Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje.
Kaip autizmas veikia minčių reiškimą ir komunikaciją
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
Bendravimą apsunkina jausmų sferos sutrikimai. Bandymas įtraukti į bendravimą sukelia nerimą, įtampą. Regimąją informaciją autistai suvokia žymiai geriau, nei žodinę. Autistų komunikacijos sutrikimo laipsnis yra nevienodas. Lengvesniais sutrikimų atvejais vaikams įmanomas efektyvus kontaktas. Įprastoje aplinkoje su kai kuriais asmenimis jie bendrauja, tačiau tie patys vaikai svetimoje aplinkoje visiškai užsisklendžia.
Verbali ir neverbalinė komunikacija
Beveik pusei vaikų autistų neišsivysto šnekamoji kalba. Kalbančių vaikų kalba yra specifinė. Daugumai autistų yra būdingos echolalijos - garsų, žodžių ar sakinių atkartojimas. Echolalijos parodo, kad yra normali foneminė klausa, balsas. Dažnai klaidingai vartojami įvardžiai (nevartoja "aš", o į save kreipiasi vardu arba "tu"). Vaikų autistų sutrikusi kalbėjimo prozodija t. geriau supranta nei išreiškia savo mintis. Kai kurie vaikai gali kalbėti ar bent jau bandyti kalbėti, tačiau jie nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos.
Bendravimo skirtumai gali pasireikšti nuo pirmųjų gyvenimo metų: ankstyvoje vaikystėje pradeda vėliau guguoti ir eksperimentuoti su garsais, būdingi neįprasti bendravimo gestai, susilpnėjusi atsakomoji reakcija, kitokia balso struktūra. Dvejų, trejų metų amžiaus autizmo sindromą turintiems vaikams būdinga mažiau įvairi kalba (įskaitant priebalsius, žodžius, ir žodžių junginius); jų gestai dažnai nėra suderinti su žodžiais. Šie vaikai rečiau ko nors prašo, dalinasi įspūdžiais ar išmėgina ką naujo, būdinga echolalija - kitų kalbėjimo atkartojimas.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai Lietuvoje
Neverbalinio bendravimo ypatumai
Neverbalinėje komunikacijoje apima visas kitas informacijos perdavimo formas. Tai gali būti: ženklų kalba, veiksmų kalba, išvaizda, balso kokybė, veido išraiška, erdvės sutvarkymas, laiko paskirstymas ir t.t. Autistams dažnai trūksta gestų, kurie padeda kitiems suvokti kalbėjimo mintį. Jie stokoja sąveikos sinchroniškumo - blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu.
Minčių reiškimo, vaizduotės ir žaidimo ypatumai
Vaikui augant išryškėja sutrikęs domėjimasis daiktais, savotiški žaidimai: žaidžia su seilėmis, pirštais, specifiniais buitiniais daiktais, tuo tarpu vaikiškais žaislais visiškai nesidomi. Dažnai jie žaidžia neįprastai, vienpusiškai, funkcionaliai, nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, laužo žaislus, nesidomi bendrais žaidimais.
Pastebėta tai, kad vaikas domisi ne daikto visuma, o tik jo dalimi, pavyzdžiui, tik daikto paviršiumi, kurį mėgsta glostyti ištisas valandas arba garsu, sklindančiu monotoniškai barškinant į tą daiktą. Kartais vaikas turi specifinį „prisirišimo objektą“, pvz., skepetaitę, virvutę ar kt., su kuriuo niekur nesiskiria, ir kurio negalima pakeisti kitu.
Vaizduotės ir interesų sutrikimai
Autistams būdinga fantazijos stoka mąstymo procesuose, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo trūkumas. Jie gali turėti specifinį susidomėjimą datomis, tvarkaraščiais, sąrašais ir pan. Stereotipijos ir ritualai - kasdienio veiksmo atlikimas kiekvieną kartą tuo pačiu būdu - dažnai yra svarbi elgesio dalis.
Ankstyvieji požymiai ir diagnozė
Yra pastebimi vaikui dar nesulaukus 30 mėnesių. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą
Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau-Kleffner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti.
„Raudonos vėliavėlės“ ankstyvajai identifikacijai
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos;
- 9 mėn. neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška;
- 12 mėn. neguiguoja, nekalba vaikiška kalba, nerodo gestų;
- 16 mėn. nesako nė vieno žodžio;
- 24 mėn. nesako dviejų žodžių frazių (išskyrus kartojimą).
Priežastys ir neurologiniai mechanizmai
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė ir kt.
Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimas. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi dalis autizmu sergančių asmenų.
Elgesio ypatumai ir socialinė adaptacija
Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Tai santykis su aplinka sutrikimas, pasireiškiantis žmogaus ignoravimu, patologiniu uždarumu savo emociniame, dvasiniame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Autizmas Lietuvoje: teisinė perspektyva
Autistiški vaikai tampa jautrūs tam tikriems garsams ar daiktams; kartais pastebimas padidėjęs reagavimas į dirgiklius. Dėl veiksmų planavimo stokos ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo sunkumo, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių; dėl to ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui.
Gydymas ir pagalba: nuo terapijų iki šeimos įtraukimo
Autizmo gydymas yra individualus ir kompleksinis. Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas bei socialinių įgūdžių formavimas.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos, kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Konkrečios terapijos
- Socialinių įgūdžių lavinimas: situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis (sveikinimasis, keitimasis objektais, tarpusavio pokalbiai);
- Elgesio mokymas: sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas, siekiant išmokyti vaiką priežastingumo;
- Užsiėmimų terapija: skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus;
- Taikomoji elgesio analizė (ABA): naudojama formuoti naujiems įgūdžiams ir mažinti nepageidaujamą elgesį;
- Neįprasti ir alternatyvūs būdai: vitaminų didelės dozės, intraveninis sekretinas, tam tikrų maisto produktų vengimas ir dietos, garso, muzikos, delfinų, šunų terapija, muzikos ir dailės terapijos.
Medikamentinis gydymas: šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas.
Įtraukimas šeimoje ir bendruomenėje
Autizmo keliamas iššūkis vis labiau veikia šeimos gyvenimą. Vaiko socializacija priklauso nuo dviejų procesų - vaikas yra veikiamas savo tėvų, o jis savo ruožtu formuoja tėvų elgesį. Svarbu šeimos narius supažindinti su autizmo sutrikimo ypatumais ir, vertinant šeimos narių poreikius, atsižvelgti į vaiko asmenybės ir veiklos ypatumus. Tėvai turi mokytis apie autizmą, kreiptis pagalbos, būti nuoseklūs ir laikytis rutinos. Rekomenduojama stebėti vaiko elgesį ir bandyti suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
Kurių kompetencijų trūksta šiuolaikiniams HR specialistams ir vadovams
Praktiniai patarimai specialistams ir tėvams
- „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą)“;
- Pagauk vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“;
- Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“;
- Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą? (įvertinimui naudokite paprastas praktines užduotis);
- Naudokite struktūruotą aplinką, simbolių ar paveikslėlių sekas, suskaidant veiksmus į mažus žingsnelius;
- Skirkite dėmesio savarankiškumo, savitarnos, bei socialinių žaidimų mokymui kasdieniame gyvenime.
Statistinė ir diagnostinė raidė
Autizmo paplitimas auga; C. Gillberg (1994) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe; Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra apie 4:1. Autizmo diagnostika vystėsi - iki 1980 m. autizmas nebuvo atskirta diagnostinė kategorija; vėliau TLK ir DSM klasifikacijos išskyrė autizmą ir jam artimas būkles.
Tolesni žingsniai ir svarbios nuorodos
Autizmas nėra liga, jis yra neurologinis raidos ypatumas. Jei pastebimi ankstyvieji požymiai - vėlyvas guguojimas, akių kontakto trūkumas, vėlavimas žodžių atsiradime, echolalija ar stiprus prisirišimas prie daiktų - verta kreiptis į šeimos gydytoją, neurologą arba psichiatrą, atlikti išsamesnį vertinimą ir pradėti ankstyvąją intervenciją.
| Simptomas | Dažniausiai pastebima |
|---|---|
| Neverbalinės komunikacijos trūkumai | Akių kontakto stoka, gestų stygius |
| Kalbiniai sutrikimai | Echolalija, vėlyva kalba, prielinksnių/invardžių painiava |
| Vaizduotės sutrikimai | Vienpusiški žaidimai, nesidomėjimas vaikiškais žaislais |
| Stereo tipinis elgesys | Ritualai, prisirišimo objektai, sensoriniai interesai |
Terapeutiniai sprendimai ir šeimos parama yra kertiniai elementai, leidžiantys vaikui pasiekti geresnę kasdienio gyvenimo kokybę ir didesnę savarankiškumo galimybę.