Generalizuotas nerimo sutrikimas: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Nurodoma, kad nerimas vargina apie 24 proc. visų dėl psichikos sutrikimų besikreipiančių ligo­nių. Dažniausi iš jų yra tokie pirminiai nerimo sutri­kimai, kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, pani­kos sutrikimas ir socialinė fobija. Plačiai paplitęs ir antrinis, arba reakcinis, nerimas. Jį sukelia įvairios somatinės priežastys ir psichologiniai procesai. Ne­nuostabu, kad nerimo diagnostika ir gydymas gydy­tojo praktikoje yra aktualus klausimas.

Šiame straipsnyje plačiau aptarsime keletą daž­niausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių neri­mo sutrikimų.

Nerimo paplitimas ir jo aktualumas

Nerimo sutrikimai yra vienas iš labiausiai pa­plitusių psichikos sutrikimų (paplitimas bėgant lai­kui - 31 proc., per metus - 18 proc.). Moterys ser­ga dažniau. Nerimas apsunkina žmogaus ir jo ar­timųjų kasdienį gyvenimą.

Tyrimai rodo, kad šie sutrikimai gali turėti įtakos sergamumui bei mir­tingumui per neuroendokrininius bei neuroimuni­nius mechanizmus ar tiesiogiai neurostimuliaci­jos būdu (pvz., hipertenzija, širdies aritmija). Be to, sunkūs ir ūminiai, su stresu susiję nerimo sutri­kimai gali paskatinti savižudybes. Didelės apim­ties apklausų duomenimis, nerimas ir su juo susi­ję sutrikimai suicidinių bandymų riziką didina net 1,7-2,5 karto.

Tokią riziką didina ir tai, kad neri­mo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su depresi­ja, alkoholio ar narkotikų vartojimų. Lėtinis neri­mas dažnai apsunkina kardiovaskulines ligas, di­dina mirštamumą nuo jų.

Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas

Nurodoma, kad nerimo išsivystymo rizi­ką ypač didina paveldimumas ir jau anksčiau paciento patirtas nerimas, nuotaikos sutrikimai. Genetiniai nerimo veiksniai pasun­kina sutrikimo eigą - nerimas linkęs kartotis, yra labiau atsparus gydymui.

Nustatyta, kad iš vaikystėje patirtų psichologinių traumų prievar­ta turi didžiausios įtakos nerimo vystymuisi su­augusiesiems.

Gydytojui praktikui svarbu žinoti, kad apie 40 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas nerimo su­trikimas, visa dar nėra tinkamai gydomi.

Kas yra generalizuotas nerimo sutrikimas?

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - tai psichikos sveikatos būklė, pasireiškianti nuolatiniu, pertekliniu ir sunkiai kontroliuojamu nerimu dėl įvairių gyvenimo sričių: darbo, sveikatos, šeimos, finansų ar net kasdienių smulkmenų. Skirtingai nei įprastas nerimas, kuris dažnai yra laikinas ir susijęs su konkrečiu stresoriu, generalizuotas nerimas tęsiasi mėnesius ar net metus, dažnai be aiškios priežasties.

Pagrindiniai simptomai

Asmenys, kenčiantys nuo generalizuoto nerimo sutrikimo, dažnai patiria šiuos simptomus:

Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai, kaip kovoti su socialiniu nerimu

• Nuolatinis nerimo jausmas, net ir tada, kai nėra aiškios grėsmės.
• Raumenų įtampa, ypač kaklo, pečių ar nugaros srityje.
• Miego sutrikimai - sunku užmigti, dažnas prabudimas naktį ar ankstyvas pabudimas.
• Dirglumas ar padidėjęs jautrumas. Gali lygėti susierzinimo jausmas.
• Sunku susikaupti ar „tuščios galvos“ jausmas.
• Nuovargis, net ir po pakankamo poilsio.

Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją GNS būdinga neapibrėžtumas ir pastovumas. Nerimas nėra apibrėžtas aplinkos sąlygomis, o yra “laisvai plaukiojantis”. Pacientas dažnai junta baimę, kad jis ar jo artimieji netrukus susirgs, arba įsivaizduoja, kad gali kažkas negera įvykti. Dažniau serga moterys, kurias neretai ištinka stresas.

Vyraujantys simptomai greitai keičiasi, panašiai kaip ir kitais nerimo atvejais, tačiau dažniausiai būna pastovus nervingumas, drebulys, raumenų įtampa (nesugebėjimas atsipalaiduoti), prakaitavimas, kvaitulio jausmas (tarytum karščiuojant), širdies plakimas, svaigimas ir pykinimas (skrandžio diskomfortas).

Pernelyg didelė nerimastis, bloga nuojauta dėl įvairiausių pojūčių ar situacijų, kuriuos sunku savarankiškai kontroliuoti daugumą dienų mažiausiai šešis mėnesius. Šio nerimo priežastis negali būti panikos atakos, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ar kiti nerimo sutrikimai.

Mažiausiai 3 iš šešių žemiau išvardytų simptomų turi būti daugelį dienų per nurodytą periodą. Jų priežastis negali būti somatinė liga, vaistai, piktnaudžiavimas alkoholiu ar vaistais, depresija, psichozė ar asmenybės sutrikimas.

GNS simptomai, nerimas sutrikdo socialinę bei darbinę veiklą ir sukelia distresą.

Taip pat skaitykite: Arfobijos Gydymo Būdai

GNS diagnozėrašoma, jei nėra nuotaikos ar psichozinio sutrikimo, šios nerimo būsenos priežastis nėra kitas sutrikimas.

GNS būdinga “siūbuojanti” eiga, neperauganti į paniką ar fobijas. Būdinga psichomotorikos įtampa, autonominis hiperaktyvumas, padidėjęs jautrumas dirgikliams. Liga trunka daugelį metų, gali atsinaujinti ar susilpnėti. Priešingai negu panikai, GNS nebūdinga grėsmingi širdies ir kraujagyslių bei plaučių sutrikimai, neurologiniai simptomai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli GNS priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia keli veiksniai:

• Biologiniai: genetika, neurotransmiterių disbalansas (pvz., serotonino ar GABA).
• Psichologiniai: ankstyvos vaikystės traumos, nuolatinis stresas.
• Aplinkos: šeimos, darbo ar socialinės problemos.

GNS priežastys gali būti sudėtingos ir įvairios. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali padidinti polinkį į nerimą, bei aplinkos veiksnius, tokius kaip stresas, trauma ar netinkama socialinė aplinka. Taip pat svarbūs yra psichologiniai veiksniai, tokie kaip asmenybės bruožai, pavyzdžiui, perfekcionizmas ar didelis jautrumas stresui.

Patologinis nerimas, jo simptomai

Nerimas - svarbi apsauginė organizmo reakcija į aplinkos veiksnius (grėsmę). Normalaus nerimo metu organizme vystosi procesai, skatinantys, mo­bilizuojantys veikti, t. y. arba gelbėtis nuo tos grės­mės ar ją įveikti. Kai aplinkoje grėsmės nėra, o ne­rimas vystosi, yra neadekvatus grėsmei ir pradeda trukdyti sveikatai, kasdieniam gyvenimui - jis tam­pa patologija, liga.

Nerimas gali pasireikšti kaip atskiras sutriki­mas, tačiau neretai jo simptomai būna sergant ki­tais psichikos sutrikimais (depresija, priklausomy­bėmis, valgymo sutrikimais) ar kitomis ligomis (vėžiu, širdies ligomis, hipertenzija, dirgliosios žarnos sindromu, skydliaukės sutrikimais, mi­grena, kt.).

Pagrindinis nerimo simptomas yra baimė, kad atsitiks kas nors blogo ir nepataiso­mo, kad žmogus praras kontrolę ar išprotės. Kar­tu būna simpatinės nervų sistemos hiperaktyvu­mo - somatinių simptomų. Tokiu atveju nerimą sunku atskirti nuo somatinių ligų. Pacientas gali išsakyti įvairius somatinio pobūdžio nusiskundi­mus - neurologinio, kardiologinio pobūdžio, virš­kinimo trakto ligų ar kt.

Kaip atskirti: generalizuotas nerimas, sveikatos nerimas, socialinis nerimas, agorofobija ir panikos sutrikimas?

Nors visi šie sutrikimai priklauso nerimo spektro sutrikimams, jie pasireiškia skirtingai:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - tai platus, nuolatinis nerimas dėl daugelio gyvenimo sričių. Nerimas dažnai neturi konkretaus objekto, o susirūpinimas kyla dėl įvairių kasdienių temų: nuo darbo iki sveikatos ar net pasaulio įvykių.
• Sveikatos nerimas (anksčiau vadintas hipochondrija) - pagrindinis nerimo šaltinis yra baimė susirgti ar būti rimtai sergančiam. Net ir gavus medicininę patvirtinimą, kad viskas gerai, žmogus jaučia nuolatinį nerimą dėl savo kūno pojūčių ir galimų ligų.
• Socialinis nerimo sutrikimas - pasireiškia stipria baime būti stebimam, vertinamam ar kritikuojamam kitų žmonių. Dažnai žmonės vengia viešų situacijų, viešo kalbėjimo, net paprastų socialinių sąveikų, bijodami gėdos ar pažeminimo.
• Agorafobija - tai nerimo sutrikimas, kuriam būdinga stipri baimė būti vietose ar situacijose, iš kurių būtų sunku pasprukti arba kur nebūtų lengva gauti pagalbos ištikus panikos priepuoliui ar stipriam nerimo epizodui. Agorafobija - gana dažna liga. Ja serga maždaug vienas iš 160 žmonių. Sergantys agorafobija bijo išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, apskritai kur nors važiuoti ar eiti, būti ten, kur daug žmonių -parduotuvėse, teatruose, kavinėse. Vėliau sergantysis pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto panašius jausmus.
• Panikos sutrikimas - būdingos staigios, intensyvios panikos atakos, kai žmogų apima stiprus fizinis ir emocinis nerimas (pvz., širdies plakimas, dusulys, baimė numirti ar „išprotėti“). Dažnai atsiranda baimė pačios atakos, o ne konkretus dirgiklis. Panikos atakos pasitaiko 9-15% žmonių (Barlow), dauguma jas patiria tam tikrų stresų metu: egzaminų, viešai pasisakydami, konfliktinių situacijų metu ir panašiai. Ir tik nedaugelis jas patiria netikėtai.

Panikos atakos yra staigūs, intensyvūs baimės ar nerimo epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį ir emocinį diskomfortą. Nors panikos atakos dažnai atsiranda be aiškios priežasties, jos gali būti susijusios su tam tikrais veiksniais ar situacijomis. Panikos atakos metu žmogus gali jausti, kad praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta.Toks panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jo poveikis gali būti ilgalaikis, sukeliantis nuolatinę baimę, kad nerimo priepuoliai atsikartos. Dėl šios priežasties svarbu suprasti panikos priepuolius ir žinoti, kaip jas valdyti.

Per panikos priepuolį gali reikštis įvairūs simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai. Stiprus širdies plakimas. Dusulys. Ištikus panikos priepuoliui, gali atsirasti jausmas, kad yra oro trūkumas, kad neįkvėps pakankamai oro. Krūtinės skausmas. Svaigulys. Prakaitavimas. Drebulys. Patiriant panikos sutrikimą gali atsirasti nekontroliuojamas drebėjimas, nerviniai traukuliai ar raumenų trūkčiojimas. Pykinimas. Nerealumo jausmas. Gumulas gerklėje.

Nepaisant to, kad panikos atakos dažnai yra trumpalaikės, jų poveikis gali būti ilgalaikis ir reikšmingas. Nuolatinis nerimas dėl būsimų priepuolių gali sukelti agorafobiją - baimę būti situacijose, iš kurių būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą. Dėl to asmenys gali vengti tam tikrų vietų ar situacijų, pavyzdžiui, viešojo transporto, prekybos centrų ar net išeiti iš namų.

Panikos atakos taip pat gali sukelti depresiją, sumažinti darbo našumą ir pabloginti socialinius santykius. Svarbu kuo anksčiau kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą, kad būtų išvengta šių pasekmių.

Panikos atakos dažnai nėra atskira problema, jos gali būti susijusios su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ir generalizuotas nerimo sutrikimas. Todėl svarbu, kad gydymas būtų išsamus ir apimtų visus galimus veiksnius.

Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti didesnį nerimą ir būti labiau linkę į panikos priepuolius. Panikos atakos gali dar labiau pabloginti depresijos simptomus, sukeldamos izoliacijos jausmą ir bejėgiškumą. Abiejų būklių gydymas yra svarbus siekiant pagerinti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kombinuotas depresijos ir panikos atakų gydymas gali apimti ir vaistus, ir psichoterapiją, siekiant efektyviai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

GNS gydymas gali apimti psichoterapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti nuolatinį nerimą ir sumažinti panikos priepuolių dažnį.

Gydymo galimybės

GNS yra išgydomas arba valdomas sutrikimas. Gydymas dažnai apima:

• Psichoterapiją, ypač kognityvinę elgesio terapiją (KET), kuri padeda atpažinti ir keisti nerimą palaikančius mąstymo modelius.
• Vaistus, tokius kaip antidepresantai ar nerimą mažinantys preparatai.
• Gyvenimo būdo pokyčius: fizinis aktyvumas, mitybos gerinimas, meditacija, kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo technikos.

„Harmonijos klinika" siūlo įvairius gydymo metodus, kurie gali būti pritaikyti kiekvieno paciento poreikiams. Panikos gydymas gali apimti:

• Panikos atakos gydymas kognityvinės elgesio terapijos pagalba, tai yra viena efektyviausių terapijos formų. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie panikos priepuolių. Psichoterapeutas padeda pacientui suprasti, kaip jų mintys gali sukelti nerimą ir kaip keisti šias mintis, siekiant sumažinti simptomus.
• Medikamentinis gydymas yra dažnai naudojamas šių sutikimų gydymui. Kai kuriais atvejais gali būti paskirti antidepresantai, benzodiazepinai ar kiti vaistai nuo panikos priepuolių ir vaistai nuo nerimo ir baimės, padedantys sumažinti nerimą ir panikos priepuolių dažnį. Vaistai nuo panikos priepuolių gali būti skirti trumpalaikiam arba ilgalaikiam gydymui, priklausomai nuo paciento būklės ir gydytojo rekomendacijų.
• Psichoterapija gali suteikti reikalingą paramą ir padėti išmokti naujų būdų, kaip valdyti stresą ir nerimą. Terapijos metu psichologas moko pacientą atpažinti savo emocijas, geriau suprasti savo elgesį ir išmokti veiksmingų strategijų, kaip valdyti panikos simptomus.
• Gydytojas ar terapeutas gali padėti sukurti asmeninį planą, apimantį kvėpavimo pratimus, raumenų atpalaidavimo technikas ir kitus būdus, kaip suvaldyti panikos priepuolį. Savipagalbos strategijos gali apimti ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliari fizinė veikla, sveika mityba, pakankamas poilsis ir streso valdymo technikos. Taip pat gali būti naudinga skaityti panikos priepuolių knygas, kurios suteikia papildomos informacijos ir patarimų, kaip įveikti šį sutrikimą.
• Kai kuriais atvejais pacientams gali būti pasiūlyta konsultacija internetu. Tai leidžia pacientams gauti pagalbą iš bet kurios vietos, ypač jei jie gyvena toli nuo gydymo įstaigų ar turi ribotą mobilumą. Internetinės konsultacijos gali būti tokios pat veiksmingos kaip ir asmeninės, nes leidžia terapeutui ir pacientui bendrauti realiu laiku, dalintis dokumentais ir terapiniais ištekliais. Šis būdas suteikia pacientams galimybę gauti reikalingą pagalbą patogiai, neišeinant iš namų.
• Kai kurie pacientai gali būti suinteresuoti išbandyti alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip homeopatiniai vaistai nuo panikos. Nors moksliniai įrodymai apie jų veiksmingumą yra riboti, kai kurie žmonės teigia, kad šie metodai jiems padeda. Visada svarbu aptarti bet kokius alternatyvius gydymo metodus su savo gydytoju.

Prevencija ir ankstyvas panikos atakų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Rekomenduojama reguliariai stebėti savo psichikos sveikatą ir kreiptis pagalbos, jei pastebite bet kokius nerimo ar panikos požymius. Ankstyvas gydymas gali padėti efektyviau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali apimti profilaktinius vizitus pas psichikos sveikatos specialistus ir streso valdymo technikų mokymąsi.

Panikos atakų gydymas dažnai yra ilgas procesas, tačiau svarbu tęsti sveikatos ir gerovės palaikymą net ir po gydymo. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir socialinį palaikymą. Sveikos gyvenimo būdo praktikos padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir sumažinti atkryčių riziką. Fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, joga ar sportas, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu rasti veiksmingus atsipalaidavimo būdus, tokius kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.

„Harmonijos klinika" siekia būti jūsų patikimu partneriu psichikos sveikatos priežiūroje. Mūsų specialistai yra pasirengę suteikti jums visapusišką pagalbą, pritaikytą jūsų individualiems poreikiams. Mes tikime, kad kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą ir esame pasiruošę padėti jums pasiekti geresnę savijautą ir gyvenimo kokybę. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų tinkamą ir veiksmingą pagalbą, nesvarbu, ar tai būtų konsultacijos klinikoje, ar internetu.

Mes siūlome įvairias paslaugas, įskaitant individualias konsultacijas ir nuotolines konsultacijas internetu, kad galėtumėte pasirinkti jums tinkamiausią būdą gauti reikiamą pagalbą. Mūsų tikslas - padėti jums jaustis geriau ir gyventi pilnavertį gyvenimą, nepaisant psichikos sveikatos iššūkių. Be to, mūsų specialistai nuolat tobulina savo žinias ir įgūdžius, siekdami teikti aukščiausios kokybės paslaugas ir naujausius gydymo metodus.

Panikos atakos yra rimta problema, kuri gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą ir bendrą savijautą. Svarbu suprasti panikos atakų požymius ir simptomus, žinoti, kaip juos valdyti, ir kreiptis pagalbos, jei patiriate šiuos simptomus. „Harmonijos klinika" yra čia, kad padėtų jums įveikti panikos atakas. Mūsų specialistai yra pasirengę suteikti jums reikalingą paramą ir gydymą, siekiant atkurti jūsų psichikos sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Susisiekite su mumis šiandien ir pradėkite savo kelionę į geresnę psichikos sveikatą su „Harmonijos klinika". Mūsų tikslas yra padėti jums jaustis saugiai ir užtikrintai, žinant, kad esate patikimose rankose.

Daugumai nerimo sutrikimų būdingi pagerėji­mo ir pablogėjimo epizodai. Pasiekus remisiją, gy­dymą siūloma tęsti ne trumpiau kaip metus, siekiant sumažinti atkryčio riziką. Sunkiausiai remisija pa­siekiama gydant obsesinį-kompulsinį ir potraumi­nio streso sutrikimą.

Reikia pridurti, kad labai nedaug tyrimų nagrinė­ja šių ligų atkrytį po daugiau nei vienų metų.

Nerimo sutrikimai gydomi priklausomai nuo nustatytos diagnozės. Paprastai nerimo sutrikimais gydomi benzodiazepinais (BZD), bušpironu, anti­depresantais, o kartais prireikia ir kitų grupių vais­tų (nuo psichozės ar epilepsijos).

Dauguma nerimo sutrikimų, įskaitant GNS, pa­nikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei socialines fobijas, veiksmingai gydomi selektyviai­siais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noadrenalino reabsorbcijos inhibito­riais (SNRI), noradrenerginiais ir specifiniais se­rotonerginiais antidepresantais (NaSSA), kt. Efek­tyviai nerimą gydo senesnės kartos antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas), tačiau skiriant jų reikia atsižvelgti į nepageidauja­mus reiškinius bei apie juos informuoti pacientą.

Kartais naudinga skirti kitų grupių vaistų, pa­vyzdžiui, vaistų nuo epilepsijos (pvz., gabapentino), vaistų nuo psichozės. Straipsniuose, kai kuriuose ty­rimuose minima, kad veiksmingai nerimą slopina amisulpridas, flupentiksolis, haloperidolis, kvetia­pinas, olanzapinas. Galiu pridurti, kad tai patvirti­na ilgametė mano pačios praktika. Pastarųjų grupių vaistų dažniausiai verta rinktis tada, kai yra piktnau­džiavimo alkoholiu ar bet kokiomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis pavojus.

Įrodytas kognityvinės elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kartu taikoma farmakoterapija ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2-6 savaičių) gydymo BZD. Sunku įsivaizduoti nerimo sutrikimų gydy­mą be BZD. BZD efektyvumas gydant nerimo su­trikimus yra įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų. Šiais laikais susintetinta daugiau nei 30-ties pava­dinimų BZD. Kadangi jie visi veikia per BZD re­ceptorius, jų klinikinis farmakologinis poveikis bei su tuo susijusios nepageidaujamos reakcijos yra pa­našūs. Neretai, ypač įvairių nerimo sutrikimų gy­dymo pradžioje ir kai reikia greito poveikio, BZD yra iš tiesų naudingi. Nerimą mažinantis poveikis pasireiškia per 30-60 min. vaisto išgėrus ar pa­vartojus jo parenteraliai. Priešingai nei antidepre­santai, jie nesustiprina pirminio nerimo. Vartojant BZD, reikia perspėti pacientą, nes gali susilpnėti budrumas. Gydantis alprazolamu, pacientams būti­na patarti nevairuoti, nevaldyti sudėtingų, dėmesio reikalaujančių mechanizmų. Ilgai vartojant BZD, gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklausomy­bė. Rizika išsivystyti priklausomybei yra dides­nė, kai pailgėja gydymo trukmė ir padidėja vais­to dozė. Be to, ši rizika didesnė pacientams, kurie linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir vaistais.

Užsienyje (ypač JAV) dažnai rekomenduojami jonažolių, valerijonų, kai kuriose šalyse - tikrojo margainio (lot. Silybum marianum) preparatai. Nors tyrimai nepatvirtina naudos, esant švelniam nerimui, pacientui jų galima pasiūlyti.

Siūlomi alternatyviosios medicinos gydymo metodai, net atlikta tyrimų. Nurodoma, kad naudos duoda meditacija, Kundalini joga, aerobika (obsesi­niam-kompulsiniam sutrikimui), akupunktūra, man­trų kartojimas, transcendentinė meditacija - potrau­minio streso sutrikimui.

Kada kreiptis pagalbos?

Jeigu jaučiate, kad nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui, daro įtaką darbui, santykiams ar miegui - verta kreiptis į specialistą. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ilgalaikių pasekmių ir gerina gyvenimo kokybę.

Gyvenimo būdas ir ką galime pakeisti

Svarbu suprasti, kad psichoterapijos tikslas nėra visiškai panaikinti nerimą. Nerimas yra natūrali ir reikalinga emocija, padedanti mums reaguoti į pavojų ir spręsti problemas. Nerimo sutrikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių psichologinių ligų, kuriose žmonės patiria nuolatinį nerimą dėl įvairių dalykų. Generalizuotas nerimo sutrikimas yra viena iš šių ligų rūšių, kurioje nerimas yra intensyvus ir tęsiasi ilgai.

Streso valdymas (mažink socialinius tinklus ir televizorių)

Televizoriaus žiūrėjimas daro stiprų poveikį smegenims, tad kai kuriems žmonėms jis gali sukelti nerimo jausmą. Televizijos žiūrėjimas, ypač programų ar reklamų, kuriose rodomas idealizuotas gyvenimo būdas ir išvaizda, gali paskatinti socialinį lyginimą. Žiūrovai lygina save su žmonėmis, kuriuos mato per televizorių, ir dėl to jaučiasi netinkami, nesaugūs ir nerimastingi. Svarbu suvokti, kad televizijos ir socialinės žiniasklaidos vartojimas turi būti ribojamas.

Sportas

Fizinis krūvis turi milžinišką, moksliniais mechanizmais pagrįstą poveikį nerimo valdymui. Jis veikia neurotransmiterius, tokius kaip serotoninas ir GABA, gerina nuotaiką ir mažina nerimą. Mankštinantis taip pat reguliuojama reakcija į stresą, reguliuojant kortizolio kiekį, išsiskiria endorfinai ir skatinamas su nerimu susijusių smegenų sričių neuroplastiškumas (ypač gerai!).

Pirtis

Reguliarūs pirties seansai gali paskatinti atsipalaidavimą, pagerinti miego kokybę, reguliuoti neurotransmiterių veiklą, pagerinti kraujotaką ir stimuliuoti smegenų neurotrofinio faktoriaus gamybą. Norėdami išnaudoti šį privalumą, apsvarstykite galimybę į savo kasdienybę įtraukti nuolatinius pirties seansus.

tags: #arfobijageneralizuotas #nerimas #psichikos #sutrikimas