Lietuva žengia svarbų žingsnį didinant darbo užmokesčio skaidrumą ir mažinant lyčių atlyginimų atotrūkį. „Sodra“ pradeda viešinti vidutinį vyrų ir moterų darbo užmokestį šalies įmonėse. Ši iniciatyva yra dalis platesnio įsipareigojimo teikti vis daugiau viešos informacijos apie draudėjus ir jų darbuotojus.
„Įstatymai „Sodrą“ įpareigoja pateikti vis daugiau viešos informacijos apie draudėjus ir jų darbuotojus. Mes taip pat nuolat analizuojame vidutinių darbo pajamų pokyčius, stebime tendencijas. Šiandien Lietuvoje vyrų ir moterų pajamų atotrūkis vis dar yra didelis, siekia 11 proc. Nors šis atotrūkis nuosekliai mažėja kasmet, reikia pripažinti, kad problema egzistuoja.
Šios savaitės pabaigoje pradės veikti paieškos sistema, kuri leis patogiai peržiūrėti konkretaus draudėjo viešai skelbiamus duomenis - taip pat ir moterims bei vyrams mokamų atlyginimų vidurkius.
Duomenų viešinimo sąlygos ir ribojimai
Bus viešinami tų įmonių vyrų ir moterų atlyginimų vidurkiai, kuriose yra ne mažiau negu 8 darbuotojai, o iš jų yra ne mažiau negu po keturis vyrus ir moteris. Pačioms įmonėms nieko daryti nereikia, nes jos, kaip ir iki šiol, turi prievolę pateikti „Sodrai“ duomenis apie visus savo darbuotojus ir jų darbo pajamas už praėjusį mėnesį.
Tačiau, vertinant vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį įmonėse, reikėtų atsižvelgti į tam tikras sąlygas ir ribotas galimybes. Pateikiant duomenis nebus atsižvelgta, kiek įmonėje dirba vyrų, o kiek moterų. Taip pat nebus atsižvelgta, kokias pareigas toje įmonėje eina vyrai ir kokias - moterys, nors tai gali turėti reikšmingos įtakos darbuotojų užmokesčio vidurkiui.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Vis dėlto, tikimasi, kad įmonių branda auga, o pagrįsti rodiklius padės vieša ir skaidri įmonių darbo užmokesčio politika, kuri bus naudinga tiek auginant verslo socialinę atsakomybę, tiek suteikiant daugiau informacijos esamiems ir potencialiems darbuotojams.
Svarbu: Pateikiant duomenis nebus atsižvelgta, kiek įmonėje dirba vyrų, o kiek moterų, taip pat nebus atsižvelgta, kokias pareigas toje įmonėje eina vyrai ir kokias - moterys.
VMI ir „Sodros“ bendradarbiavimas kovojant su šešėline ekonomika
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad VMI ir „Sodra“, tęsdamos bendradarbiavimą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių - dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose, savo interneto svetainėse skelbia išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.
Institucijos tikisi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą. Pradėjus skelbti vidutinius įmonių mokamus atlyginimus, pastebėta, jog daugelis domisi tokia informacija, kad galėtų palyginti savo gaunamą ar pageidaujamą atlyginimą su vidutiniu savo darbovietės ar kitos nusižiūrėtos įmonės mokamu vidutiniu atlygiu.
„Įmonių rizikingumą vertiname pagal tai, ar verslo įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ženkliai nukrypsta nuo atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidutinių reikšmių, ar įmonėje ne visu etatu dirbančiųjų dalis yra santykinai didelė. Tikimės, kad rezultatų gali duoti ir savireguliacija. Dabar verslo bendruomenė gali palyginti duomenis tais pjūviais, kuriuos naudojame ir mes, bei, atitinkamai reaguoti juos įvertinę“.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Visgi mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst.
„Sodros“ ir VMI vadovai akcentuoja, kad besikeičianti verslo aplinka iš institucijų reikalauja nebeapsiriboti vien tik tradiciniais patikrinimais ar finansinėmis nuobaudomis.
Duomenų apsauga ir saugumas
Viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (TKA) direktoriaus įsakymu patvirtintos taisyklės užtikrina asmens duomenų apsaugą. Šios taisyklės taikomos TKA darbuotojams, kurie tvarko TKA esančius asmens duomenis arba eidami savo pareigas juos sužino. Prieiga prie asmens duomenų gali būti suteikiama tik tiems darbuotojams, kuriems asmens duomenys yra reikalingi jų pareiginiuose nuostatuose nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Asmens duomenys TKA gali būti tvarkomi tik tuo tikslu, kuriuo yra renkami. Jeigu asmens duomenys nėra būtini tam, kad būtų pasiektas konkretus tikslas, jie negali būti tvarkomi. Konkrečiam tikslui pasiekti yra tvarkomas kiek įmanoma mažesnis kiekis asmens duomenų. Asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, turi būti nedelsiant ištrinami arba ištaisomi - TKA imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų.
Asmens duomenys tvarkomi ir saugomi ne ilgiau negu nustatytas jų saugojimo terminas, kuris turi būti ne ilgesnis, negu yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi. Siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys TKA būtų saugomi tik nustatytą terminą, visi TKA tvarkomi asmens duomenys yra fiksuojami duomenų tvarkymo veiklos įrašuose kartu nurodant jų saugojimo terminus.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
TKA naudoja įvairias saugumą užtikrinančias technologijas ir procedūras, siekdama apsaugoti Jūsų asmeninę informaciją nuo neteisėtos prieigos, naudojimo ar atskleidimo. Mūsų tiekėjai yra kruopščiai atrenkami, mes iš jų reikalaujame naudoti tinkamas priemones, galinčias apsaugoti Jūsų konfidencialumą ir užtikrinti Jūsų asmeninės informacijos saugumą.
Duomenų subjekto teisės
Duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Duomenų subjektui atšaukus sutikimą, draudžiama tvarkyti asmens duomenis tais tikslais ir atlikti duomenų tvarkymo operacijas (veiksmus), kurios buvo atliekamos tokio sutikimo pagrindu, išskyrus atvejus, kai tokiam duomenų tvarkymui egzistuoja kitas Taisyklėse ar BDAR įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas. Sutikimui atšaukti yra sudaromos analogiškos sąlygos kaip ir sutikimui duoti, draudžiama apsunkinti ar sudaryti papildomas sąlygas sutikimui atšaukti.
Duomenų subjektams, pateikusiems prašymą susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie tvarkomi TKA, sudaromos sąlygos susipažinti su dokumentais, kuriuose yra jų asmens duomenys, TKA patalpose.
Duomenų valdytojas - TKA, I. Kanto g. 23, 44296 Kaunas, korespondencijos adresas Rodūnios kelias 2, 02189 Vilnius, el. Duomenų apsaugos pareigūno kontaktai - el.
Žinau, kad turiu šias teises: teisę prašyti, kad būtų leista susipažinti su duomenimis ir juos ištaisyti arba ištrinti, teisę prašyti apriboti duomenų tvarkymą, teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, taip pat teisę į duomenų perkeliamumą. Prašymai dėl teisių įgyvendinimo TKA turi būti pateikti raštu (įskaitant teikiamus elektroniniu formatu), taip pat turi būti įmanoma identifikuoti prašymą padavusio asmens bei duomenų subjekto tapatybę.
Darbo kodekso pakeitimai ir atlygio skaidrumas
2026 m. birželio 7 d. Lietuvoje įsigalios esminiai Darbo kodekso („DK“) pakeitimai, kurie keičia duomenų apie atlygį viešinimo taisykles. Šie pokyčiai - ne tik formalus Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas, bet ir naujas požiūris į atlygio politiką, duomenų valdymą bei darbdavio atsakomybę. 2023 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2023/970, kuria nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas (“Direktyva”).
Direktyva įpareigoja valstybes nares sustiprinti vienodo atlygio už vienodos vertės darbą principo įgyvendinimą ir įdiegti konkrečius skaidrumo bei vykdymo užtikrinimo mechanizmus. Valstybės narės privalo perkelti Direktyvą į nacionalinę teisę iki 2026 m. birželio 7 d. Ar jūsų organizacija pasiruošusi šiam pokyčiui?
Visi darbdaviai (išskyrus laikinųjų darbuotojų atvejus) kas mėnesį turės pateikti „Sodrai“ informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį ir darbo laiką pagal „Sodros“ ir Valstybinės darbo inspekcijos („VDI“) nustatytą tvarką. Darbdaviai turės kasmet informuoti darbuotojus apie jų teisę raštu gauti informaciją apie savo metinį ir valandinį atlyginimą bei vidutinį atlyginimą pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje. Informaciją darbdavys privalės pateikti per pagrįstą terminą, bet ne ilgiau nei per 2 mėnesius.
Darbo apmokėjimo sistemoje pareigybės bus grupuojamos pagal objektyvius, lyčiai neutralius kriterijus, įskaitant darbuotojo „minkštuosius įgūdžius“ (komunikacija, darbas su žmonėmis ir pan.), pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas. Toks pats darbas apibrėžiamas kaip pakeičiamas be didelių darbdavio sąnaudų; vienodos vertės darbas - ne mažiau kvalifikuotas ir reikšmingas darbdaviui.
Ne rečiau kaip kartą per metus, darbo tarybai (ar profsąjungai) darbdavio teikiama informacija apie ne viso darbo laiko, nuotolinio, terminuoto ir laikinojo darbo būklę: darbuotojų skaičius, pareigybės, o jei grupėje >2 darbuotojai - vidutinis atlygis pagal lytį.
Duomenų viešinimo įtaka mokesčių surinkimui
Kaip rodo „Creditreform Lietuva“ analitikų atlikta 12 metų įsiskolinimų „Sodrai“ statistikos analizė, viešumo įtaka mokesčio surinkimui tikrai nemaža, nors „Sodros“ turima prievartinio pinigų nurašymo nuo skolininko sąskaitos priemonė dar veiksmingesnė. Juk dėl to „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai bet kuris verslas ir iki informacijos atvėrimo stengėsi sumokėti pirmiausiai.
Skolų „Sodrai“ viešinimo pradžioje ūkio subjektų, samdančių bent vieną darbuotoją, buvo tik kiek daugiau nei 82 tūkstančiai, o visiems jiems tenkanti skola - viršijo 75 mln. eurų. Dabartiniu metu, t.y. po dvylikos metų, darbdavių jau turime kone 108 tūkstančius, o skolos suma išaugo iki 116 mln. eurų. Nagrinėjant vidutinę skolą, tenkančią darbdaviui (darbdavio skolos indeksas DIX), paaiškės, kad per 12 metų ši nuo 930 eurų paaugo tik iki 1218 eurų.
Jei ne pandemija ir ypatingai pirmasis ir labai ilgas antrasis karantinai, Lietuvos įmonių skola šiuo metu galėjo būti gerokai mažesnė. Prieš į Lietuvą atkeliaujant koronavirusui (2019 m. gruodžio 17 d.), vietos verslas buvo skolingas valstybiniam socialinio draudimo fondui tik 30 mln. eurų, kas yra žemiausias lygis per visą 12 metų istoriją.
Jei nuo 2011 m. balandžio iki pandemijos išvakarių, arba per 8 metus ir 10 mėnesių, skola „Sodrai“ susitraukė 61 proc., tai po pandemijos įsiskolinimų tirpsmas dar pagreitėjo. Per penkiskart trumpesnį laiką (nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir iki 2023 balandžio 19 d.) ji sumažėjo 42 proc.
Pagrindiniai skaičiai:
| Rodiklis | 2011 m. balandis | Dabartinis laikas |
|---|---|---|
| Ūkio subjektų skaičius | 82 tūkst. | 108 tūkst. |
| Bendra skola | 75 mln. eurų | 116 mln. eurų |
| Vidutinė skola darbdaviui | 930 eurų | 1218 eurų |
Tikėtina, kad skolos mažinimo tempai sumažės, tačiau mažėjimas nepavirs didėjimu dėl to, kad buksuojančią pramonę kažkiek kompensuos paslaugų sektorius, o tai pat ir tie pramonės sektoriai, kurie ir toliau gyvuoja neblogai, pvz. vaistų, elektronikos, elektros prietaisų gamyba ir pan.
tags: #sodros #duomenu #viesinimas