2024 m. birželio 13 d. buvo priimtas tam tikrų Darbo kodekso (DK) straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2024 m. birželio 21 d. Daugiausia šis teisės akto pakeitimas reglamentuoja asmenų su negalia darbo teises, todėl verta pasigilinti į galimą pokyčių įtaką darbo organizavimui. Atskirai aptartinas ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimas, kuris turi tiesioginę įtaką darbdavio atliekamoms išskaitoms iš darbuotojų darbo užmokesčio.
Nuo 2024-06-21 įsigaliojusiame DK pakeitimų pakete dalis pakeitimų yra redakcinio pobūdžio, kur keičiami anksčiau tekste buvusių sąvokų pavadinimai, pavyzdžiui, iš „Neįgaliojo asmens“ keičiama į „Asmuo su negalia“.
Bendrai įvertinant įstatymų leidėjo valią, susijusią su nurodytais DK pakeitimais, išskirtini šių pokyčių tikslai. DK pakeitimų aiškinamajame rašte nurodoma, kad asmuo su negalia turėtų turėti teisę pateikti darbdaviui informaciją apie savo negalią, siekdamas tam tikrų garantijų, nustatytų DK, tačiau tokios informacijos pateikimas neturėtų būti asmens pareiga prieš įsidarbinant ar dirbant.
Pasak DK pakeitimo projekto autorių, asmenims su negalia taikomas perteklinis reikalavimas pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ar dirbant ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nenustatomi kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai.
Svarbiausi Darbo Kodekso Pakeitimai
Informavimas apie negalią
DK 25 str. Darbdavys, nežinodamas apie darbuotojo teisę į „mamadienius“ (kai pastarasis turi atitinkamo amžiaus vaikų), teisę į ilgesnes atostogas (pavyzdžiui, dėl negalios), teisę būti perkeltam į kitą darbą (kai darbuotojas įspėtas apie atleidimą ir turi atitinkamą kvalifikaciją), negali tokių garantijų taikyti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Darbo sutarties nutraukimas
Keičiamas DK 56 str. 1 d. 3 p. numatant, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (atitinkamai gaudamas išeitinę išmoką), jeigu negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
Tokiu būdu atsisakoma perteklinio reglamentavimo, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį namuose, nes svarbi ne slaugymo vieta, bet darbuotojo laiko poreikis tam, kad jis tinkamai atliktų sergančio asmens slaugymo pareigą.
Darbo naktį ir viršvalandžiai
DK papildomas 117 str. 5 d. ir 119 str. 5 d., kurios numato, jog darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį ar viršvalandinį darbą, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu.
Sveikatos patikrinimai
Reziumuojant šiuos pokyčius reikia paminėti, kad darbuotojo su negalia sveikata, siekiant užtikrinti jo saugą ir sveikatą, bus tikrinama taip pat kaip ir kitų darbuotojų, t. y. jei darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojo saugai ir sveikatai arba jei dirbama naktimis ir pamainomis.
Gydytojas, tikrindamas asmens (darbuotojo) su negalia sveikatą, vertins visą informaciją apie asmens (darbuotojo) su negalia sveikatą, įskaitant institucijos išvadą apie negalią ir pateiks galutinę išvadą, ar asmuo gali dirbti konkretų darbą, bei rekomendacijas dėl darbo, nenurodydamas asmens (darbuotojo) negalios.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Išskaitos iš darbo užmokesčio
DK 150 str. 2 d. nurodyta kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos:
- grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms (1 punktas);
- grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų (2 punktas);
- atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui (3 punktas);
- išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (4 punktas).
Paminėtina, kad padarytos žalos atveju išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Dar daugiau, išskaitų dydis yra papildomai ribojamas ir DK 150 str. 4 d. numato, jog išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai yra nustatyti CPK. Pakeitus CPK 736 str.
Lengvatos ir Garantijos Neįgaliesiems Darbuotojams
Darbo kodeksas ir kiti Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato įvairias lengvatas negalią turintiems dirbantiems žmonėms.
- Tinkama darbo vieta. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
- Ne visa darbo laiko trukmė. Jei esate neįgalus ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 metų turite teisę į ne visą darbo laiko trukmę.
- Kasmetinės atostogos. Jei esate neįgalus ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 metų, jums turi būti suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
- Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Jei jums nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis yra 645 eurai. Jei jums nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) - taikomas mėnesio NPD - 600 eurų. Palyginimui, asmenims, uždirbantiems minimalią algą, 2020 metais taikomas NPD - 350 eurų, kitiems jis apskaičiuojamas pagal formulę (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas).
- Nemokamos atostogos. Jei turite negalią, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei prašote, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų.
- Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. Jei nebegalite tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos ar neįgalumo, darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.
- Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės. Jeigu darbdavys nori jus atleisti be jūsų kaltės, o jūs esate neįgalus arba auginate neįgalų vaiką iki 18 metų, įspėti apie atleidimą darbdavys turi prieš 3 mėnesius. Jeigu čia dirbote trumpiau nei metus - turi įspėti prieš 6 savaites. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnes negu prašo darbuotojas (iki 30 kalendorinių dienų) nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas / darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 straipsnis), apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Teikiant prašymą darbdaviui būtina pridėti asmens neįgalumo / vaiko spec. nuolatinės slaugos / priežiūros poreikio pažymą. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesiai. Neįgaliesiems ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantiems neįgalųjį, pasyviai budėti arba pasyviai budėti namuose gali būti skiriama tik su jų sutikimu.
Atostogų trukmė
Valstybinė dabo inspekcija (VDI) informuoja, jog darbo teisės nuostatos numato skirtingas atostogų rūšis - tam tikriems darbuotojams atostogų trukmė nustatoma ilgesnė, palyginti su įprastos trukmės kasmetinėmis atostogomis.
Darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę.
VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį, kad papildomų atostogų suteikimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
„Jeigu darbuotojui papildomos atostogos priklauso skirtingais pagrindais, darbuotojas gali pasirinkti vieną iš pagrindų ir prisidėti prie kasmetinių atostogų, tačiau jeigu darbuotojas turi teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, darbuotojo pasirinkimu jam suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos, išskyrus specialų pagrindą - gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją“, - pabrėžia I.
Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę, arba iki 50 darbo dienų, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę, arba iki 8 savaičių, jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, pailgintos atostogos.
I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad, nepaisant nurodytų atostogų, pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 5 dalį darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato Darbo kodeksas.
Mokestinės Lengvatos ir Subsidijos
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje. Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.
Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Kokios Garantijos Įtvirtintos Neįgaliam Darbuotojui Darbo Kodekse?
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str. Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.). Darbo kodekso 2 ir 26 str.
- Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.
- Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.
- Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.
- Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
- Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.
- Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.
- Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.
- Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.
- Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
tags: #darbo #kodeksas #neigalieji