Socialinė pagalba patyčias patiriančiam vaikui

Patyčios - tai yra nepageidaujamas, agresyvus, kartais net smurtinis elgesys tarp vaikų, kuriam yra būdingas pasikartojimas. Toks elgesys kartojasi mažiausiai du kartus per mėnesį, bet dažniausiai - iki kelių kartų per savaitę. Patyčių atveju tarp vaikų egzistuoja galios pranašumas.

Kokios formos gali būti patyčios

• Patyčios būna įvairių formų: žodinės, fizinės ir socialinės.
• Bene labiausiai paplitusios yra žodinės patyčios, tačiau vis dažniau jos įgyja kombinuotą formą - tyčiojamasi ir žodžiu, ir veiksmu, ir interneto erdvėje.
• Internetinės patyčios - tai gali būti gandų skleidimas, įžeidžiantys komentarai, kito žmogaus asmeninės informacijos, nuotraukų, vaizdo įrašų paskelbimas, siekiant pakenkti tam asmeniui.
• Elektroninės patyčios - tai patyčios vykstančios elektroninėje erdvėje: socialiniuose tinkluose, kitose vietose internete, naudojant mobiliuosius telefonus.
• Fizinės patyčios - patyčios, kuriose naudojama fizinė jėga ir galia. Tai gali būti stumdymas, griovimas, smūgiavimas, spardymas ir bet kokia kita nepageidaujamo fizinio kontakto forma.
• Netiesioginėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kuomet vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos. Žodinės patyčios - kuomet vaikas yra skaudinamas, užgauliojamas žodžiu ir užrašais.

Kodėl atsiranda patyčios

Esminė patyčių priežastis yra pačių vaikų patirtys. Tarp priežasčių taip pat minimas smurtas artimoje aplinkoje, apleistumas, socialinė atskirtis, psichologinės traumos, netektys, skyrybos. Dažniausiai patyčias naudoja asmenys, norintys kontroliuoti kitus ar nepasitikintys savo jėgomis, todėl jie nukreipia savo pykti į kitus žmones. Vaikai „skriaudėjai” patiria pažeminimus, patyčias kitoje aplinkoje: namuose, kieme ir savo pyktį, nusivylimą išlieja norėdami įskaudinti, pažeminti, įbauginti kitus.

Patyčių pasekmės vaikui

Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą, baimę. Ilgalaikis nerimas ir baimės būsena yra psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau jaučiasi liūdni, prislėgti, nepasitikintys savimi, prasčiau save vertina. Jie pradeda galvoti, kad tikrai turi trūkumų, yra blogi, juokingi, negražūs ir pan. Tyčiojimasis gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios vaikas gali vengti mokyklos, nelankyti pamokų. Taip pat gali prastėti vaiko dėmesingumas mokykloje, jo mokykliniai pasiekimai, vaikui gali būti sunku mokytis.

Patyčios ilgainiui gali peraugti į kitokį agresyvų ar socialiai nepageidautiną elgesį vyresniajame amžiuje. Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, daug dažniau įsivelia į muštynes, niokoja kito asmens nuosavybę. Patyčios taip pat neigiamai veikia vaikus, kurie jas stebi. Vaikas, kuris stebi patyčias, gali jausti baimę ir galvoti, jog galbūt kitą kartą jis taps patyčių auka, arba gali jaustis kaltas, kad negali ar nemoka padėti vaikui, iš kurio tyčiojamasi.

Blogiausia, ką gali atnešti patyčios - tai fizinė agresija, o taip pat agresija, nukreipta į save, savęs žalojimasis, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, depresija ir suicidinės mintys.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Kaip atpažinti, kad vaikas patiria patyčias

• Fiziniai požymiai: mėlynės, įbrėžimai, sužeidimai, suplėšyti drabužiai, prarasti daiktai.
• Emociniai požymiai: baimė, liūdesys, nerimas, depresija, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, nenoras eiti į mokyklą, miego sutrikimai, apetito praradimas arba padidėjimas, staigūs nuotaikų svyravimai, irzlumas, uždarumas.
• Socialiniai požymiai: vengimas bendrauti su draugais, atsiskyrimas nuo grupės, nenoras dalyvauti veikloje, kurioje anksčiau dalyvaudavo, staigus draugų rato pasikeitimas.
• Mokymosi požymiai: sumažėjęs mokymosi motyvacija, blogesni pažymiai, koncentracijos sunkumai, nenoras atlikti namų darbus.
• Kibernetinės patyčios požymiai: nenoras naudotis telefonu ar kompiuteriu, staigus interneto naudojimo nutraukimas, nervingumas ar baimė, kai gaunama žinutė ar pranešimas, užslaptinimas naudojantis kompiuteriu ar telefonu.

Kaip kalbėtis su vaiku apie patyčias

Jeigu įtariame, kad vaikas patiria patyčias, visų pirma, svarbu nebijoti apie tai kalbėti. Vaikui gali būti sunku prabilti ir pasipasakoti apie tai, ką jis patiria ar išgyvena. Sumažėjusi savivertė skatina jausti gėdą ar net kaltę (kartais - dėl visuomenės stereotipų „mergaitė turi pasirūpinti savimi“, „berniukai moka save apginti“). Niekam nemalonu kalbėti apie skaudžius dalykus, todėl svarbu, kad patyčios nebūtų drambliu kambaryje, kurį visi mato, bet niekas nesako. Nepamirškime, kad užmegzti pokalbį su vaiku apie patyčias - suaugusiojo pareiga. Sukurkite tam saugią aplinką, kalbėkite su vaiku, stenkitės suprasti jo būseną ir kartu ieškokite sprendimų.

Vaikui, patiriančiam patyčias, reikia supratimo ir galimybės, su kuo nors kalbėtis apie tai, kaip jis jaučiasi ir kas su juo vyksta. Svarbu turėti saugią aplinką, būdą ar saugų žmogų, kuriam galite papasakoti apie tai, kaip jaučiatės. Jei sunku ar nedrąsu kalbėti, galima įvykius ir tai, kaip dėl jų jaučiatės tiesiog užrašyti į sąsiuvinį ar užrašų knygelę.

Kaip reaguoti suaugusiesiems

Suaugusiųjų darbas yra padėti užtikrinti jūsų saugumą. Jei patyčios nesiliauja ilgą laiką arba jums gresia fizinis pavojus, nedelsdami pasikalbėkite su patikimu suaugusiuoju - tėvais, globėjais, mokytoju ar mokyklos psichologu/socialiniu darbuotoju. Tiksliai papasakokite, kas atsitiko, kas tyčiojosi, kur ir kada tai įvyko, kiek laiko tai tęsiasi ir kaip dėl to jaučiatės.

Psichologė taip pat atkreipia dėmesį, kad patyčias patiriantiems vaikams labai svarbus palaikantis ir priimantis suaugusiųjų reagavimas. Kalbantis apie patyčias, suaugusiųjų reakcija turi būti priimanti ir supratinga. „Kai vaikai kreipiasi pagalbos, svarbu leisti jiems papasakoti, kas vyksta, įvardyti jų jausmus ir patvirtinti, kad tai, ką jie jaučia, yra normalu“, - aiškina J. S. Jasiulionė.

Suaugusieji turi būti atkaklūs ir kantrūs, bendradarbiaudami su mokyklos bendruomene. Tėvai turėtų aktyviai klausti pedagogų, kokie veiksmai buvo atlikti ir kas planuojama toliau. Mokykla yra vieta, kur patyčios vyksta dažniausiai, todėl jos vaidmuo sprendžiant problemą yra itin svarbus.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Kaip konkrečiai padėti vaikui

• Kreipimąsi į mokyklą dėl situacijos sprendimo.
• Pokalbį su vaiku apie tai, kaip jis galėtų saugiau elgtis kasdienėse situacijose.
• Padėti vaikui apgalvoti, kaip reaguoti įžeidžiančiose situacijose ir kartu aptarti galimus atsakymus.
• Ieškoti patikimų draugų ar bendraamžių rato, su kuriais vaikas galėtų būti pertraukų metu ar tada, kai patiria patyčias.
• Dokumentuoti patyčias: ypač jei tai kibernetinės patyčios, išsaugoti žinutes, nuotraukas ar kitus įrodymus.

Patikimo suaugusiojo buvimas šalia vaiko, jo išklausymas ir supratimas gali padėti vaikui išlaukti, kada situacija bent kiek pasikeis. Visų pirma, vaikui, patiriančiam patyčias, reikia supratimo ir galimybės, su kuo nors kalbėtis apie tai, kaip jis jaučiasi ir kas su juo vyksta.

Kaip elgtis, jei vaikas tyčiojasi iš kitų

Tėvai ar globėjai dažnai jaučiasi bejėgiai, kai jų atžalos tyčiojasi iš kitų vaikų, juos užgaulioja ar smurtauja. Bejėgystės jausmą lydi kaltė, kad galbūt kažkas laiku nebuvo padaryta, ypatingai, jei bendruomenė nusiteikia prieš vaiką ar jo tėvus. Rekomenduotina drąsiai kreiptis pagalbos į specialistus. Pedagogai ir psichologai tam ir yra, kad padėtų jums suprasti vaiką, o vaikui - įveikti kylančius sunkumus.

Ypatingai svarbu išlaikyti ramybę ir nepulti kaltinti vaiko. Bausmė nepadeda, todėl patartina su smalsumu artintis prie vaiko, megzti ryšį ir išsiaiškinti, kokius sunkumus jis patiria. Svarbu ne barti ar kaltinti vaiką už netinkamą elgesį, bet ramiai su juo pasikalbėti, paaiškinti, kaip jaučiasi kiti žmonės, kai jie yra žeminami ar skriaudžiami.

Psichologė sako, kad labai svarbu pasistengti suprasti, kas skatina vaikus tyčiotis. Patyčių motyvai gali būti įvairūs. Kai kurie vaikai tyčiojasi dėl smagumo - jų elgesys kitiems atrodo juokingas, ir jie sulaukia dėmesio. Kiti vaikai patyčiomis stengiasi pasijusti stiprūs, galingi ar dominuojantys, ypač jei kitose gyvenimo srityse jaučiasi silpnesni. Dar vienas motyvas - noras įsitvirtinti bendraamžių grupėje, tapti matomu ir pripažintu.

Prevencinės ir teisinės priemonės

Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 23 str., bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtas patyčias iš bet kurio mokyklos bendruomenės nario privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui. Remiantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str., valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių, švietimo ir kitų priemonių, skirtų vaiko apsaugai užtikrinti nuo visų formų smurto. LR Švietimo įstatymo 232 straipsnyje yra apibrėžiama pranešimo apie patyčias kibernetinėje erdvėje tvarka bei kokių veiksmų gali imtis LR Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pranešimą apie elektronines patyčias.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir siekia, kad informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti.

Mokyklos ir bendruomenės vaidmuo

Mokykla yra vieta, kur patyčios vyksta dažniausiai, todėl jos vaidmuo sprendžiant problemą yra itin svarbus. Nuo šiol socialinis pedagogas mokykloje dalyvaus sprendžiant konfliktus. Socialinis pedagogas, kaip nešališkas asmuo, taikiu būdu padės išspręsti mokinių nesutarimus. Mediacija - griežtai struktūruotas ir itin imlus laiko resursams tarpininkavimo būdas. Pasaulinė praktika liudija: būtina užtikrinti, kad abi sukonfliktavusios šalys galėtų ramiai išsakyti, kaip mato ir supranta situaciją, pažvelgti į ją iš kitos perspektyvos, atpažinti, kokie kyla jausmai, įsivardinti poreikius ir interesus, atrasti ir pasirinkti sprendimus, leidžiančius abiem konfliktavusioms pusėms pasijusti laimėtojais.

Kaip skatinti vaiką ieškoti pagalbos

Pasak J. S. Jasiulionės, daug patyčias patiriančių vaikų nesikreipia pagalbos, nes baiminasi, kad jų tėvai labai susijaudins arba imsis veiksmų, kuriems jie nėra pasiruošę. „Svarbu sprendimus priimti ne už vaiką, bet kartu su vaiku, aiškinti, koks yra jų tikslas, ir leisti vaikui nusiteikti pokyčiams“, - pataria ji. Psichologė ragina suaugusiuosius paskatinti vaikus nebijoti kreiptis pagalbos į mokytojus, socialinius pedagogus ar „Vaikų linijos“ savanorius.

Praktiniai patarimai vaikui, patiriančiam patyčias

• Pasakyti apie tai. Pasakyk tėvams, mokytojams ar kitam patikimam suaugusiajam.
• Ignoruoti patyčias. Kartais geriausias būdas sustabdyti patyčias yra tiesiog ignoruoti patyčių autorių.
• Stovėti už save. Jei jautiesi pakankamai stiprus, gali pabandyti pasakyti patyčių autoriui, kad tau nepatinka jų elgesys ir kad jie nustotų.
• Kreiptis pagalbos. Jei patyčios tęsiasi arba jautiesi labai blogai, kreipkis į psichologą ar kitą specialistą.
• Dokumentuoti patyčias: ypač jei tai kibernetinės patyčios, išsaugok žinutes, nuotraukas ar kitus įrodymus.

Kaip elgtis, jei matote kitą vaiką, kuriam tyčiojasi

• Pasiūlyk paramą. Pasikalbėk su vaiku, kuris patiria patyčias, ir pasakyk jam, kad tu jam padedi.
• Pasakyk apie tai suaugusiajam. Pasakyk tėvams, mokytojams ar kitam patikimam suaugusiajam.
• Būk draugas. Pakviesk jį žaisti, eik su juo pietauti ar tiesiog pabūk šalia.

Švietimas ir emocinis atsparumas

Paauglystėje vaikai dažnai patiria intensyvius jausmus, kurie gali būti sunkiai valdomi. „Būna situacijų, kai paauglys sako, kad jį nervina net kito žmogaus kvėpavimas. Tai normalu, tačiau svarbu padėti vaikui išmokti valdyti emocijas“, - sako J. S. Jasiulionė. Ji siūlo su vaikais aptarti jų jausmus ir ieškoti būdų, kaip nusiraminti nekenkiant sau ar kitiems. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, atsitraukimas nuo situacijos ar kita veikla, padedanti sumažinti įtampą.

Pagalbos šaltiniai

Vaikai pagalbos kreipiasi „Vaikų linijos“ duomenimis, praėjusiais metais atsiliepta į daugiau nei 160 tūkst. skambučių. Dažniausia jų tema - vaikų santykiai su bendraamžiais bei tėvais, taip pat daug kalbėta ir apie patyčias bei mokyklinius sunkumus.

Praktinė pagalba ir parama

Vaikui susidūrus su patyčiomis, tėvai gali registruoti šį atvejį ir pasinaudoti iki 12 nemokamų psichologo konsultacijų per vienus metus, kurias padengs „Swedbank“. Aiški žinutė tiems, kurie tyčiojasi: „Tai nebūtinai turi būti bausmė, tačiau labai svarbu aiškiai parodyti, kad patyčios netoleruojamos“, - sako J. S. Jasiulionė.

Veiksmas	Kam skirtas	Nauda
Kreipimasis į mokyklą	Tėvams, vaikui	Situacijos stebėjimas ir įsikišimas
Psichologo konsultacijos (iki 12 per metus)	Vaikui	Emocinė parama, strategijos
Dokumentavimas (kibernetinės patyčios)	Vaikui, tėvams	Įrodymai pranešimams, saugumas

Bendras tikslas - mažinti patyčias visuomenėje. „Kiekvienas galime būti atidesnis savo elgesiui ir kalbai, taip skatindami pagarbius bei palaikančius santykius, taip pat parodyti vaikams kitokius būdus gauti dėmesį ar pripažinimą“, - sako J. S. Jasiulionė. Svarbiausia - drąsinti vaikus kalbėti apie savo jausmus ir sunkumus, nes tik taip galima užkirsti kelią emociniam skausmui, kuris gali kauptis ir virsti rimtesnėmis problemomis.

tags: #socialine #pagalba #vaikui #patirianciam #patycias #patirianciam