Slaugos rekomendacijos karščiuojančiam vaikui: kaip užtikrinti saugią ir efektyvią pagalbą

Įvadas: ką svarbu žinoti apie karščiavimą vaikams

Kurios mamos vaikas nėra karščiavęs? Atrodo, labiau pažįstamo rūpesčio ir būti negali. Kaip žinome, temperatūra tėra gynybinė organizmo reakcija prieš puolančius mikrobus. Kita vertus, karščiavimas, net jei tai tik paprasčiausias „peršalimas“, pablogina savijautą, o itin didelis ar ilgai užsitęsęs, vaikams gali sukelti traukulius. Laimei, priemonių kovai su karščiavimu apstu. Daugelis sergančio vaiko slaugos principų yra lyg savaime suprantami. Svarbu suteikti kuo geresnes sąlygas ligoniukui kovoti su liga.

Slaugant vaiką tikslas nėra iš karto numušti temperatūrą, o pagerinti vaiko savijautą ir neleisti temperatūrai pakilti pernelyg aukštai. Fizinėmis priemonėmis mes galime palengvinti natūralius šilumos atidavimo būdus. Šilumą atiduodame pro odą. Taigi karščiuojančio vaiko šiltai prirengti nereikia, užkloti užtenka plona antklode. Kad vaikui būtų kuo šilčiau, reikia pasirūpinti, kai dreba, vaikas skundžiasi šalta, vėsios rankytės ir kojytės.

Karščiuojančio vaiko slaugos pagrindai

Temperatūrą mažina beveik visi vaistai nuo uždegimo. Vaikams saugiausi - paracetamolis (acetaminofenas) ir ibuprofenas. Dozė priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio. Pakartotinai vaisto galima duoti po keturių valandų, tačiau ne daugiau negu keturis kartus per parą. Kartais karščiuojant išsiverčiama be gydytojo. Tačiau, jei abejojate, visada geriau kviesti pagalbą. Ypač rizikinga, jei karščiuoja kūdikis arba jei vaikas yra vangus, mieguistas, atsirado bėrimas ar karščiuoja kelinta para, o priežastis neaiški, kai sergantis vaikas negeria skysčių, kai būklė blogėja.

Prieš numušant temperatūrą svarbu atsižvelgti į vaiko savijautą ir poreikius. Svarbus ne tik temperatūros skaičius, bet ir bendroji ligos dinamika. Be vaistų, fizinės priemonės gali padėti: drėgnas kūno atvėsinimas, lengvas aprengimas, švelnus odos ir burnos priežiūros režimas, bei pakankamas skysčių kiekis.

Skysčių balansas ir mityba

• Tinkamo skysčių kiekio kompensavimas - būtina: karščiuojant kūno temperatūra kilstelėja, tad per parą reikia papildomai gerti apie 10 ml/kg kūno svorio kiekvienam laipsniui virš 37°C (pavyzdžiui, 12 kg sveriančiam vaikui 120 ml papildomų skysčių už 1°C virš 37°C; 2°C pakilus - 240 ml ir t. t.).
• Per karščiavimą svarbu naudoti druskos tirpalus ar rehidracinius gėrimus tinkamame vaikų amžiuje. Visuomet pirmenybė vandeniui; papildomų skysčių šaltiniuose gali būti švelnios sultys ar šaltos arbatėlės.
• Maisto pasirinkimas - lengvas, nekietas, daug baltymų ir vitaminų: vištiena, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis, riešutai, sėklos, pupelės; citrusiniai vaisiai, apelsinai, citrinos, greipfrutai ir vištienos buljonas - priešuždegiminiai.

Antipiretikų naudojimas

• Paracetamolis ir ibuprofenas - pagrindiniai vaikams saugūs antipiretikai. Dozė priklauso nuo svorio; paracetamolį galima duoti nuo gimimo, ibuprofeną - nuo 3 mėnesių. Vartojimas dažnai kartojamas kas 4 valandas, tačiau ne daugiau negu 4 kartus per parą.
• Išimtys: nevartokite acetilsalicilo rūgšties (aspirino) vaikams dėl Reye sindromo rizikos.
• Kartais karščiavimą padeda mažinti ir fizinės priemonės (drėgnas švarus rankšluostis), o šiuo atveju svarbu užtikrinti odos priežiūrą ir skysčių balansą.

Fizinės priemonės, termoreguliacija ir aplinka

• Drėgnu rankšluosčiu ar kempine nusiprausti siekiant šiek tiek sumažinti kūno temperatūrą, bet tik kai temperatūra aukšta. Vėsinti odos plotus galima pažastyse ir kirkšnyse, pasitelkiant ledo pakelius į vilnonę apskaitinę plėvelę per trumpą laiką.
• Langų vėdinimas, oro cirkuliacijos palaikymas: optimalus kambario oras apie 18-20°C. Vėdinti tik tuo metu, kai ligonis nėra troškęs patekėti į skersvėjį.
• Drabužių ir patalynės režimas: lengvi drabužiai, natūralūs pluoštai, plona antklodė - švelnus užklostymas, vengti šilumos išsaugojimo priemonių, kol drebulė niekaip nepasirodo.

Specialiosios situacijos ir atsargumo priemonės

• Karščiuojančiam vaikui burnos gleivinė ir lūpos linkęs sausėti, todėl reikia nuolatos drėkinti burną ir tepti vazeliną lūpoms. Kalbant apie vaiko apetito sumažėjimą, svarbu leisti dažnai, bet mažom porcijom pavalgyti.
• Jei temperatūra ženkliai kyla ir vaikas pablogėja - reikia stebėti kvėpavimą, sąmonę, kiekybinį skysčių įsisavinimą, bėrimus. Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas skysčių balansui ir kvėpavimo kontrolės svarbai, ypač kūdikiams.
• Atsargiai su antibiotikais: jų vartoti nereikia, jei nėra būtina; antibiotikų naudojimas be gydytojo nurodymo gali pakenkti organizmui ir skatinti atsparumą.

Disfagija ir mokymai, kai karščiuoja

Skaitydami apie disfagiją, matome, kad rijimo sutrikimai gali pasireikšti gydymo metu. Svarbu užtikrinti ramybęValgos metu, pasirūpinti tinkama aplinka, paruošti maistą skirtingoms konsistencijoms (tarp jų želė, tyrės, skystieji patiekalai). Maisto pateikimo technikos turi būti atsižvelgiant į individualias paciento galimybes: valgymo metu būtina ramybė, be televizijos ar muzikos girdėjimo, o maistą pateikti atskirai, stebint pacientą, kad išvengtume aspiracijos. Laikui bėgant, galima naudoti skirtingas tirštinančias medžiagas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena

Maisto konsistencijos rekomendacijos disfagijai salygos

Želė konsistencijos maistas yra lengviau ir saugiau nuryjamas. Kefyras yra palankus tiems, kuriems sunku ryti skystus produktus. Jei žmogus maitinamas tik skystu maistu, sriubos ir gėrimai turi būti įvairūs. Jei maistas patenka į kvėpavimo takus, pacientas suserga kosuliu ir require slaugos pagalbą. Tabletės gali būti skiriamos su skysčiais arba sumaltos, priklausomai nuo rijimo gebėjimo. Taip pat svarbu parinkti maistą, kuris neprovokuotų aspiracijos ir suteiktų pakankamai baltymų bei energijos.

Termoreguliacija ir kūno temperatūros matavimas

Kūno temperatūra - tai kūno šilumos ir medžiagų apykaitos aktyvumo balanso išraiška. Termoreguliacijos centras pagumburyje reguliuoja temperatūrą reaguodamas į kraujo temperatūrą. Nukritus temperatūrai, odos kraujagyslės susiaurėja, odos plaukai pašiaušiasi, išsaugoma šiluma. Esant aukštai temperatūrai, kraujagyslės išsiplečia, prakaito liaukos aktyviau veikia, o šiluma atiduodama į aplinką. Didesniam karščiavimui reikia skirti tinkamą gydymą ir stebėti paciento kvėpavimą bei odos spalvą.

Vaikams iki 6 metų karščiavimas gali sukelti traukulius. Karščiavimas yra dažnas ir natūralus organizmo atsakas į infekciją, tačiau svarbu jį kontroliuoti ir užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir poilsio. Įvairūs matavimo būdai (oralinis, pažastinis, ausies, tiesioji žarna, bekontaktis) leidžia stebėti temperatūrą tiksliai. Gyvsidabrio termometrai nebenaudojami dėl toksiškumo, o Galinstano ir elektroniniai termometrai tampa vis populiariesni. Pirmiausia būtina pereiti per instrukcijas, nes temperatūros matavimo vieta gali skirtis jų naudojime.

Kodėl karščiavimas yra naudingas ir kada kreiptis į gydytoją

Karščiavimas yra organizmo prisitaikymo reakcija, skatinanti imuninės sistemos veiklą. Nors ji kartais sukelia diskomfortą, ji padeda įveikti infekcijas didindama leukocitų ir interferono gamybą bei stabdydama kai kurias virusų replikacijos procesus. Tačiau kai karščiavimas išaugęs arba tęsiasi, būtina ieškoti medicininės pagalbos, ypač kūdikiams, vaikams su sunkiais lėtiniais susirgimais ar įgimtomis širdies ydomis, kai vaiko būklė blogėja arba negerė skysčių.

Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"

Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros

tags: #slauga #karsciuojanciam #pacientui