Lietuvos pensijų sistemos istorija, deja, leidžia manyti, kad ši sritis tampa savotiška neklystančių, išvadų nedarančių ir nesimokančių „rašytojų“ įkaite. Todėl kyla esminis klausimas: kokias pamokas politikos formuotojai pagaliau turėtų išmokti ir ką būtina aiškiai pasakyti visuomenei? Juk pensijų sistema nėra ir neturėtų būti trumpalaikis politinis projektas. Tai - socialinis kontraktas tarp valstybės ir visuomenės, vienas svarbiausių ir stabiliausių ilgalaikių įsipareigojimų žmogui, piliečiui.
Visiems žinoma, kad pensijos yra finansuojamos šiuo metu dirbančių žmonių mokamais mokesčiais. Kuo daugiau dirbančiųjų ir mažiau pensininkų, esant tiems patiems mokesčiams, tuo pensijos ir jų pakeitimo norma gali būti didesnės. Ir atvirkščiai, kuo mažiau dirbančiųjų ir daugiau pensininkų, tuo pensijos ir jų pakeitimo norma bus mažesnės. Tad akivaizdu, kad pensijos dydį iš esmės lemia tik trys dalykai: dirbančiųjų ir pensininkų skaičiai bei mokesčio tarifai.
Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Demografinės tendencijos ir jų poveikis pakeitimo normai
Visiems žinoma, kad Lietuvos gyventojų skaičius, nepaisant pastaraisiais metais stebėto augimo dėl imigracijos, ilguoju laikotarpiu mažės. Jei 2026 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,9 mln. gyventojų, tai 2050 m. (kurie ne taip jau ir toli - t. y. maždaug šiuo metu esančių keturiasdešimtmečių pensijos pradžios metai) Lietuvoje gyvens tik apie 2,5 mln. gyventojų. Per tą patį laikotarpį potencialiai dirbančiųjų (20-64 m. amžiaus asmenų) skaičius sumažės 327 tūkst., o asmenų, kuriems bus suėję 65 metai, skaičius išaugs 140 tūkst. Tokiu būdu, jei 2026 m. vieną pensinio amžiaus asmenį išlaikė 2,8 dirbančiojo, tai 2050 m. - jau 1,8, o pensijos pakeitimo norma vien dėl to nuo šiandien esančių maždaug 40 proc. nukris iki 29 ar net žemesnio proc. nuo buvusio žmogaus atlyginimo.
Kad išsaugotume šiandien turimą pakeitimo normą, reikalinga iki 2050 m. užsitikrinti apie 300-500 tūkst. papildomų dirbančiųjų, kas sudarytų 10-20 tūkst. neto dirbančiųjų asmenų imigracijos (tai gali būti ir grįžtantys lietuviai) kasmet. Net jei pastaraisiais metais Lietuvoje stebėjome tokius imigracijos tempus, tai gana nemenkas augimas tokiai mažai ir menką integracijos patirtį turinčiai šaliai. Žinoma, keturiasdešimtmečiai dar spėtų ir vaikus užauginti, kurie galėtų papildyti dirbančiųjų gretas, bet kažin, ar Lietuvoje pakeisime gimstamumo tendencijas. Gimstamumas mažėja visame pasaulyje ir kol kas niekas neatrado būdo jo ilgalaikėms tendencijoms pakeisti. Kažin, ar šokiai bei vakaronės pakeis gimstamumo tendencijas.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
Kaip išvengti progresinių mokesčių 2026? | Investicinė Sąskaita ir 15% Zona
Taigi, jei iš didesnio gimstamumo papildyti dirbančiųjų skaičius sunku tikėtis, reikia svarstyti klausimą dėl jų skaičių pildymo imigrantais. Bet Lietuvoje mes nuoseklios imigracijos politikos neturime, apie integraciją kalbėti bijome, imigracija tarp gyventojų nepopuliari tema ir į tai įsiklauso politikai.
Politikos pasirinkimai: pensinis amžius, mokesčiai ir imigracija
Dar vienas būdas dirbančiųjų skaičiui padidinti ir pensininkų skaičiui sumažinti yra pensinio amžiaus ilginimas. Tai buvo padaryta Lietuvoje, t. y. nuosekliai buvo didinamas pensinis amžius, ir jau nuo šių metų tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeis sulaukę 65 metų. Manau, kad labai greitu laiku, gal jau kita Vyriausybė (dabartinė neketina to daryti, nes tik šiais metais baigtas pensinio amžiaus ilginimas), turės priiminėti sprendimus dėl tolesnio pensinio amžiaus ilginimo. Tam, kad pensinio amžiaus ilginimu didesne dalimi išspręstume pensijos pakeitimo normos problemą, pensinis amžius turėtų siekti 70 metų. Žinant, kad sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 60,9 metų (2023 m. Europos Sąjungoje - 63,1 metų), sunku būtų paaiškinti tokį pensinio amžiaus ilginimą, jei žmogus nesulaukia pensijos būdamas sveikas. Tačiau labai tikėtina, kad dabartiniai keturiasdešimtmečiai Lietuvoje dirbs jau iki 67 metų.
Tada yra kitas pensijų didinimo sprendimas - didinti pensijų mokesčio tarifą. Norint išsaugoti dabar esamą pakeitimo normą, pensijos mokesčio tarifą reikėtų didinti 5-8 proc. punktais, t. y. mokesčiai nuo atlyginimo būtų 5-8 proc. didesni. Klausimas, ar su tuo sutiktų Lietuvos gyventojai ir kokia valdžia išdrįstų tokius sprendimus priiminėti. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), jei Lietuvoje efektyvus vidutinis privalomas pensijų mokesčio tarifas nuo vidutinių pajamų 2024 m. siekė tik 8,72 proc. (manau, kad 13,72, nes savo laiku gyventojo pajamų mokestis (GPM) padidintas 5 proc. punktais, nes bazinė pensija pradėta finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, ne „Sodros“), tai visoje EBPO jis vidutiniškai siekė 18,8 proc.
O jei vis tik galvotume apie 60 proc. buvusio darbo užmokesčio siekiančią pensiją? Tokiu atveju, visi mano minėti rodikliai, t. y. imigracijos rodikliai, pensijos ilginimas ir pensijų mokesčių tarifai bei kaupimas, turėtų būti kur kas didesni. Jei nenorime daugiau imigrantų, mokėti daugiau mokesčių ir kaupti, aiškiai supraskime, kad susitaikome ir su to pasekmėmis - mažėjančia pensijų pakeitimo norma. Taigi, matematika čia paprasta, tačiau sprendimai - sunkūs ir sudėtingi. Tikėtina, kad pensijų sistemos problemos bus sprendžiamos pasitelkiant visus mano minėtus aspektus.
„Sodros“ (I pakopos) principai ir ribotumai
Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų vaidmuo
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės.
Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne.
II pakopa kaip sistemos papildymas
Šių metų pradžioje pradėta įgyvendinti II pensijų pakopos, kuri savo esme turėjo būti Lietuvos pensijų sistemos nedaloma sudedamoji dalis, reforma. Tačiau reforma, panašu, tapo šios pakopos pabaigos pradžia. Ir kol diskutuojama, kam ji reikalinga, kada, kaip, kokia forma disponuotinos joje sukauptos lėšos, pabandysiu paaiškinti kertinius pensijų sistemos dalykus ir kokį vaidmenį tame atlieka II pensijų pakopa. Galiausiai - II pensijos pakopa. Ši pakopa tikrai nepakeičia „Sodros“ pensijos, tačiau gali ją papildyti. Ji gali užtikrinti ir iki 10 proc. punktų pensijos pakeitimo normos (jei 2050 m. „Sodros“ pensija sudarys tik iki 30 proc. buvusio darbo užmokesčio, gal tas plius 10 proc. punktų yra visai jau ir neblogai). Tačiau ir čia yra niuansų. Kaupimas II pensijų pakopoje iš esmės pasiteisina esant dviem sąlygoms: įmokos viršija 5 proc. nuo darbo užmokesčio ir yra kaupiama ilgai (30-40 metų). Lietuvoje II pakopoje kaupiama dabar maksimaliai po 4,5 proc. (3 proc. savanoriškai ir 1,5 proc. - valstybės paskata) ir tie, kurie jau gauna II pensijų pakopos pensijas, kaupė trumpai (nes II pensijų pakopa Lietuvoje veikia tik nuo 2004 m.). Todėl kalbėti apie šios sistemos rezultatus ir vertinti jos naudas žinant, kad santykinai mažos įmokos ir trumpa gyvavimo trukmė riboja jos galimus solidesnius rezultatus, dar ankstoka. Solidi II pakopos pensijos suma galėtų susikaupti, jei kaupiama po 10 ir daugiau procentų.
Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo).
Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. 2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%.
Taip pat skaitykite: Ar verslo liudijimas garantuoja nedarbingumo pašalpą?
III pakopa ir papildomas kaupimas
Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės. III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio.
Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM. jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m. jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę amžiaus, penkeriais metais trumpesnio už senatvės pensijos amžių (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte po 2013 m.
Kaip pasirinkti fondus ir kokių mokesčių tikėtis
Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai. Paprastam žmogui, kuris dirba ir nelabai domisi investicijomis, kyla natūralus klausimas, kokį pensijų fondą pasirinkti? Iš tiesų pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos. Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle. Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis.
Kaip išvengti progresinių mokesčių 2026? | Investicinė Sąskaita ir 15% Zona
Išmokos mechanizmai: anuitetai ir prieinamumas
Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka. III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko.
Imigracijos vaidmuo ir II pakopos stiprinimas
Tyrimai rodo, kad dirbantys imigrantai ekonomikai ir mokesčių sistemai kuria teigiamą naudą (kuria pridėtinę vertę, sumoka daugiau mokesčių, nei gauna iš valstybės naudos). Tačiau gal kitą kartą, kai norėsis kam svarstyti apie dirbančių imigrantų keliamas problemas, atsiminkime, kad jie yra ir potenciali mūsų pensijų sistemos problemų sprendimo dalis ir su ja reikia elgtis tinkamai. Ne silpninti, o stiprinti reikia II pakopą. Reikia aiškiai visuomenei įvardyti, kad daugiau imigrantų, didesnės įmokos ir didesnis kaupimas yra priemonės išvengti darbo iki 70 metų ir bent išsaugoti esamą pensijų pakeitimo normą. O tada jau kiekvienas tegu sprendžia.
Santraukos lentelė: veiksniai, lemiantys pensijų tvarumą
| Veiksnys | Poveikis | Pastabos |
|---|---|---|
| Dirbančiųjų/pensininkų santykis | P tiesiogiai didina ar mažina pakeitimo normą | 2026 m. - 2,8; 2050 m. - 1,8 |
| Pensinis amžius | Didesnis amžius mažina gavėjų skaičių, didina mokėtojų bazę | Tikėtina kryptis iki 67 m.; 70 m. - socialiai jautru |
| Mokesčių tarifai | 5-8 proc. p. padidinimas išsaugotų dabartinę normą | Lietuva ~8,72-13,72%; EBPO ~18,8% |
| Imigracija | Didina dirbančiųjų skaičių | Reikėtų +10-20 tūkst. neto per metus |
| II pakopos kaupimas | + iki 10 proc. punktų prie pakeitimo normos | Ilgas horizontas ir >5% įmokos |
| III pakopos kaupimas | Papildomos santaupos su GPM lengvata | 15% grąžinimas su sąlygomis |
Praktiniai žingsniai gyventojams
- Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį.
- Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
- Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai.
Ekspertinis požiūris
Tačiau reforma, panašu, tapo šios pakopos pabaigos pradžia. Pabaigai reikia pasakyti, kad mūsų pensijų sistemos reformų „rašytojai“ turi daug polėkio, tačiau sunkiai mokosi. Dr. Eglė Stonkutė yra Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos klasterio partnerystės profesorė.
tags: #dirbantys #islaiko #pensininkus