro akis. Siekiant visiško aiškumo, gali būti reikalinga odos biopsija.

Taip pat skaitykite: Viskas apie peršalimą: simptomai, gydymas, prevencija

Apgamų šalinimo metodai

Šalinimas gali būti vykdomas chirurginiu lazeriu arba skalpeliu. Piktybinius apgamus (arba tokius, kurie gali supiktybėti) ne tik rekomenduojama, bet ir privalu išsioperuoti. Pagrindinis privalumas būtų tas, jog chirurginiu būdu (priešingai nei lazeriniu) galima šalinti visokio tipo apgamus: tiek gerybinius, tiek piktybinius. Taip pat, šalinant apgamą skalpeliu, jis išpjaunamas per visą savo gylį, tad nėra nė menkiausios galimybės dariniui atsikartoti ar mutavusioms ląstelėms plisti toliau.

„Pirmiausia žmogui yra suleidžiami nuskausminamieji, atliekama vietinė anestezija, vėliau vyksta apgamo šalinimas. Jei operacija atliekama skalpeliu, po šalinimo žaizda yra siuvama, jei lazeriu - to daryti nereikia”, - apie šalinimo procedūra pasakoja klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja N. Jasaitienė.

Kaip ir atliekant kitas chirurgines intervencijas, svarbu atlikti įprastus kraujo tyrimus, širdies elektrokardiogramą. Priklausomai nuo Jūsų individualios situacijos gali būti pasiūlyti ir kiti tyrimai, tai išsamiai aptariama vizito pas gydytoją metu.

Zona, kurioje bus atliekama apgamo šalinimo procedūra yra nuskausminama vietiniais anestetikais. Jiems pradėjus veikti sveikame odos plote atliekamas pjūvis skalpeliu, odos darinys pašalinamas iki poodžio - per visą savo gylį. Operaciją stengiamasi atlikti preciziškai, užsiuvama atsižvelgiant į kūno linkius ir raukšleles, kad matomo rando likimo tikimybė būtų minimali.

Po operacijos apie 7-10 dienų žmogaus laukia reabilitacijos laikotarpis, kuomet labai svarbu apgamo vietoje atsiradusią duobutę nuolat dezinfekuoti, vėliau - saugoti nuo intensyvių saulės spindulių, naudojant apsauginius kremus. Nors dažnai tikimasi, kad po operacijos neliks jokios žymės, deja, to tikėtis neverta - nepastebimas apgamų panaikinimas dėl pigmentinių odos pokyčių yra tiesiog neįmanomas ir mažas, vos pastebimas randelis lieka panaikinus apgamėlį lieka.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo trukmė po operacijos

Baigus procedūrą žaizda yra sutvarstoma. Po operacijos gydytojas apibūdina reikalingą pooperacinę priežiūrą, skiria antibakterinį tepalą, pataria vengti vandens procedūrų ir sunkaus fizinio krūvio. Priklausomai nuo paciento asmeninio skausmo toleravimo slenksčio, gali būti juntamas operuotos vietos maudimas.

Po 1-2 savaičių suplanuojamas pakartotinis apsilankymas pas procedūrą atlikusį chirurgą. Specialistas apžiūri žaizdą, išima siūles, jei buvo atlikti histologiniai tyrimai - aptaria juos.

Viso gijimo proceso trukmė yra apie dvi savaitės, tačiau gali šiek tiek kisti priklausomai nuo to, kurioje zonoje operacija buvo atlikta.

Svarbu! Kad žaizda gytų sklandžiai ir neliktų ryškių žymių, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų. Bent mėnesį saugoti žaizdą nuo saulės - vietos neatidengti, nesilankyti soliariume. Ultravioletiniai spinduliai - tiek natūralūs, tiek dirbtiniai - daro tiesioginį poveikį odai ir apgamams.

ABCDE taisyklė apgamų vertinimui

Kiekvieno apgamo vertinimui reikėtų vadovautis ABCDE taisykle, kuri sufleruoja, į kuriuos jo aspektus turėtų būti atsižvelgta - tai darinio asimetrija arba forma, jo kraštai, spalva, diametras ir paraudimas.

ABCDE metodas melanomos nustatymui, kurio kiekviena raidė reiškia vieną iš svarbių požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• A - Asimetrija: Apgamas nėra vienodos formos abiejose pusėse.
• B - Kraštai (angl. Borders): Nelygūs, neryškūs ar netaisyklingi apgamo kraštai gali rodyti riziką.
• C - Spalva (angl. Color): Melanoma gali būti nevienodos spalvos, turėti kelias spalvų sritis, pvz., juodas, rudas, pilkas, rožines ar net melsvas zonas.
• D - Skersmuo (angl. Diameter): Apgamo skersmuo dažnai būna didesnis nei 6 mm (maždaug pieštuko trintuko dydis), tačiau melanoma gali būti ir mažesnė.
• E - Evoliucija (angl. Evolution): Apgamo dydžio, formos, spalvos ar kitų savybių pokyčiai laikui bėgant gali rodyti melanomą.

Apgamo šalinimas rekomenduojamas, jei:

• dydis viršija 6 mm;
• yra nuolat traumuojamas (skutant, šukuojantis, trinamas ar spaudžiamas drabužių);
• yra atipinis ir kyla melanomos rizika;
• sukelia diskomfortą;
• yra estetiškai nepatrauklus.

Svarbu stebėti apgamus - ar nesikeičia jų dydis, spalva, forma, būklė, nes tokie pokyčiai gali būti onkologinės odos ligos - melanomos požymis.

Hila odos gydytojai dermatovenerologai rekomenduoja atidžiai pasitikrinti odą kartą per mėnesį, o pastebėjus pakitimų, nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku diagnozavus melanomą, net iki 97 proc. pacientų pasveiksta.

Saulės spinduliai gali skatinti apgamų augimą, tamsėjimą ar kitus pokyčius, kurie kartais signalizuoja apie galimą piktybinį procesą. Daugelis žmonių naudoja apsauginius kremus tik eidami į paplūdimį, tačiau apsauga reikalinga kiekvieną kartą, kai oda yra veikiama saulės - tiek kasdieniuose pasivaikščiojimuose, tiek vairuojant ar leidžiant laiką lauke.

Tam tikros kūno sritys dažniau patiria intensyvų UV spindulių poveikį, todėl būtent ten dažniau vystosi odos pakitimai ar net piktybiniai dariniai. Nematomi apgamo pokyčiai gali kelti realią grėsmę.

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei pastebite šiuos nesimetriškų apgamų požymius:

• Apgamo dydžio ar formos pokyčiai: Jei apgamas pradeda didėti, keičia formą ar kontūrus.
• Spalvos pokyčiai: Jei apgamas įgauna kelias spalvas arba atsiranda neįprastų atspalvių.
• Kraštų pakitimai: Jei apgamo kraštai tampa nelygūs, dantyti ar išplaukia.
• Skausmas, niežėjimas ar kraujavimas: Jei apgamas pradeda skaudėti, niežėti ar kraujuoti, tai gali rodyti uždegimą ar audinio pažeidimą.
• Naujai atsiradę apgamai su netaisyklinga forma: Bet kokie nauji apgamai, ypač jei jie yra asimetriški ir su netaisyklingais kraštais, turėtų būti įvertinti gydytojo.

Jei pastebite nesimetrišką apgamą ar kitus įtartinus požymius, svarbu imtis šių veiksmų: Stebėkite pokyčius: Atkreipkite dėmesį į apgamo pokyčius, ypač formos, dydžio ir spalvos.

Nors „apgamo geriau neliesti ir nejudinti“ - tai seniai atsiradęs, bet vis dar labai gajus mitas, kuriuo tiki ir vadovaujasi žmonės. Nors tai neturi pagrindo, nes medicinos, o kartu ir technikos, pažanga bei aukšta gydytojų kvalifikacija šiandien sukuria plačias odos darinių diagnostikos ir šalinimo galimybes.

„Su apgamų problemomis susiduriančius pacientus tenka konsultuoti kiekvieną dieną. Kalbant apie pastarąją priežastį, galima išskirti aiškias tendencijas: vyrai dažniau kreipiasi dėl apgamų šalinimo patogumo tikslais, ypač, kai jie dirginasi ir kraujuoja ar šlapiuoja dėl nuolatinio traumavimo skutantis barzdą, o moterys - dėl negražios estetinės apgamo išvaizdos jaučiamo diskomforto“, - teigia gydytoja G.

Gydytoja dermatovenerologė aiškina, kad yra įgimti ir įgyti apgamai. „Genetinis polinkis į apgamų gausumą dar nereiškia polinkio į piktybinius susirgimus ir atvirkščiai, jeigu pacientas turi mažai apgamų dar nereiškia, kad jis negali susirgti odos vėžiu“, - teigia G.

„Piktybinis darinys gali atsirasti sveikoje odoje arba jis gali vystytis dėl apgamo pakitimų, kuriuos nulemia saulės ar soliariumų skleidžiami spinduliai. G. „Jeigu piktybiniai dariniai privalo būti šalinami dėl paciento sveikatos būklės, tai gerybiniams odos dariniams tokia indikacija netaikoma - dėl jų šalinimo teisė apsispręsti paliekama pacientui.

Lazerinės apgamų šalinimo procedūros visoje Europoje dažniausiai atliekamos su CO2 lazerio banga. „Lazerinei apgamo šalinimo procedūrai platus CO2 lazerio taikymas visoje Europoje - neatsitiktinis. Šiuo lazeriu atliekamos apgamų šalinimo procedūros yra greitos, neskausmingos, o po jų pacientas gali iš karto grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, paveiktą vietą pridengus pleistriuku. Be to, žaizdelės sugyja per porą savaičių, o dėl jų likęs mažytis randelis vėliau apsitraukia nauju audiniu ir praktiškai nesimato“, - pasakoja G.

Savisauga ir savistaba, anot A. „Šie du žodžiai reiškia, kad būtina savo apgamus stebėti reguliariai, nusiprausus apžiūrėti esamus ir įvertinti, ar nėra naujų.

Apgamų daugiau ar mažiau turime kiekvienas. Kai kurie jų įgimti, dalis atsiranda bėgant metams dėl įvairių priežasčių.

Apgamo būklę ir poreikį šalinti turėtų įvertinti specialistas - gydytojas dermatovenerologas.

tags: #ar #duoda #nedarbinguma #po #apgamo #operacijos